Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs pareiškėjo S. J. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo S. J. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro R. M. 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas S. J. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus pateiktame grupės pretendentų gauti žemę žiniaraštyje, eilutėje Nr. 50 buvo parašyta M. J., o 11 skiltyje pasirašyta. Nei pareiškėjas, nei jo įgaliotas asmuo nurodytame dokumente nepasirašinėjo, taigi pareiškėjas siekė išsiaiškinti, kas ir kokiais tikslais galėjo suklastoti parašą ant nurodyto dokumento, ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo.

2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Kriminalinės policijos tyrėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 168 straipsniu priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tyrėjos nutarimas panaikintas 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu, įpareigojant atlikti papildomą duomenų patikslinimą.

2016 m. sausio 29 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Kriminalinės policijos tyrėja, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 168 straipsniu priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjas S. J. tyrėjos nutarimą apskundė, tačiau 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu atsisakė tenkinti skundą.

S. J., nesutikdamas su 2016 m. kovo 21 d. nutarimu, pateikė skundą teismui. 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismas atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia pradėti ikiteisminį tyrimą A. T. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad A. T., turėdamas pareiškėjo įgaliojimą, tačiau nesuderinęs su juo, neteisėtai pasirašė žemės sklypų projektavimo dokumentuose, vėliau nurodęs, kad jis ant nepageidaujamo žemės sklypo dokumento pasirašė per neatidumą. Trakų rajono apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas ir jo įgaliotas asmuo A. T. tvarkė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus susitarimo pagrindu. A. T. pripažino, kad ant pareiškėjo nurodytų dokumentų yra jo parašas. Liudytoja apklausta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vyriausioji specialistė J. N. nurodė, kad žemėtvarkos skyriui pateiktuose dokumentuose turėjo teisę pasirašyti M. J. paveldėtojo S. J. įgaliotas atstovas A. T.. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. turėjo teisę tvarkyti S. J. turto atkūrimo dokumentus, nėra pagrindo teigti, kad buvo suklastotas dokumentas arba disponuojama suklastotu dokumentu.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo iš VĮ Registrų centras išsireikalauti dokumentus apie A. T. formuotus ir įregistruotus žemės sklypus, teismas nurodė, kad A. T. galėjo tvarkyti jam pačiam priklausančio turto nuosavybės atkūrimo dokumentus pagal poreikį ir klausimas, kokioje vietoje ir kada buvo įgyvendinta A. T. teisė atkurti jo nuosavybę, nėra aktualus.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėją ir A. T. siejo civiliniai teisiniai atstovavimo santykiai, svarstytinas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.135 straipsnio taikymo, kuriame numatyta, kokios teisinės pasekmės atsiranda, jei atstovas sudaro sandorį, prieštaraujantį atstovaujamojo interesams, ir galimai pažeistos pareiškėjo teisės gynimo civilinio proceso tvarka.

S. J. su Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nesutiko ir skunde Vilniaus apygardos teismui nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas neįsigilino į skundo motyvus ir atmetė skundą. Pareiškėjas nurodo, kad prašė išreikalauti išrašus iš registrų centro apie A. T. formuojamus ir įregistruojamus sklypus Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje tuo metu, kai jis per tariamą neatidumą pasirašė pareiškėjo sutikimą ant nepageidaujamo sklypo dokumentų. Pareiškėjas prašo teismo išsiaiškinti ar šiuos veiksmus A. T. atliko sąmoningai siekdamas asmeninės naudos ir tuo pačiu piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. ar įregistruoti sklypai nebuvo suformuoti prie vandens telkinių (ežerų) su pakrante tuo pačiu metu, kai jis pasirašė tariamą pareiškėjo sutikimą dėl pasiūlyto sklypo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas apsiribojo apklaustų asmenų parodymų išvardinimu nutartyje ir nurodymu, kada ir kokie procesiniai sprendimai buvo priimti, tačiau jokio objektyvaus įvertinimo dėl nurodytų aplinkybių neatliko. Skunde teigiama, kad A. T., tik verčiamas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pripažino, kad būtent jo parašas pasirašytas ant pareiškėjo dokumentų, prieš tai neinformavus pareiškėjo. A. T. veiksmai pareiškėjui kelia pagrįstų abejonių dėl jo piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir suteiktais įgaliojimais, todėl reikalauja išsamaus aplinkybių patikrinimo ir įvertinimo.

Pareiškėjas teigia dėl A. T. veiksmų patyręs didelę turtinę ir neturtinę žalą, kadangi iki šiol negali atkurti nuosavybės teisės, morališkai pavargo nuo apklausų ir lankymosi teisėsaugos institucijose, tačiau pastarosios iš esmės problemos nesprendžia, o tik apsiriboja formaliu atsiprašinėjimu ir rekomendacijomis. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnį ar BK 182 straipsnį dėl galimo A. T. piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais ar sąmoningai panaudojant apgaulę pareiškėjui padarytos didelės turtinės ir neturtinės žalos, siekiant sau asmeninės naudos.

Pareiškėjo skundas tenkinamas.

BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nuspręsti ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga. Tačiau šis sprendimas turi ir gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra išsamiai ir visapusiškai išsiaiškintos aplinkybės dėl galimų nusikalstamos veikos požymių. Apygardos teismo vertinimu, S. J. pareiškime nurodomos aplinkybės dėl galimai nusikalstamų veikų požymių A. T. veiksmuose, nebuvo pakankamai išsamiai išsiaiškintos ir ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti skubotai.

Pagal teismui pateiktą medžiagą nustatyta, kad S. J. 2009 m. gruodžio 8 d. išdavė A. T. įgaliojimą tvarkyti su S. J. iš tėvo paveldėtos nuosavybės teisės atkūrimu susijusius klausimus. Įgaliojimas galiojo dvejus metus, t. y. iki 2011 m. gruodžio 8 d. (b. l. 8) Esminė aplinkybė, kuri rodo galimai neteisėtus A. T. veiksmus yra tai, kad 2010 m. vasario 4 d. Nr. 6 grupės pretendentų gauti žemę žiniaraštyje (b. l. 20-22), 2010 m. vasario 19 d. prašyme Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjui (b. l. 30) ir 2010 m. vasario 19 d. piliečių, pakviestų dalyvauti susirinkime dėl žemės sklypų, sąraše (b. l. 31-32) A. T. pasirašė be S. J. žinios. T. y. A. T., nors ir veikdamas įgaliojimo ribose, atliko veiksmus, apie kuriuos neinformavo S. J. ir su kurių atlikimu S. J., sužinojęs apie tai, aiškiai nesutiko. S. J. prieštaravimą pagrindžia tai, kad 2013 m. balandžio 30 d. pareiškėjas Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje užregistravo raštišką atsisakymą dėl siūlomo žemės sklypo (b. l. 10); 2015 m. spalio 22 d., gavęs laišką dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 23 d. Elektrėnų žemėtvarkos skyriui pateikė dar vieną prašymą dėl projektuojamo sklypo atsisakymo.

A. T., apklaustas liudytoju, pripažino, kad minėtame žiniaraštyje, prašyme ir sąraše yra jo parašai, nurodė, kad rašysenos ekspertizės atlikti nėra būtina (b. l. 39). Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, remiantis paties A. T. pozicija, iš esmės laikytasi nuostatos, kad šis dokumentas pasirašytas per klaidą. Pareiškėjas neigia tokią versiją ir pateikia ne aiškiai klaidingus ir akivaizdžiai neteisingus, o pakankamai motyvuotus argumentus, kad A. T. buvo asmeniškai suinteresuotas pasirašyti minėtą dokumentą prieš pareiškėjo valią ir tą galimai darė sąmoningai. Tokios pozicijos kontekste, apygardos teismo vertinimu, aiškinantis galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, buvo itin svarbu atskleisti A. T. motyvaciją ir tikslą pasirašyti minėtuose dokumentuose. Būtent šios aplinkybės yra lemiamos sprendžiant dėl galimai nusikalstamo A. T. elgesio, bet jos tyrimo metu nėra išsamiai analizuotos atliekant visus galimus ir šiuo atveju būtinus tyrimo veiksmus.

Vien tik žodinė, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžiama potencialaus įtariamojo pozicija, kuri atsispindi iš neteisėtai, t. y. pažeidžiant BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas, atliktos 2015 m. lapkričio 19 d. liudytojo A. T. apklausos turi būti išsamiai patikrinta, o ne vertinama kaip akivaizdžiai patikima ir teisinga. A. T. apklausa vertintina kaip neteisėtai dėl to, kad pagal BPK siekiant patikslinti pareiškime dėl padarytos nusikalstamos veikos nurodytas aplinkybes, gali būti apklausiami tik pareiškėjas, įvykio liudytojai ir kiti BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, bet ne potencialus įtariamasis, kuriuo šiuo atveju laikytinas A. T.. Esant poreikiui apklausti asmenį, kuris nurodomas kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir de facto yra įtariamasis, pradedamas ikiteisminis tyrimas, tad vien dėl to ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta nepagrįstai ir neteisėtai.

Juolab, kad pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad A. T. ir S. J. nuosavybės teises siekė atkurti toje pačioje teritorijoje, iniciatyvą S. J. atkurti nuosavybę konkrečioje teritorijoje parodė būtent A. T., asmenys buvo toje pačioje eilėje skirstant konkrečius teritorijos plotus, t. y. pretendavo į tuos pačius žemės sklypus. Taigi nepaneigiamas A. T. interesas susikurti palankesnę situaciją ir gauti sau geresnę teritorijos dalį, pasinaudojant galimybe tvarkyti S. J. nuosavybės atkūrimo klausimus ir pasirašant dėl prastesnio sklypo už S. J.. Teisėsaugos institucijos neabejotinai turi priemones išsiaiškinti šias aplinkybes, vieną jų sistemingai pareiškime ir skunduose siūlė ir pareiškėjas – gauti iš atitinkamų institucijų informaciją apie tai, į kokį sklypą nuosavybės teises atkūrė ar siekia atkurti A. T.. Apygardos teismas nesutinka su Trakų rajono apylinkės teismo argumentu, kad tai, kokioje vietoje ir kada buvo įgyvendinta A. T. teisė atkurti nuosavybę, nėra aktualus klausimas. Būtent pagal šias ir su jomis susijusias aplinkybes galima spręsti apie A. T. motyvus ir tikslą pasirašyti ant dokumentų, sukėlusių tiesioginius padarinius S. J., patvirtinti arba paneigti A. T. versiją dėl atsitiktinio pasirašymo dokumente.

Apygardos teismas pažymi, kad nuo pat pareiškimo pateikimo, teisėsaugos institucijos atliko tik formalius, nerezultatyvius veiksmus. 2015 m. lapkričio 24 d. tyrėjos nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, visiškai nemotyvuotas. Tiriant S. J. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodomas aplinkybes atliktas tik minimalus kiekis proceso veiksmų – analizuoti paties pareiškėjo pateikti dokumentai, paaiškinimai ir liudytojais apklausti S. J., A. T. bei J. N. (Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus darbuotoja). Pareiškimo tyrimo neišsamumas patvirtinamas ir tuo, kad 2016 m. sausio 11 d. prokurorė panaikino 2015 m. lapkričio 24 d. tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigojo atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti ir išsiaiškinti esmines situacijos aplinkybes (b. l. 44-45). Prokurorė nurodė, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nesurinkus pakankamai duomenų. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, po nutarimo priėmimo taip pat buvo atlikti tik formalūs veiksmai, kurių nepakanka padaryti motyvuotą ir pagrįstą išvadą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo: papildomai apklaustas S. J. ir analizuoti S. J. pateikti dokumentai, gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos. Po šių veiksmų 2016 m. sausio 29 d. priimtas tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris taip pat visiškai nemotyvuotas. Nutarime neanalizuota, o tik perrašyta papildomai per liudytojo apklausą gauta informacija, visiškai nepagrindžiant, kodėl ji kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis paneigia galimai nusikalstamos veikos požymius. 2016 m. kovo 21 d. prokurorė, atmesdama pareiškėjo skundą dėl tyrėjos nutarimo, iš esmės nemotyvuodama pažymėjo, kad S. J. pareiškime nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, o savo teises pareiškėjas gali ginti Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodoma tvarka. Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje, atmetant pareiškėjo skundą dėl prokurorės nutarimo, padarytos iš esmės analogiškos ir nepakankamai motyvuotos išvados dėl nusikalstamų veikų požymių nebuvimo A. T. veiksmuose.

Vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra tai, kad nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusiems asmenims būtų atlyginama žala, kurią jie patyrė dėl įstatymų draudžiamo elgesio. Šiuo atveju S. J. akivaizdžiai patiria neigiamus padarinius dėl A. T. veiksmų. Pareiškėjas nedviprasmiškai (2013 m. balandžio 30 d. raštišku atsisakymu ir 2015 m. gruodžio 23 d. prašymu dėl projektuojamo sklypo atsisakymo) išreiškė poziciją, kad siūlomas žemės sklypas jam nepriimtinas. Konkretus sklypas pareiškėjui siūlomas išimtinai dėl A. T. veiksmo – pasirašymo dokumentuose, kurių pagrindu formuojamas konkretus žemės sklypas. Šiuo metu S. J. patiria tęstines neigiamas pasekmes dėl tokio veiksmo, kadangi pagal teisės aktus, reguliuojančius žemės atkūrimo klausimus, jis negali atsisakyti pradėto formuoti konkretaus sklypo. Tai padaryti asmuo gali tik ginčydamas institucijų sprendimus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Besitęsiant procesui dėl nenorimo žemės sklypo atsisakymo, S. J. neturi galimybės inicijuoti ir tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimą kitoje teritorijoje. Taigi aiškus tiesioginis priežastinis ryšys tarp A. T. veiksmų ir neigiamų pasekmių S. J.. Nurodyti pažeistų S. J. teisių gynimo būdai kol kas nėra veiksmingi, jie trunka ilgą laiką ir kelia tęstinius neigiamus padarinius pareiškėjui. 2016 m. sausio 20 d. pareiškėjas gavo atsakymą iš Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus, iš kurio matyti, kad sklypas, nepaisant neginčijamai nustatyto fakto, jog S. J. valios tam nebuvo, ir toliau projektuojamas, o sprendimą jis gali apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai. 2016 m. vasario 2 d. pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2016 m. balandžio 5 d. pateikė raštą, kuriame nurodoma, jog Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus veiksmai įgyvendinant žemėtvarkos projektą dalyje dėl suprojektuoto žemės sklypo yra pagrįsti ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Šį sprendimą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka. Tai reiškia, kad dėl A. T. veiksmų pareiškėjas turi inicijuoti ir dalyvauti ilgą laiką trunkančiuose, finansinius praradimus suponuojančiuose teisiniuose procesuose, kurių rezultatas neprognozuojamas ir nebūtinai reiškiantis S. J. patirtų neigiamų pasekmių panaikinimą, patirtos žalos atlyginimą ir teisinės padėties atstatymą.

Nors apygardos teismas sutinka su Trakų rajono apylinkės teismo teiginiu, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri taikytina tik tais atvejais, kai kitos teisinės gynybos priemonės negali būti taikomos. Tačiau teismas nesutinka, kad šioje situacijoje pažeistų S. J. teisių gynimas kitomis – Civilinio kodekso ar Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytomis – teisinėmis gynybos priemonėmis, pavyzdžiui, įrodinėjant, kad A. T. viršijo įgaliojimo ribas ir dėl to jam turėtų kilti CK 2.135 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės dėl sandorio, prieštaraujančio atstovaujamojo interesams, sudarymo, yra efektyvus. Šiuo metu nėra galutinai aišku dėl nusikalstamų veikų požymių A. T., o taip pat – galimai susijusių asmenų ar institucijų veiksmuose, tvarkant S. J. nuosavybės teisės atkūrimo klausimus. Taigi neišnaudojus visų įmanomų ir būtinų priemonių išsiaiškinti šias tyrimui esmines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra pagrindo iš anksto teigti, kad baudžiamasis procesas šiuo atveju yra netikslingas ir atliekant jį būtų nesilaikoma baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio prigimties. Tik atlikus išsamų tyrimą, atlikus būtinus tyrimo veiksmus ir motyvuotai konstatavus, kad nusikalstamos veikos požymių įžvelgti šioje situacijoje nėra pagrindo, S. J. pažeistų teisių gynimas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis būtų nepagrįstas ir asmuo privalėtų gintis kitomis teisinėmis priemonėmis. Akcentuotina, kad vienas esminių teisės principų yra tai, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Šiuo atveju iš aiškiai neteisėto A. T. veiksmo pareiškėjui kyla žalingi padariniai, taigi ignoruoti tokį faktą reikštų pripažinti A. T. elgesio teisėtumą.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta išsamiai neįsigilinus į tyrimo medžiagą, ikiteisminį tyrimą pagal S. J. pareiškimą atsisakyta pradėti skubotai ir nemotyvuotai, be to, kai kurie šiame procesiniame sprendime nurodyti veiksmai atlikti pažeidus BPK nuostatas, nes galėjo būti atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo S. J. skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

panaikinti 2016 m. sausio 29 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Kriminalinės policijos tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimą atsisakyti patenkinti pareiškėjo skundą.

Nutartis neskundžiama.