- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- II-85-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01028-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant R. V..
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Astai Užmedzkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16874-2022 (ROIK: 22173764089) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16874-2022 už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad R. V. vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti sankryžoje, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, taip trukdydamas kitų transporto priemonių eismui, paskirta 60 eurų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos 2022 m. rugsėjo 26 nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Kauno apskrities VPK tyrėją G. T. pateikti įrodymus elektroniniu paštu, tai yra išmatuotą atstumą, kuriuo remiantis nustatytas KET 150.8 punkto pažeidimas. Dėl tyrėjo G. T. aplaidumo, kuris per daugiau nei du mėnesius nepateikė įrodymų, praėjo terminas, kada galėjau sumokėti pusę minimalios baudos arba turėjo būti panaikintas nutarimas. Paskutiniu metu KET nusižengimų nėra padaręs. Jeigu įrodymai bus pateikti prašys persvarstyti ir sumažinti paskirtą baudą iki 15 Eur kaip ir buvo paskirta pradžioje, o nepateikus įrodymų patvirtinančių nusižengimą, prašė panaikinti paskirtą nuobaudą.
Skunde nurodoma, kad 2022 m. liepos 18 d gavo nutarimą, kuriame buvo nurodyta, jog padarė nusižengimą, numatytą KET 150.8 punkte, nes jo automobilis sustojo 5 metrus iki sankryžos bei paskirta 15 Eur bauda dėl KET 150.8 pažeidimo. Pareiškėjas paprašė pateikti papildomą informaciją, nes pagal liudininko D. Š. pateiktas nuotraukas nieko negalima suprasti, jos padarytos kampu ir greičiausia iš važiuojančio automobilio. Tyrėjas G. T. po pirmo nagrinėjimo 2022 m. rugsėjo 12 d. nepateikė jokių įrodymų, t. y. nebuvo išmatuotas atstumas nuo automobilio iki sankryžos ribos. Antrą kartą 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo pakartotinis nagrinėjimas, bet tyrėjas G. T. kategoriškai nepateikė jokios informacijos koks yra atstumas nuo jo automobilio iki sankryžos pradžios, tik sankryžos schemą kurioje matosi jog automobilis stovėjo daugiau nei 13 metrų atstumu nuo kelių sankirtos. G. T. surašydamas nutarimą NR. 20-ANR N-16874-2022 rašo, kad automobilis stovi 6 metrus 30 centimetrų iki sankryžos arba joje. Visą šį laikotarpį rašė elektroninius laiškus ir prašė pateikti atstumą iki sankryžos, kuriuo remiantis surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Surinktų įrodymų tyrėjas G. T. kategoriškai nepateikė, nors prašiau atsiųsti elektroniniu paštu. Nepateikus aiškių įrodymų paskirta bauda buvo padidinta 4 kartus iki 60 Eurų dydžio.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad su pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl kelių eismo taisyklių 150.8 punkto reikalavimų nesilaikymo. Atsakomybė už minimą kelių eismo taisyklių pažeidimą numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Kelių eismo taisyklių 150.8 punkte įtvirtinta, jog sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Institucija pažymi, kad šioje situacijoje svarbu yra atkreipti dėmesį į tai ar vieta kur buvo paliktas stovėti pareiškėjo automobilis pateko į sankryžos zoną. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir į byloje esančią informaciją pagrįstai galimą daryti išvadą, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kontekste Pareiškėjas buvo palikęs savo vairuota automobilį stovėti sankryžoje. Pareiškėjo nusižengimą byloje įrodo esančios foto nuotraukos, sankryžos schema ir kiti esantys duomenys. Byloje taip pat matyti, kad sankryžoje yra įrengti kelio ženklai Nr. 203 (Duoti kelia), kas parodo, kad vieta, kurioje stovėjo Pareiškėjo automobilis yra sankryža. Todėl teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog įvykio schemą gavo tik po nutarimo priėmimo ir ji neatitiko nei faktinėms aplinkybėms, nei liudytojų parodymams, nei pačiose nuotraukose užfiksuota automobilio stovėjimo vieta, nes automobilis stovėjo tikrai saugiu didesniu nei 5 metrų atstumu nuo sankryžos. Po institucijos atstovės paaiškinimo ir liudytojų D. Š. ir G. T. apklausos pareiškėjas sutiko, kad galimai padarė nusižengimą, už kurį jam paskirta 60 Eur bauda, nes automobilis stovėjo galimai neleistinoje vietoje ir trukdė eismui. Kadangi buvo neteisus, sutinka sumokėti paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Liudytojas D. Š. paaiškino, kad 2022 m. liepos 8 d. važiavo M. g. ir prieš jį autobusui paspaudus garsinį signalą, jis nufotografavo automobilį, kuris stovėjo neleistinoje vietoje ties sankryža ir trukdė tiek autobusui tiek jam įsukti į M. gatvę, teko išvažiuoti į priešpriešinę kelio juostą ir tik aplenkus stovintį automobilį, persirikiuoti į savo eismo juostą. Realiai nuotraukose matomas automobilis ten stovi dažnai ir trukdo eismui, tiek jam, tiek važiuojantiems autobusams. Prieš tai mėgino automobilio savininkui pasakyti, kad toje vietoje automobilio nestatytų, nes jis trukdo eismui ir pažeidžia KET, tačiau asmuo atsakė, kad jis stato leistinoje vietoje ir jokio pažeidimo nedaro. Byloje pateiktos nuotraukos yra jo padarytos. Ir šiuo metu yra įsitikinęs, kad automobilis buvo statomas neteisingai, pažeidžiant kelių eismo taisykles, nes kiekvieną kartą stovint toje vietoje automobiliui, pravažiavus sankryžą iš kart reikėdavo išvažiuoti į antrą eismo juostą aplenkiant stovintį automobilį ir tik tada galima buvo važiuoti M. gatve pirmąja juosta. Teigia, kad nuotraukos gal kažkiek ir klaidina, tačiau nusižengimas buvo akivaizdus.
Liudytojas G. T. paaiškino, jog jis surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skundžiamą nutarimą dėl R. V. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Taip pat jis pats rinko įrodymus buvo nuvykęs su kolega T. P. apžiūrėti įvykio vietą, nes tyrimas buvo pildomas, sudaryta įvykio schema, nufotografuota. Nusižengimas buvo akivaizdus, pareiškėjo automobilis stovėjo neleistinoje vietoje pagal KET nurodytus reikalavimus, kad nusižengimas padarytas patvirtina ir kelio borteliai bei kelio ženklai. Patvirtino, jog pareiškėjo automobilis stovi sankryžoje, nes atstumas iki automobilio pirmosios ašies nuo sankryžos buvo išmatuotas ir jis buvo mažesnis nei leistinas. Nusižengimo padarymą patvirtina ir tai, kad sukant į M. g., kiekvienas vairuotojas jau daro pažeidimą, nes turi išvažiuoti į priešpriešinę kelio pusę aplenkiant stovintį automobilį ir tik po to įvažiuoja į savo kelio juostą. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu buvo surašytas 15 Eur nurodymas, kurį jis turėjo sumokėti per 30 dienų, tačiau pareiškėjas to nepadarė, buvo neaktyvus, tik pradėjus bylą nagrinėti išreiškė reikalavimus padaryti įvykio schemą atlikti kitus tyrimo veiksmu. Dėl ko tyrimas buvo atnaujintas, paskirta kita posėdžio data, kadangi administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, ištyrus įvykį buvo surašytas nutarimas ir asmuo nubaustas 60 Eur bauda.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Teismas, įvertinęs skundo motyvus, paties pareiškėjo nurodytus argumentus, j sutikimą sumokėti baudą, atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos atstovę, liudytojus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal minėtą kodekso nuostatą būtina nustatyti, kokius konkrečius KET reikalavimus asmuo pažeidė.
Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.8 punkte įtvirtinta, jog sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 62 punkte nurodoma, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai, 79 punkte yra pateikta sąvokos „Transporto priemonių stovėjimas“ apibrėžimas. Transporto priemonių stovėjimas apibrėžtas kaip transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimų teisme, jis iš esmės neneigia stovėjęs neleistinoje vietoje, tik piktinosi, jog nebuvo padaryta įvykio vietos schema, vieta nebuvo nufotografuota pareigūnų ir jam nepateikta elektroniniu paštu bei laiku, nes dėl tokių pareigūnų veiksmų jis negalėjo sumokėti administracinio 15 Eur nurodymo. Tačiau posėdyje išklausęs liudytojų sutiko, kad pažeidimą padarė ir baudą sumokės.
Nusižengimo fiksavimo vietoje darytose nuotraukose tiek liudytojo D. Š., tiek ir pareigūno G. T., tyrusio įvykį bei sudarytoje schemoje matyti, jog pareiškėjas savo automobilis yra paliktas stovėti sankryžoje, tai patvirtina joje įrengti kelio ženklai Nr. 203 (Duoti kelia). R. V. tiek skunde, tiek posėdžio metu neginčijo paties nusižengimo fakto, tiesiog nurodė, kad D. Š. pateiktos nuotraukos neatskleidžia nusižengimo, nes buvo daromos iš važiuojančio automobilio, o pareigūnai nepateikė jo prašomos informacijos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nešalina, kadangi, kaip minėta, vietoje, kurioje buvo paliktas pareiškėjo automobilis, neleidžiama stovėti, nes jis nes buvo arčiau nei 5 metrai iki sankryžos ir trukdė transporto eismą, kaip tvirtino liudytojas bei paaiškino pareigūnas, per pareiškėjo stovintį ne vietoje automobilį, kiti vairuojantys transporto priemonės sukdami į M. gatvę darė nusižengimus iš sankryžos išsukdami į priešpriešinę eismo juostą.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą bei paskyrusi nuobaudą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus, padaryto pažeidimo faktą užfiksavo nuotraukose, eismo įvykio vietos schemoje, atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo R. V. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16874-2022 paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16874-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.