Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. B. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu iš dalies pakeistas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas nuteistojo D. B. prašymas dėl bausmės sušvelninimo. Nuteistasis prašo peržiūrėti aukščiau minėtą nuosprendį, kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. keičiasi BK 182 straipsnis, arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba nusikalstamą veiką perkvalifikuoti.

3. Prokuroro atsiliepimas į pateiktą prašymą nei teismo nustatytu terminu, nei iki paskirto teismo posėdžio dienos nebuvo gautas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Taigi BPK 3621 straipsnio 4 dalyje aiškiai apibrėžtos šio įstatymo taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

6. Nagrinėjamu atveju D. B. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti aukščiau minėtą nuosprendį, arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba nusikalstamą veiką perkvalifikuoti, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliosiančius BK pakeitimus, o būtent BK 182 straipsnio redakcijas.

7. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253(2), 256(2), 260(1), 266(1), 267(2), 267(3), 276(4), 282(1) straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Seime priimtas 2023 m. balandžio 27 d., įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2023 m. birželio 1 d., todėl šiuo metu teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti prašymą dėl bausmės švelninimo, vadovaudamasis negaliojančiu įstatymu.

8. Taigi, po nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio šiai dienai nėra galiojančių BK 182 straipsnio pakeitimų, dėl kurių atsirastų galimybė svarstyti bausmės švelninimą nuteistajam.

9. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo pateikto prašymo tenkinimui nėra, todėl šis prašymas teismo atmetamas.

10. D. B. pateiktame prašyme taip pat kelia klausimą dėl to, kad teismas, skirdamas jam galutinę bausmę, bendrino paskirtą bausmę su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, o ne su paskutiniais nuosprendžiais (Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu ar Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu).

11. Šiuo metu ankstesniais nuosprendžiais D. B. paskirtos bausmės jau yra vykdomos (arba įvykdytos), nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl D. B. atžvilgiu taikytina BPK VII dalis, kuri reguliuoja nuosprendžio ir nutarties vykdymą. Pagal šios dalies nuostatas teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, tik jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (tokie neaiškumai gali būti susiję su, pvz., kardomosios priemonės panaikinimu, priemonių civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti panaikinimu, kardomojo kalinimo į bausmės atlikimo laiką įskaitymu, atliktos bausmės, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai, įskaitymu, nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšimi, daiktiniais įrodymais, proceso išlaidų dydžio nustatymu ir jų paskirstymu, be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimu ir jų atidavimu artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, darbo arba veiklos patikslinimu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, klaidingai nuosprendyje užrašytu nuteistojo vardu, pavarde ar kitais biografijos duomenimis, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymu ir kitokiais netikslumais, jei nuosprendžiais tai nebuvo išspręsta (BPK 361 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus ir tuomet, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (pvz., dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų) (BPK 361 straipsnio 3 dalis).

12. Šiuo atveju nuteistojo nurodyti nuosprendžiai yra subendrinti, įsiteisėję ir vykdomi, jų tikslinimas ar keitimas nėra susijęs su minėtais BPK 361 straipsnyje nurodytais atvejais, taigi, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti ir aptariamą nuteistojo prašymo dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.