- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1740-479/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01517-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Memelsta“
- Ieškovas
- V. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1740-479/2010
Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-01517-2010-8)
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelsta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-08-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelsta“ dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Memelsta“ prašydamas panaikinti jo atleidimą iš darbo 2009-06-12 DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu, panaikinti UAB „Memelsta“ direktoriaus 2009-06-12 įsakymą „Dėl V. N. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ ir pripažinti, kad darbo santykiai tarp šalių nutraukti 2009-06-01 pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 punktą ir DK 127 straipsnio 1 dalį, priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – už 50 000 Lt sumą areštuoti atsakovės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-08-26 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – už 50 000 Lt sumą areštavo atsakovės turtą.
Šalies argumentai
Dėl minėtos nutarties atsakovė UAB „Memelsta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, nes ieškinio patenkinimo atveju ji būtų pajėgi įvykdyti sprendimą. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškinio suma konkrečiu atveju nelaikytina didele lyginant su atsakovės turimu turtu, ūkine veikla bei apyvarta, pateikia teismui tai patvirtinančius įrodymus ir prašo panaikinti jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. N. su juo nesutinka, prašo atmesti ir nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – už 50 000 Lt sumą areštuotas jos turtas. Teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turi būti panaikintos. Kolegija sutinka su apeliantės argumentais.
CPK 144 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, teismas nepasisako dėl būsimo teismo sprendimo, tuo tik siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šalis neprivalo teismui pateikti neginčijamų įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovės direktoriaus įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinio suma – 50 000 Lt. Ieškovas teigia, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai skyrė jam drausminę nuobaudą, atleido iš darbo, tuo jam padaryta 50 000 Lt neturtinės žalos. Prašymą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvuoja tuo, kad pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, todėl sužinojusi apie pareikštą ieškinį atsakovė turimą turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgęs į ieškovo išdėstytas aplinkybes bei skolos dydį. Kolegijos vertinimu, atsižvelgtina į tai, jog tai yra turtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau pagal ieškinio sumą jis nevertintinas kaip itin didelis finansinis reikalavimas, dėl kurio savaime kiltų grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, ypač kai šalis yra juridinis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimas yra dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas įpareigoja teismą elgtis atidžiai ir protingai paliečiant atsakovės, komercinę ūkinę veiklą vykdančio juridinio asmens, turtinės veiklos sferą, nes abiejų šalių teisės procese yra lygios (CPK 6 str.). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad ji yra veikiantis ūkio subjektas, jos finansinė padėtis yra normali ir ji būtų pajėgi įvykdyti būsimą teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Iš teismui atsakovės pateiktų finansinių dokumentų negalima padaryti išvados, kad įmonė yra nemoki, matyti, jog turima 633 149 Lt vertės ilgalaikio turto, 137 305 Lt vertės prekių, skirtų perpardavimui, 142 635 Lt įmonei skolingi debitoriai, 19 710 Lt lėšų likutis bankuose ir įmonės kasoje. Atsakovė nurodė, jog pritaikius poveikio priemones trikdoma įprastinė įmonės komercinė ūkinė veikla, kenkiama jos reputacijai, todėl, kolegijos nuomone, itin svarbu įvertinti aplinkybių visumą ir išlaikyti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir nesant duomenų apie tai, kad atsakovė vengtų vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą, kolegija padaro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju netikslingas.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-08-26 nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės – ieškovo V. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.