Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. F. ieškinį atsakovei S. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys santuokoje pragyveno maždaug 8 (aštuonis) mėnesius, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas lėmė tarpusavio santykių atšalimą, tarp sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai. Ieškovo teigimu, tarp jų neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas vyko palaipsniui, sutuoktiniai pradėjo vengti tarpusavio pokalbių, pradėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko nutrūko šeiminis gyvenimas. Santuoka tapo formali, o jos atstatyti nėra jokių galimybių ir prasmės. Prašo nenustatyti jiems termino susitaikyti.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

6. Remiantis bylos duomenimis, šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Santuokoje šalys nesusilaukė vaikų.

8. Nekilnojamojo turto neįgijo, ieškovo vardu įgyta transporto priemonė – motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo

9. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, t. y. kad susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau santuokoje išgyvenę 8 mėnesius suprato, kad tarpusavio santykiai nesusiklostė, šiuo metu gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, prašo nenustatyti jiems termino susitaikyti, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo pareiškėjų santuokos sudarymo nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, taip pat abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės ir nenustatyti jiems termino susitaikyti, teismas neturi teisinio pagrindo imtis CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.54 straipsnis). Dėl šių priežasčių, teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių.

12. Vaikų šalys nesusilaukė, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

13. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

15. Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo pavardė „F.“, o atsakovei grąžinama iki santuokos turėta pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

17. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendro turto – motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) – padalijimo. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turto padalijimo, teismas daro išvadą, kad minėto turto padalijimas ieškinyje nurodytu būdu nepažeis šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo

18. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, šalys solidarių ir asmeninių kreditinių įsipareigojimų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovas nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.

21. Tačiau byloje buvo patirta 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui M. F. pavardę „F.“, atsakovei S. F. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „B.“.

Priteisti ieškovui M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti atsakovei S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.