- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- I-1196-386/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00636-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario A
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario A. J. skundo atsakovui Šilutės rajono savivaldybės merui Š. L. dėl mero atliekamų įstatymų pažeidimų priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 12 d. skundu (teisme gautas 2014 m. birželio 16 d.) atsakovui Šilutės rajono savivaldybės merui Š. L. (toliau – ir atsakovas) teismo prašo:
1) įpareigoti atsakovą nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y. nutraukti ir (ar) sustabdyti bet kokią vykdomą komercinę (ūkinę) veiklą ir (ar) bet kokių pajamų iš tokios veiklos gavimą, kurie yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 9 dalies tol, kol atsakovas užima Šilutės rajono savivaldybės mero pareigas;
2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas A. J. yra Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys ir skundžia Šilutės rajono savivaldybės mero Š. L. veiksmus, pareiškėjo teigimu, nesuderinamus su atsakovo einamomis pareigomis. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, vykdydamas komercinę ūkinę veiklą, gaudamas iš jos pajamas, taip pat priimdamas 397 000 Lt dydžio paramą bei tuo pat metu užimdamas mero pareigas, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 9 dalį, draudžiančią savivaldybės merui dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, Politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 7 ir 8 punktus, be to, vykdo savo tarnybą nesąžiningai, neskaidriai bei nelojaliai. Atsakovas tokiais veiksmais sukelia savivaldybės tarybos narių bei visuomenės pasipiktinimą, tai prieštarauja elementariems padorumo ir teisingumo principams, todėl jis kreipėsi skundu į teismą teisminės gynybos.
Dėl atsisakymo priimti skundą
Teisė į teisminę gynybą įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo; 3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo; 4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi aptartos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau ir nustato, kad kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, jog jis turi subjektinę teisę, kad ši teisė pažeidžiama, kėsinamasi pažeisti ar pan., t. y. įrodyti, jog jis turi teisę paduoti skundą.
Teisę kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat dėl kitų asmenų teisių gynimo įstatymų numatytais atvejais turi asmenys, turintys viešojo administravimo subjektui priskirtus įgaliojimus, įvairios valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai. Kitaip tariant, atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. LVAT praktikoje taip pat akcentuojama, jog atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) (žr.: bylos Nr. A7-282/2004, A662-1429/2010, AS822-339/2010)). Vietos savivaldos įstatymo 23-24 straipsniuose nustatytos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos. Vietos savivaldos įstatymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės mero veiksmų savivaldybių tarybų nariams nenumato, todėl pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą neturi teisės individualiai ginti savivaldybės ar kitų viešųjų interesų teisme ir tuo pačiu skųsti savivaldybės mero veiksmų.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Taigi atsakovas yra valstybės politikas. Analogiška nuostata yra ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 2 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Kodekso 6 straipsnio 1 dalį valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos (2 punktas). Pagal šio straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis šiuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Pagal Kodekso 9 straipsnį 1 dalį valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus: konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; apsiriboti svarstymu komisijoje; konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; rekomenduoti viešai atsiprašyti; įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnį savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro etikos komisiją (1 dalis), kuri prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų, nagrinėja gautą informaciją dėl savivaldybės tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo ir kt. (3 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjas, kaip Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, turi teisę kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės tarybos sudarytą Etikos komisiją, prašydamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso pagrindu atlikti atsakovo Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 9 dalies nuostatų laikymosi kontrolę.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.
ABTĮ 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario A. J. skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės merui Š. L. dėl mero atliekamų įstatymų pažeidimų;
įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui;
įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100 Lt (šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. birželio 12 d. AB SEB banke (operacijos Nr. 0237420140612000200254989) (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.