Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-10 · Byla Nr. N-63-1718-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-10
Bylos Nr.
N-63-1718-10
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1718/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 8 d., apie 20.52 val., Vilniuje, Minties gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ALFA ROMEO ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, atsitrenkė į stovėjusį automobilį BMW ir abu automobilius apgadino, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 119 ir 234 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu pripažino V. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir skyrė galutinę nuobaudą - 3050 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. J. ir policijos pareigūnų parodymais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų aplinkybes, nedidelę žalą, į tai, jog V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir taikė ATPK 30¹ straipsnį bei paskyrė trumpesnį nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

II.

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jam paskyrė administracines nuobaudas. Apelianto teigimu, 2009 m. balandžio 8 d., apie 20.00 val. jis grįžo namo, o automobilio BMW nebuvo. Apie 21.00 val. į jo namus pasibeldė policijos pareigūnai ir pareiškė, jog jis kliudė ir apgadino kitą automobilį, kuris kaip paaiškėjo buvo BMW. Ant BMW automobilio priekinio bamperio, kaip apeliantui pasirodė, kreida buvo užbrėžtas brūkšnelis, kurio policijos pareigūnai jam neleido nuvalyti. Pasak apelianto, apgadinimų ant jo paties automobilio nebuvo. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir BMW savininko A. J. jau seniai vyksta konfliktas, jis yra sulaukęs grasinimų dėl galimų nemalonumų su policija, todėl jo manymu, tik dėl šios priežasties buvo iškviesta policija. Apelianto teigimu, eismo įvykis buvo surežisuotas, be to, iš policijos schemos matyti, jog automobiliai nekontaktavo. Teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, jog automobilio neremontavo, nes remontas nebuvo reikalingas, o įbrėžimą pašalino nagų laku. Apeliantas nurodo, jog A. J. transporto priemonė nebuvo sugadinta, o ar ji iš tikrųjų buvo apgadinta jam neleido įsitikinti policijos pareigūnai. Jis pažymi, jog nekliudė kito automobilio, todėl jo nuėjimas iš automobilio į namus negali būti vertinamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu V. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo padarydamas veiką, įtvirtintą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Nuobauda už sunkesnį iš pažeidimų numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje - bauda nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo, apelianto veikos kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimas.

Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Apeliantas nepripažįsta kliudęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau šiuos jo parodymus paneigia administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), policijos pareigūno A. Z. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), A. J. rašytinis paaiškinimas (b. l. 6), policijos pareigūnų ir A. J. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 21, 29-30). A. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog tiesiogiai matė kaip 2009 m. balandžio 8 d., apie 20.50 val., kitas automobilis, stumdamasis atbuline eiga, atsitrenkė į jo automobilį. Aplinkybę, jog kontaktas tarp automobilių buvo, patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyti automobilių apgadinimai – įbrėžimai ant bamperių, bei policijos pareigūnų parodymai, jog apžiūrint automobilius, ant jų buvo matyti dažų likučiai. Netikėti policijos pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors, išskyrus nukentėjusįjį A. J., byloje nenustatyta kitų liudytojų, tiesiogiai mačiusių, kaip V. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė ir apgadino A. J. priklausantį automobilį, tačiau byloje surinktų netiesioginių įrodymų pakanka V. B. kaltei, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyti, todėl jo veika pagal ATPK 127 straipsni 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė asmens kaltės formos. Pažymėtina, jog byloje nėra automobilių fotonuotraukų, o eismo įvykio vietos schemoje nurodyti automobilių apgadinimai nesudaro galimybės įvertinti automobilių apgadinimo masto. Be to, policijos pareigūnas A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog ant automobilio matėsi dažų likučiai, įbrėžimų galėjo ir nebūti (b. l. 29). Nukentėjęs A. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog V. B. automobilio dažus nuo savo automobilio nuvalė acetonu, o patirtą materialinę žalą prilygino lako valiklio kainai (b. l. 21). Įvertinusi šiuos liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo vertinti V. B. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes byloje nėra pakankamai įrodymų pagrindžiančių, jog V. B. juto automobilių kontaktą, o taip pat suvokė ir matė, kad BMW automobilis buvo apgadintas.

Pastebėtina, kad nepaisant to, jog administracinio teisės pažeidimo protokole asmens padaryta veika kvalifikuota ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalėjo patikrinti ir išsiaiškinti ar V. B. veikoje, nurodytoje protokole, yra visi būtini šio pažeidimo požymiai, tarp jų ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies konstatavimui taip reikšminga padarytos veikos tyčia.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu V. B. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, netyrus kaltės formos. Nors pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį veika kvalifikuota tinkamai, tačiau tai nekeičia galutinio procesinio sprendimo neteisingumo, todėl pirmosios instancijos nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. B. apeliacinio skundo patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas