Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui S. S., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) išvadoje, o taip pat atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. S., konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas ir 180 Eur išlaikymo priteisimas iš tėvo S. S. nepažeis nepilnametės M. teisių ir jos teisėtų interesų, V. S. prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš kartu negyvenančio tėvo, būtų pakankama, kad būtų užtikrinti tik būtiniausi nepilnamečio vaikų poreikiai ir interesai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Ieškovės V. S. ir atsakovo S. S. santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini), Zarasų rajono savivaldybės administracijoje, akto įrašo Nr. 25. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu negyvena daugiau kaip septynis metus, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad šeima iširo dėl atsakovo girtavimo, nesirūpinimo vaiku, neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo. Šalims susitaikyti nepavyko, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, su tuo iš esmės sutiko ir atsakovas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą; tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes.

Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą M. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaikas gyvena kartu su ieškove. VTAS išvadoje nurodyta, kad šalių vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, juos sieja stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias vaiko socialinis partneris, todėl vaikui yra reikalinga didesnė motinos rūpyba. Šalių vaikui yra nusistovėjusi įprasta namų aplinka, prie kurios jis yra įpratęs, nes nuo 2014 metų šalys gyvena atskirai. Be to, atsakovas pats pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis.

Įvertinus ieškovės buitines gyvenimo sąlygas, charakterio savybes, sugebėjimą prižiūrėti, rūpintis ir auklėti nepilnamečius vaikus, šalis charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu geriau nei atsakovas gali užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sąlygas, todėl šalių nepilnamečio vaiko interesus labiau užtikrins jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Teismo įsitikinimu, nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė sugebės vaikui sudaryti palankias gyvenamosios vietos sąlygas. Su tuo sutiko ir atsakovas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos duomenimis ieškovė per mėnesį vidutiniškai gauna apie 800 Eur dydžio atlyginimą, taip pat kiekvieną mėnesį gauna 70 Eur dydžio išmoką vaikui. VTAS pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovas yra darbingas, neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, todėl gali dalyvauti vaiko išlaikyme pilna apimtimi. Tarnybos manymu, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymo dydis.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

Vaikas gyvena su vienu iš tėvų – motina V. S., kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgtina į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Atsakovas teismo posėdyje iš esmės ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo neginčijo, sutiko, kad turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau nurodė, jog neturi iš ko mokėti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiko išlaikymo ieškovės prašoma suma ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas taip pat nepateikė. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovas yra darbingas, neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, todėl gali dalyvauti vaiko išlaikyme pilna apimtimi. Teismo nuomone, vaiko tėvas gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaiko poreikių protingo tenkinimo, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių vaiko amžių ir poreikius, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2021-08-02 iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, nes tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovas taip pat nereiškė reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Esant tokiomis aplinkybėmis, teismas laiko, jog ginčo tarp šalių nėra, todėl nenustato atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bendro turto padalijimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad atsakovė V. S. santuokos metu yra įregistravusi transporto priemonę – „Volkswagen Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra 1300 Eur. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ½ dalį Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė yra 4680 Eur.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė ieškinyje pasiūlė registruotino turto padalijimo tvarką, pagal kurią ieškovė prašo santuokos metu įgytą transporto priemonę – „Volkswagen Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti jos asmenine nuosavybe, o ½ dalies Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – atsakovo S. S. asmenine nuosavybe. Atsakovas su ieškovės pasiūlyta turto padalijimo tvarka sutiko. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl registruotino turto padalinimo, šalims priklausantis turtas dalintinas pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog atsakovė dar 2013 m. paėmė 50000 Lt santuokoje sutaupytų lėšų, kurių negrąžino. Ieškovė šią aplinkybę kategoriškai neigė. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas turėjo įrodyti savo teigiamas aplinkybes, kad ieškovė pinigus paėmė, kad tokią pinigų sumą jis apskritai turėjo ir buvo deklaravęs. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teigiamas aplinkybes, nepateikė priešieškinio, neprašė įtraukti šią pinigų sumą į dalintino turto sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atsakovo teiginius dėl 50000 Lt atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 104 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 49 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti V. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą(duomenys neskelbtini), Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 25, dėl atsakovo S. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“, V. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“.

Nustatyti šalių dukros M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. S..

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur (viena šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki dukros M. S. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei M. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę „Volkswagen Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė yra 1300 Eur.

Priteisti atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ½ dalį Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė yra 4680 Eur.

Priteisti iš S. S. 304 Eur bylinėjimosi išlaidų V. S.

Priteisti iš S. S. 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.