- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- T-1284-946/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- K. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo paskirta Kaliningrado srityje ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo Lietuvoje nuteistajai K. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 23 d. gautas Kauno tardymo izoliatoriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo K. B. Teikime nurodoma, jog K. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., Rusijos Federacijos Respublikoje teista 2 kartus, Lietuvos Respublikoje teista 3 kartus, Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-37/2014 pripažinta kalta pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229¹ str. 3 d. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų be baudos ir be laisvės apribojimo; pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 4 d. „g“ punktą pripažinta kalta ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų be teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir be baudos. Vadovaujantis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 69 str. 3 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, be baudos, be laisvės apribojimo ir be teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla atėmimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d.. Nuosprendis įsiteisėjo – 2014 m. liepos 15 d. Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 4 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 4 d. Teikime taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002 m. kovo 29 d. sutartį „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“, K. B. buvo perduota iš Rusijos Federacijos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistoji nuo 2016 m. birželio 2 d. yra laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika prisiėmė pareigą toliau vykdyti Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu skirtą bausmę K. B., tam būtinas kompetentingo Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo.
Šalies argumentai
Teikimu prašoma nustatyti nuteistajai K. B. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) atitinkamus straipsnius ir sutinkamai su BK 50 str. 3 d. nustatyti pataisos įstaigos rūšį.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti ir nuteistosios K. B. veikas perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir nustatyti bausmę atlikti pataisos namuose.
Nuteistoji K. B. sutiko su teikimu, taip pat prašė atsižvelgti į jos sveikatos būklę, nurodė, kad nuosprendis buvo išverstas jai nedalyvaujant, bylos nagrinėjime dalyvavo, tačiau nedalyvavo nuosprendžio paskelbime, nes gulėjo ligoninėje, nuosprendis jai buvo įteiktas, tačiau ne lietuvių kalba.
Nuteistosios gynėjas advokatas R. G. prašė teikimą tenkinti, tačiau atsižvelgiant į nuteistosios sveikatos būklę, į tai, kad ji tapo invalide. Taip pat prašė taikyti švelnesnę bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau Konvencija) 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės valstybei, kurioje atliekama bausmė) numato, kad: 1) Valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingos valdžios instancijos turi: a) arba pačios tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais, pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas; b) arba tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. 2) Kai valstybei, kurioje bus atliekama bausmė, yra pateiktas prašymas, ši prieš nuteistojo perdavimą turi nurodyti nuteisusiajai valstybei, kuri iš šių dviejų procedūrų bus taikoma. 3) Bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. 4) Kiekviena valstybė, kurios vidaus teisė draudžia vieną iš 1 dalyje numatytų procedūrų, norėdama imtis priemonių, kurių objektas kitos valstybės teritorijoje yra asmenys, dėl savo psichinės būklės pripažinti nepakaltinamais už nusikaltimą, ir kuri yra nusiteikusi pasirūpinti šiais asmenimis, pratęsdama jų gydymą, gali nusiųsti deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui nurodydama, kokia procedūra bus pasirinkta tokiu atveju.
Konvencijos 10 straipsnis (Bausmės atlikimo tęstinumas) numato, kad: 1) Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2) Tačiau, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Šios bausmės ar priemonių esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.
Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 25 d. sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau Sutartis) 8 straipsnis (Bausmės vykdymas) numato, kad: 1) Valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. 2) Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. 3) Jeigu pagal Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko Valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą. 4) Sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės vykdymo priima Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas, jeigu tokią bausmę už padarytą veiką numato šios valstybės įstatymai. Papildoma bausmė vykdoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Šios sutarties 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės) numato, kad: 1) Asmeniui, kuris perduotas atlikti bausmę Valstybei, vykdančiai nuosprendį, atsiranda tokios pat nuteisimo teisinės pasekmės, kaip ir asmenims, nuteistiems už tokias pat veikas šios valstybės teritorijoje. 2) Asmuo, perduotas nuosprendžio vykdymui, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Valstybės, vykdančios nuosprendį, teritorijoje už tą pačią veiką, dėl kurios buvo priimtas nuosprendis.
Taigi, Konvencijos 10 straipsnis numato, kad nuteistajam paskirtą bausmę suderinus su valstybės, kurioje asmuo atliks bausmę, įstatymais, bausmė negali būti nei pasunkinta, nei pailginta jos trukmė ir negali būti viršytas valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytas bausmės maksimumas, taip pat šios bausmės esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Bet jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Zelenogradsko rajono teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, Sutarties pagrindu, K. B. perduota iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį Nr. 1-37/2014, Lietuvos Respublikoje.
Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-37/2014 K. B. pripažinta kalta pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (2014 m. vasario 3 d. redakcija su 2015 m. kovo 30 d. pakeitimais) straipsnius: 229¹ str. 3 d.; 30 str. 1 d., 228¹ str. 4 d. „g“ punktą.
Nuteistosios K. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229¹ str. 3 d. (dėl narkotinių medžiagų kontrabandos stambiu mastu), kurios sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki dvidešimties metų su bauda iki vieno milijono rublių arba atlyginimo dydžio, ar kitų nuteistojo gaunamų pajamų per laiko tarpą iki penkių metų dydžio arba be jos, ir su laisvės apribojimu iki dvejų metų arba be.
Nuteistosios K. B. nusikalstama veika taip pat kvalifikuota pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 4 d. „g“ punktą (dėl rengimosi neteisėtai parduoti narkotines medžiagas stambiu mastu), kurio sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki dvylikos metų su teisės užimti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla laikotarpiui iki dvidešimties metų arba be, ir su bauda iki vieno milijono rublių arba nuteistojo atlyginimo dydžio ar kitų jo gaunamų pajamų per laiko tarpą iki penkerių metų arba be.
Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnyje numatyta, kad asmens rengimasis padaryti nusikaltimą laikomas nusikaltimo padarymo priemonės ar įrankio suieškojimas, pagaminimas ar jo pritaikymas padaryti nusikaltimą, nusikaltimo bendrininkų telkimas, susitarimas padaryti nusikaltimą ar kitas tyčinis sąlygų padaryti nusikaltimą sudarymas, jei nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nepriklausančių nuo šio asmens aplinkybių. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik rengimasis padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.
Kaip matyti iš nuosprendžio, K. B. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 4 d. „g“ punktą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų be teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir be baudos, o pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229¹ str. 3 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų be baudos ir be laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 69 str. 3 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, be baudos, be laisvės apribojimo ir be teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla atėmimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d.
Pagal Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes bei nuteistosios veikų kvalifikaciją, nuteistosios K. B. padarytos nusikalstamos veikos atitinka šiuos BK straipsnius:
- 199 str. 2 d. (Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų) atitinka Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229¹ str. 3 d.;
- 21 str. 1 d. (Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) atitinka Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d.;
- 260 str. 3 d. (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų) Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228¹ str. 4 d. „g“ punktą.
Pagal BK 260 str. veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, kuris nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, 59,833 g. heroino, atitinka labai didelio kiekio sąvoką (BK 260 str. 3 d.).
Minėta, kad Sutarties 8 str. 3 d. numatyta, kad jeigu Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu K. B. už nusikalstamą veiką pagal Rusijos Federacijos įstatymo 229¹ str. 3 d. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, minėtas straipsnis prilyginamas BK 199 str. 2 d., kur atitinkamai maksimali laisvės atėmimo bausmė yra numatyta 10 metų. Todėl Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu K. B. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 199 str. 2 d. sankcija, mažintina iki 10 metų laisvės atėmimo.
A. K. B. pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 4 d. „g“ punktą paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Todėl ši bausmė neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir paliekama nepakeista.
Aptariamu Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu K. B. paskirtų bausmių bendrinimas (jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes) atitinka BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatas jose įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, todėl, suderinus Rusijos Federacijoje paskirtas bausmes su BK 199 str. 2 d., 21 str. 1 d. 260 str. 3 d. nuostatomis, K. B. nustatant galutinę subendrintą bausmę pagal BK nuostatas Rusijos Federacijoje pritaikytas dalinis bausmių sudėjimo principas nustatant galutinę subendrintą bausmę taip pat nekeistinas.
Pagal BK 63 str. 7 d., kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, - BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Kadangi Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu K. B. buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 12 metų, tai minėtas Rusijos Federacijos teismo nuosprendis neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam įstatymui ir šioje dalyje, nes paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 20 metų. Todėl subendrinta galutinė bausmė K. B. taip pat nekeistina, paliekant galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 12 metų.
BK 66 str. 1 d. nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendyje nurodyta, kad į bausmės laiką įskaičiuojamas K. B. suėmimo laikas nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d., todėl vadovaujantis BK 66 str. 1 d., nurodytas laikas įskaitomas į K. B. paskirtos galutinės bausmės laiką. Bausmės atlikimo pradžia atitinkamai nustatytina nuo 2014 m. liepos 4 d.
Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, nuteistajai K. B. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.
Nuteistoji K. B. ir jos gynėjas teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į nuteistosios K. B. sveikatos būklę ir įvertinti švelnesnės bausmės skyrimo galimybę.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 177 str. 1 d. numatyta, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl nuteistajai K. B. laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo paskirta Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pripažinimo ir vykdymo bei pataisos įstaigos rūšies nustatymo Lietuvoje, tai klausimas dėl K. B. paskirtos bausmės sušvelninimo ar atleidimo nuo bausmės dėl ligos, galėtų būti sprendžiamas tik šios bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje metu gavus atitinkamai bausmę vykdančios institucijos vadovo teikimą su gydytojų komisijos išvada (BVK 177 str. 1 d.).
Be to, teismas pažymi, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado centrinis rajono teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kurioje buvo remiamasi specialiosios medicininės komisijos dėl nuteistosios K. B. medicininio patikrinimo 2014 m. rugsėjo 29 d. išvada Nr. 39-14-22, atmetė teikimą dėl nuteistosios K. B. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, trukdančios atlikti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001-06-25 sutartimi „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ (ratifikuota 2002-01-15, įsigaliojo 2002-10-04, „Valstybės žinios“ 2002-03-29, Nr. 32-1205), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str., 365 str., teismas
nutaria:
Kauno tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimą tenkinti.
K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), padarytas nusikalstamas veikas, už kurias ji nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-37/2014 pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229¹ str. 3 d., 30 str. 1 d., 228¹ str. 4 d. „g“ punktą, prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d., 21 str. 1 d. 260 str. 3 d.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d. K. B. bausmę sumažinti 1 metais ir nustatyti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 str. 1 d. 260 str. 3 d. palikti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir nustatyti subendrintą galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 4 d.
Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.