Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-321-253/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
2A-321-253/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
R. M., G. M.
Ieškovas
G. M.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-321-253/2009

Teisėjas Vaclovas Paulikas Procesinio sprendimo kategorija21.4.1.4.; 75.6.2.; 75.8. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, kolegijos posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovei R. M., atsakovės atstovei Alisai Kostiuk, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. patikslintą ieškinį atsakovėms R. M. ir G. M. dėl pirkimo–pardavimo sutarčių ir pavedimo sutarties pripažinimo turto pasidalijimo sandoriu bei asmeninės nuosavybės pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas:

1) pripažinti santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sandoriu 2002-08-06 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-12377 dėl sodo sklypo pirkimo, vienašalį sandorį (pavedimo sutartį) – 2002-08-06 įgaliojimą Nr. LP-12379 G. M. , dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo ir 2002-11-19 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MV7-27249 dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo;

2) pripažinti G. M. asmenine nuosavybe 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esantį vieno aukšto sodo pastatą 1S1p, kurio bendras plotas 88,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2I1p, kurio užstatytas plotas 48,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 1977-11-11 susituokė su atsakove G. M., santuoką su ja nutraukė 1998-03-18, tačiau santuokos metu įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausiusio turto – 1995-04-06 įgyto sodo žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo sklypo su statiniais), bei 1996-01-12 bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – buto), nepasidalijo. 1999-06-30 ieškovas sudarė santuoką su atsakove R. M. Buvusi ieškovo sutuoktinė G. M. 2002 metais nusprendė parduoti butą. Kadangi ieškovas buvo šio buto bendraturtis, buvo reikalingas jo sutikimas bei parašas buto pirkimo–pardavimo sutartyje. Ieškovas sutiko, kad G. M. parduotų butą, tačiau mainais pasiūlė perrašyti jam sodo sklypą su statiniais. Šis susitarimas buvo įformintas 2002-08-06 pirkimo–pardavimo sutartimi bei tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktu, pagal juos ieškovui buvo parduotas sodo sklypas su statiniais. Ieškovas, įsigijęs sodo sklypą asmeninės nuosavybės teise, išdavė G. M. 2002-08-06 įgaliojimą, suteikiantį jai teisę savo nuožiūra jos nustatytomis sąlygomis ir kaina parduoti arba mainyti butą, priklausantį ieškovui bendrosios nuosavybės teise, taip pat sudaryti sandorį bei gauti pinigus už ieškovą. Taip ieškovas su atsakove G. M. įgyvendino susitarimą pasidalyti turtą: ieškovui nuosavybes teise atiteko sodo sklypas, o G. M. įgijo teisę disponuoti butu. G. M. pardavė butą ir gautas lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms – nuosavybės teise įsigijo kitą butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo dabartinei sutuoktinei R. M. pareiškus pretenzijas į ieškovo asmeninį turtą, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą ginčydamas įstatymo prezumpciją (dėl atsakovo su R. M. santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe), įrodinėjant, kad pirkimo–pardavimo sandoriu buvo faktiškai padalytas ieškovo bei G. M. santuokos metu įgytas turtas. Be to, sodo sklypas su jame esančiais statiniais buvo įgytas už asmenines lėšas, turto įgijimo metu aiškiai išreiškiant valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas pripažino G. M. asmenine nuosavybe 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantį vieno aukšto sodo pastatą 1S1p, kurio bendras plotas 88,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2I1p, kurio užstatytas plotas 48,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės R. M. ieškovui 539,92 Lt žyminio mokesčio, bei į valstybės biudžetą 2 460,08 Lt žyminio mokesčio ir 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė G. M. nuo 1977-11-11 iki 1998-03-18 gyveno santuokoje, nuo 1999-06-30 ieškovas yra susituokęs su R. M. 2002-08-06 ieškovas su G. M. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė G. M. pardavė ieškovui 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt, tuo pat metu buvo pasirašytas šio sklypo perdavimo–priėmimo aktas bei G. M. įgaliojimas atsakovei G. M. jos nuožiūra, taip pat jos nustatytomis sąlygomis ir kaina parduoti arba mainyti (duomenys neskelbtini) esantį butą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovui ir atsakovei G. M. 0,06 ha žemės sklypo bei jame esančių statinių (duomenys neskelbtini), viešame registre nuosavybė įregistruota tik vieno ieškovo vardu. Teismas konstatavo, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra laikytinas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Teismas nustatė, jog ginčo sodo sklypas su jame esančiais statiniais ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė kartu su pirmąja sutuoktine G. M. nuo 1995-05-23. Nors turtas įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi santuokos su R. M. metu, turtas įregistruotas vieno G. M. vardu ir viešame registre nėra nuorodos, jog toks turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl darytina išvada, kad ieškovas siekė įsigyti šį žemės sklypą su statiniais tik asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti asmeninę nuosavybę buvo tenkintas. Pripažinęs sodo sklypą su jame esančiais statiniais ieškovo asmenine nuosavybe, teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti 2002-08-06 pirkimo–pardavimo sutartį dėl sodo sklypo pirkimo, 2002-08-06 įgaliojimą G. M. dėl buto pardavimo ir 2002-11-19 buto pirkimo–pardavimo sutartį santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sandoriu, kuris buvo pareikštas kaip išvestinis reikalavimas, siekiant patvirtinti, kad sodo sklypas su statiniais yra ieškovo G. M. asmeninė nuosavybė. Be to, pažymėjo, jog galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė teisės aktų nustatytą tvarka notaro patvirtintą galiojantį ir nenuginčytą sandorį pripažinti kokiu nors kitu sandoriu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo G. M. asmenine nuosavybe pripažintas 0,06 ha žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei iš atsakovės R. M. ieškovui priteista 539,92 Lt žyminio mokesčio ir 2 460,08 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl tos dalies palikti nenagrinėtą bei priteisti iš ieškovo atsakovei R. M. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo nuosavybės teisė į ginčo turtą, įgytą 2002-06-08 pirkimo–pardavimo sutartimi sodo sklypą su statiniais, buvo įregistruota tik 2008-03-21. Teismas, konstatuodamas, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys galioja, turėjo ieškinį atmesti, nes ginčo turtas įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė ir preziumuojama, kad tai jo asmeninis turtas. Kadangi šalys nuo 2006 m. bylinėjasi dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo ir toje byloje ginčo turtas yra įtrauktas į dalytino turto sąrašą, pripažintina, kad teisme pakartotinai nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ši ieškinio dalis turėjo būti palikta nenagrinėta. Ginčo turtas pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas šalims esant susituokus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė R. M. neprieštaravo G. M. valiai įgyti ginčo turtą kaip asmeninę nuosavybę. 2002-06-08 notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra duomenų apie tai, kad turtas perkamas vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise, ieškovas kitų įrodymų nepateikė, sutartyje nurodyta pirkimo kaina – 10 000 Lt, tuo metu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl pripažintina, kad ginčo turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neginčija Nekilnojamojo turto registro duomenų, kuriuose G. M. nurodytas kaip ginčo turto savininkas. Tarp šalių vyksta ginčas dėl daikto nuosavybės formos. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad byloje yra dvi atsakovės, tačiau iš kitos atsakovės – G. M. visai nėra priteista bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė, kad kitoje byloje vyksta ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, neduoda pagrindo teigti, kad ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe turi būti paliktas nenagrinėtas. Ieškovas nėra pareiškęs priešieškinio minėtoje byloje, todėl negalima teigti, jog tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko yra nagrinėjama kita civilinė byla. Santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas gali būti išspręstas tik nustačius bendro turto balansą. Tai, kad turto nuosavybės klausimas buvo išspręstas šioje, o ne santuokos nutraukimo byloje, nepažeidė atsakovės teisių įrodinėjant atsikirtimo pagrindus, neužkirto kelio išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė G. M. nuo 1977-11-11 iki 1998-03-18 gyveno santuokoje. Nuo 1999-06-30 ieškovas yra susituokęs su R. M. Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti antrosios santuokos metu sudarytus sandorius pirmosios santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sandoriu bei pripažinti jo asmenine nuosavybe pagal prikimo–pardavimo sutartį iš atsakovės, pirmosios žmonos G. M., antrosios santuokos metu nupirktą sodo sklypą su statiniais. Teismas ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad ginčo nekilnojamasis turtas, ieškovo įgytas iš atsakovės G. M., nors ir santuokos su atsakove R. M. metu, yra jo asmeninė nuosavybė, o kitą reikalavimą pripažinti ginčo sandorius turto pasidalijimo sandoriu atmetė kaip išvestinį ir perteklinį. Atsakovė R. M. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl sodo sklypo su statiniais pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe.

Bylos duomenimis, ieškovas ginčo turtą – 1995-04-06 įgytą sodo sklypą ir 1996-01-12 butą, įgijo pirmosios santuokos su atsakove G. M. metu. Ginčo sodo sklypas priklausė ieškovui ir atsakovei G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o butas – bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Šalys buvo išsiskyrusios nuo 1998-03-18, tačiau nepasidalijo jų santuokos metu įgyto turto. Ieškovas prašė pripažinti santuokos su atsakove G. M. metu įgyto turto pasidalijimo sandoriu 2002-08-06 ieškovo pirkimo–pardavimo sutartį dėl sodo sklypo pirkimo iš atsakovės G. M., 2002-08-06 įgaliojimą G.M. parduoti butą (duomenys neskelbtini) ir 2002-11-19 atsakovės G. M. ir jos atstovaujamo pagal 2002-08-06 įgaliojimą G. M. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo M. Ž. ir Ž. Ž. bei pripažinti ieškovo 2002-08-06 iš atsakovės G. M. nupirktą sodo sklypą su statiniais jo asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pareikšti reikalavimai iš esmės yra vienas reikalavimas – dėl ginčo sandorių pripažinimo turto pasidalijimo sandoriu ir tokio sandorio pasekmių nustatymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant ieškovo ir atsakovės G. M. santuokoje įgyto turto antrosios ieškovo santuokos su atsakove R. M. metu teisinio statuso klausimą, esminę reikšmę turi bylos duomenys dėl 2002-08-06 pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovė G. M. pardavė ieškovui jų santuokos metu įgytą sodo sklypą su statiniais, taip pat 2002-08-06 ieškovo įgaliojimo atsakovei G. M. bei 2002-11-19 atsakovės G. M. pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės, šalių ketinimai ir tikslai, sudarant šią sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors paprastai sutuoktiniai dalijasi savo turtą nutraukdami santuoką, bet bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu susitarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai kyla šalių ginčas dėl tam tikros sutarties rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas turi išspręsti šį ginčą vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sutartis yra sandoris, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinės valios turinį.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2002-08-06 ginčo sutartimi ieškovas siekė nusipirkti iš atsakovės G. M. nekilnojamąjį turtą – sodą su statiniais, kuris jam ir taip priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o įgaliodamas atsakovę G. M. savo nuožiūra parduoti santuokos metu įgytą butą ir nereikalaudamas už tai jokios piniginės kompensacijos, atsisakė nuosavybės teisės į dalį santuokoje su atsakove G. M. įgyto nekilnojamojo turto. Iš ieškovo nurodytų sandorių sudarymo aplinkybių bei atsakovės G. M., kuri palaiko ieškovo poziciją, paaiškinimų nustatyta, kad 2002-08-06 dieną atsakovė G. M. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido savo nuosavybės teises ieškovui, ir jam bei atsakovei G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs sodo sklypas su statiniais tapo vieno ieškovo nuosavybe. Tą pačią dieną ieškovas 2002-08-06 įgaliojimu suteikė teisę atsakovei G. M. jos nuožiūra ir sąlygomis disponuoti jam priklausiusia ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. 2002-11-19 atsakovė G. M. pardavė butą ir už gautas lėšas nusipirko asmeninės nuosavybės teise kitą butą. Konstatuotina, kad buvusių sutuoktinių ieškovo ir atsakovės G. M. sudaryti ginčo sandoriai: 2002-08-06 sodo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas tapo sodo ir jame esančių statinių savininku, ir 2002-08-06 įgaliojimas atsakovei G. M. parduoti butą bei 2002-11-19 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria butas parduotas už 58 800 Lt, kuriuos ji panaudojo įsigydama sau kitą butą asmeninės nuosavybes teise, neatitiko tikrųjų šio sandorio šalių tikslų ir valios ir yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti ginčo šalių siekiant pridengti kitą, t. y. ieškovo ir G. M. santuokoje įgyto turto pasidalijimo, sandorį. Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis ir tokiam sandoriui taikomos taisyklės, taikytinos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Teismas tokiu atveju turėtų konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). 2002-08-06 sutartis, įgaliojimas bei 2002-11-19 sutartis vertintinos pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą ją sudariusių asmenų valią ir kvalifikuotina kaip ginčo šalims bendrosios nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartis, kuri nustatė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas sodo sklypas su statiniais atitenka ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomas butas atitenka atsakovei G. M. asmeninės nuosavybės teise.

Kadangi nei ieškovas, nei apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo apsimestiniais, šios dalies naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sandorių pripažinimo apsimestiniais konstatavimo pasekmė yra sandorių, kuriuos šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, pasekmė – nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakove G. M. sudarė pirkimo–pardavimo sutartis bei įgaliojimą, nors jų tikroji valia buvo sudaryti santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto pasidalijimo sandorį – pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo G. M. asmeninę nuosavybę į sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą dėl ieškovo ir atsakovės R. M. santuokoje įgyto nekilnojamojo turto teisinio statuso.

Apeliantė teigė, kad su ieškovu bylinėjasi dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo ir toje byloje ginčo turtas yra įtrauktas į dalytino turto sąrašą, todėl teisme pakartotinai nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ši ieškinio dalis turėjo būti palikta nenagrinėta. Teismas nutraukia bylą, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba palieka pareiškimą nenagrinėtu, nustatęs, jog teisme nagrinėjamas tapatus ginčas, tačiau ieškovo bei atsakovės R. M. santuokos nutraukimo byla neišnagrinėta ir šalių turto padalijimo klausimas nėra išspręstas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje nėra duomenų, kad dėl tapataus ginčo būtų priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ar bylos nutraukimo atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, apeliantės atstovės nuomone, ieškinys turėjo būti atmestas pritaikius ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas pasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovės atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė taikyti senatį 2008-03-21 ieškovo ieškinyje pareikštiems reikalavimams dėl 2002-08-06 ir 2002-11-19 sudarytų sandorių, kuriems taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovės prašymas atmesti ieškovo ieškinį dėl praleisto senaties termino atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Apeliantė nurodo, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš abiejų šalių, tačiau atsakovė G. M. neprieštaravo jo pareikštam ieškiniui ir su ja ginčo nebuvo – ginčas iš esmės vyko būtent su apeliante dėl jų santuokos metu ieškovo įgyto turto teisinio statuso, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš atsakovės R. M. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apeliantės R. M. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainių 8.11, 8.18, 9 punktus bei į tai, kad tas pats advokatas atstovavo ieškovui ir pirmosios instancijos teisme, priteistinų ieškovo turėtų advokato išlaidų dydį mažina nuo jo prašomų 2 380 Lt iki 1 000 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovui G. M. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėDanguolė Martinavičienė