- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-458-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07467-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- T. K., (duomenys neskelbtini), G. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už nurodytų antstolės reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), G. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė G. Ž. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė už 2022 m. rugsėjo 21 d. antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-188-32954 nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė, darbdavė) vadovui T. K. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) paskirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2024 m. vasario 17 d.
2. Nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 21 d. G. N. (toliau – ir darbuotojas, skolininkas) darbovietei UAB (duomenys neskelbtini)el. paštu, nurodytu VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše, ir paštu per AB „Lietuvos paštas“, išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo darbdavė įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į pareiškėjos depozitinę sąskaitą. Jeigu bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 d., skolininko darbdavė privalo pranešti pareiškėjai ir nurodyti vėlavimo priežastis, tačiau iki šios dienos negauta jokios informacijos, kodėl nepervedamos lėšos, kaip ir negauta jokių piniginių lėšų pervedimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)patiria sunkumus, dėl susiklosčiusios nepalankios finansinės situacijos įmonė neturi galimybės laiku atlikti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio pagal pareiškėjos reikalavimą, todėl prašo neskirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui baudos. Pareiškėja apie susidariusią situaciją įmonėje buvo informuota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi dėl antstolės G. Ž. 2022 m. rugsėjo 21 d. priimto patvarkymo Nr. S-22-188-32954 „Dėl skolos išieškojimo“ bei dėl informacijos antstolei nepateikimo, reikalavimų nevykdymo pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies, paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bei nurodė, kad maksimali išieškotina iš UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus T. K. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 700 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens pateikti paaiškinimai raštu, nepateikus įrodymų, nepatvirtina įmonės sunkios finansinės padėties, arba, kad įmonės sąskaitos areštuotos, todėl teismas neturi galimybės spręsti dėl galimai sunkios įmonės finansinės padėties ir CPK 753 ir 754 straipsniuose nustatytu kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis, skolininkui darbo užmokestis įmonėje yra mokamas, tačiau išskaitos iš darbo užmokesčio nėra atliekamos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus neveikimas ir neinformavimas pareiškėjos apie tai, kodėl jos patvarkymas nebevykdomas, sukelia teisines pasekmes ir sudaro teisinį pagrindą skirti baudą už antstolės teisėto reikalavimų nevykdymą (CPK 585 straipsnio 2 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors pareiškėja baudą prašė skirti nuo 2024 m. vasario 17 d., tačiau tai neatitiktų proporcingumo principo, nes dėl baudos skyrimo į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 14 d., todėl baudą teismas skyrė ne nuo pareiškėjos nurodomos datos, o nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys). Be to siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, teismas nustatė maksimalią išieškotiną 700 Eur baudos sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo T. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį - panaikinti UAB (duomenys neskelbtini)vadovui T. K. skirtą baudą ir pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą atmesti.
8. Nurodė, kad Sodrai teikiami duomenys apie skolininko draudžiamąsias pajamas dar nereiškia, kad skolininkas atlygį gauna periodiškai kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar suinteresuoto asmens vadovaujama įmonė nėra skoloje pirmosios instancijos teismo nutartyje minimam darbuotojui. Pagal viešai prieinamus duomenis, pastebimas įmonės įsiskolinimas valstybės institucijoms. Suinteresuotas asmuo net ir norėdamas negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų pagal pareiškėjos vykdomąjį dokumentą. Pareiškėja turėjo galimybę patikrinti sistemoje registruotus turto ir piniginių lėšų areštus. Teigia, kad nuo metų pradžios UAB (duomenys neskelbtini)turėjo kelis areštus, ko pasekoje buvo areštuotos ir turimos piniginės lėšos banko sąskaitose, o tokiu atveju visi įsiskolinimai buvo mokami eilės tvarka pagal įstatymą.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo T. K.atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo teigia, jog negalėjo vykdyti pareiškėjos patvarkymo dėl susidariusių areštų, tačiau kaip įmonės vadovas jis turėtų žinoti, jog esant nemokiai įmonei, t.y. neatsiskaitant su Sodra ir VMI bei nemokant atlygio darbuotojams, pagal bankroto įstatymą įmonei turėtų būti keliama bankroto byla. Pareiškėja pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog darbuotojui nemokėjo atlygio, nes buvo taikomi areštai įmonei, tačiau remiantis tai pačiais duomenimis ir kaip nurodo įmonės vadovas rekvizitai.lt duomenimis, 2024 m. spalio 24 d. mokestinių nepriemokų neturėjo, t.y. neturėjo skolos biudžetui, vadinasi įmonė gautinų lėšų turėjo, tačiau nuo 2024 m. sausio 17 d. iki šios dienos nėra antstolei pervedusi lėšų už skolininką G. N.. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigė, jog atlygis nebuvo mokėtas darbuotojui periodiškai, tačiau turimais pareiškėjos duomenimis darbuotojui buvo išmokėtas atlyginimas pvz. 2024 m. gegužės 14 d. - 1 000 Eur. Pervedus darbo užmokestį darbuotojui, darbdavė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pervesti ir pareiškėjai lėšas, kadangi tai yra ne kokie kiti mokėjimai, o tas pats neišmokėtas darbuotojo darbo užmokestis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). CPK 616 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu CPK 106 ir 108 straipsniuose nustatyta tvarka.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 23- 687/2016, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 108-469/2019, 35 punktas).
14. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), todėl sprendžiant klausimą dėl baudos asmeniui už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo asmuo turi pareigą įrodyti, jog antstolio reikalavimo neprivalo vykdyti ar negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/19/00731 pagal VMI išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 75 286,67 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. N. išieškotojos VMI naudai. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu įpareigojo skolininko darbdavę UAB (duomenys neskelbtini) iš darbuotojo (skolininko) darbo užmokesčio atlikti nurodytas išskaitas, jas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Jei pinigus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti pareiškėjai ir nurodyti vėlavimo priežastis. Nurodytu patvarkymu UAB (duomenys neskelbtini) išaiškintos pasekmės už antstolio įpareigojimų nevykdymą, numatytos CPK 585 straipsnyje.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Sodros duomenimis skolininkui darbo užmokestis įmonėje tuo metu buvo mokamas, taip pat ir su pareiškėjos argumentu, kad, nors suinteresuotas asmuo ir teigė savo atskirajame skunde, jog atlygis nebuvo mokėtas darbuotojui (skolininkui) periodiškai, tačiau iš pateiktų pareiškėjos bankinių pavedimų išrašo duomenų matyti, kad darbuotojui buvo išmokėti pinigai 2024 m. gegužės 14 d. - 1 000 Eur, mokėjimo paskirtis: „atlyginimas“. Pervedus darbo užmokestį darbuotojui, darbdavė UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo atlikti išskaitą iš darbuotojo atlyginimo ir pervesti pareiškėjai lėšas į depozitinę sąskaitą, kaip pastaroji ir buvo nurodžiusi siųstu minėtu patvarkymu darbdavei.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentu, kad nuo 2024 m. pradžios UAB (duomenys neskelbtini) turėjo kelis areštus, dėl ko buvo areštuotos ir turimos piniginės lėšos banko sąskaitose, ir tokiu atveju visi įsiskolinimai buvo mokami eilės tvarka pagal įstatymą. Pateiktas suinteresuoto asmens dokumentas dėl nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą šių aplinkybių nepagrindžia, nes dokumente nurodyto kreditoriaus patenkinimo eilė buvo 3, o pagal CPK 754 straipsnio 3 d. 2 eilėje patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (tai reiškia vykdomi pirmiau už 3 eilės kreditorius), todėl kartu vykdant prievolę mokėti atlyginimą darbuotojui (skolininkui), įmonė kaip darbdavė turėjo tuo pačiu vykdyti ir kitą prievolę pareiškėjai - atlikti išskaitą iš šio atlyginimo dalies.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-760-796/2024, iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 19 d. Iškėlus bankroto bylą yra sustabdomos juridinio asmens finansinės prievolės, neįvykdytos iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko antstolio patvarkyme nurodyta prievolė turi pasibaigti. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, ji įsiteisės nuo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties dienos, kas reiškia, jog bauda įmonės vadovui formaliai liks paskirta, tačiau realiai pačios baudos, kaip tokios, vykdyti įmonės vadovas nebeturės.
19. Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens asmens T. K. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.