Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-337-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-21
Bylos Nr.
1A-543-337-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Valdas Petras Meidus, Pranas Šimkus
Nuteistasis
T. D.
Advokatai
Eugenijus Baršys, Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-337/2009

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugpjūčio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Valdo Petro Meidaus, Prano Šimkaus,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. gynėjo advokato Eugenijaus Baršio apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-06-12 nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu:

- pagal BK 287 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 290 str. ir jam paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir T. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su 2005-12-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir T. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. vasario 25 d., apie 20.50 val., būdamas sulaikytas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpose, esančiose Pramonės g. 9, Rokiškio m., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 178 str. 1 d., padarymą, būdamas neblaivus – 2,88 promilės etilo alkoholio, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, išvadindamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėją R. T. bei operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinį R. Č. „gaidžiais“, „mentais“, „piderais“ vartodamas nukentėjusiųjų atžvilgiu nepadorius išsireiškimus, pakenkė jų kaip valstybės tarnautojų prestižui, autoritetui, juos įžeidė, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas susidoroti, perkasti gerkles, nužudyti juos ir jų šeimos narius, valstybės tarnautojų – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo R. T. bei operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinio R. Č. atžvilgiu, reikalavo iš valstybės tarnautojų susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo bei atlikti neteisėtus veiksmus jo naudai, tai yra pažeidžiant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 50-V-9 7.2 p. reikalavimus, nesurašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo už girto pasirodymą viešoje vietoje ir jį tuoj pat paleisti iš sulaikymo.

Nuteistojo T. D. gynėjas advokatas Eugenijus Baršys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-06-12 nuosprendį ir bylą nutraukti. Teigia, kad T. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Mano, kad T. D. sulaikę policijos pareigūnai apribojo jo laisvę. Nuo to momento policijos pareigūnų pareiga yra užtikrinti, kad neblaivus pažeidėjas nedarytų kitų teisės pažeidimų, nes tokia yra sulaikymo esmė. Nuteistasis T. D. dėl savo neblaivumo įvykių eigos neprisimena, o pagal pareigūnų parodymus T. D. plūdosi, įžeidinėjo pareigūnus užgauliais žodžiais. Gynėjas mano, kad tokia T. D. veika formaliai atitiktų ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau jam tuo metu buvo apribota laisvė, todėl negalima konstatuoti, jos T. D., būdamas sulaikytas, laisvai galėjo daryti naujus teisėtvarkos pažeidimus.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo T. D. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 287 str. 1 d. ir 290 str. bei paskyrė teisingą bausmę.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nuteistojo T. D. veiksmus, jam įžeidžiant pareigūnus, vertino kaip nusikalstamą veiką, o ne kaip administracinį teisės pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. D. teistosios jągas einantįveika atitinka BK 290 straipsnyje įtvirtintos sudėties požymius. Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Pažymėtina, kad BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 2 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už policijos pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veiksmų ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį, intensyvumą, trukmę. Iš byloje surinktų, skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir aptartų įrodymų akivaizdu, kad T. D. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpose plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, išvadindamas nukentėjusiuosius R. T. ir R. Č. „gaidžiais“, „mentais“, „piderais“ įžeidė savo pareigas einančius minėtus valstybės tarnautojus. Kad policijos pareigūnus išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais pirmosios instancijos teisme pripažino bei neginčijo ir pats nuteistasis T. D.. Pastarojo nukentėjusiųjų atžvilgiu išsakytieji įžeidžiantieji žodžiai nebuvo atsitiktiniai ir pavieniai, jie išsakyti sąmoningai, juos intensyviai išsakant vienas po kito. Be to, nuteistojo pastarųjų veiksmų nusikalstamą pobūdį patvirtina ir tolesnieji T. D. teisei priešingi nusikalstamo pobūdžio veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nekelia abejonių, kad tai buvo padaryta tiesiogine tyčia – nuteistasis T. D. suprato, jog įžeidžia savo pareigas einančius valstybės tarnautojus ir to norėjo. Tokiu būdu, T. D. veikoje nustačius BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, konstatuotina, kad nuteistojo T. D. veiksmų turinys visiškai atitiko BK 290 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėtį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą ir už tai nubaustas.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų R. T. bei R. Č. taip pat paties nuteistojo T. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad T. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 str. 1 d. Pagal BK 287straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento. Byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad nuteistasis T. D. panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas susidoroti, perkasti gerkles, nužudyti juos ir jų šeimos narius, valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų R. T. bei R. Č. atžvilgiu, reikalavo iš jų susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo bei atlikti neteisėtus veiksmus jo naudai, tai yra nesurašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo už girto pasirodymą viešoje vietoje ir jį tuoj pat paleisti iš sulaikymo. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų turėję pagrindą nuteistąjį apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir nuteistasis, kuris beje taip pat neneigė grasinęs policijos pareigūnams. Todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neprieštarauja vieni kitiems bei kitoms byloje ištirtoms aplinkybėms. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis R. T. teisme parodė supratęs, kad T. D. išsakyti grasinimai yra realūs, nes Rokiškis yra nedidelis miestas ir T. D. žinojo, kur jis gyvena. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. D. išsakytus grasinimus R. T. bei R. Č. atžvilgiu pagrįstai įvertino kaip psichinę prievartą teisėtai veikiančių pareigūnų atžvilgiu, siekiant, kad jie susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo bei atlikti neteisėtus veiksmus jo naudai.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo T. D. veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-06-12 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo T. D. gynėjo advokato Eugenijaus Baršio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Valdas Petras MeidusPranas Šimkus