Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-874-336/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
A2.6.-874-336/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pažeidėjas
G. B.
Nukentėjusysis
V. U.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-874-336/2014
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00732-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.4.;45.4.5.; 52.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 31 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

pažeidėjui G. B., jo atstovui adv. Antanui Jarašiui,

nukentėjusiai V. U.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis pas R. B., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., t. y. kad jis 2014-08-08, 20.00 val., (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., vairuodamas traktorių MTZ Belarus 1523.4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su padargais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atstumo, kliudė tvorą, dėl to ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

Pažeidėjas G. B. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-08-08 arė brolio, kuris ūkininkauja lauką. Skuto piktžoles padargu- diskiniu skutiku. Prie tvoros buvo apžėlę piktžolėmis, todėl pravažiuojant nepastebėjo, jog kliudė ir apgadino tvorą, tai pastebėjo tik grįžtant. Ėjo pas U. tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau jų namuose nerado. Vėliau vėl jų ieškojo, tačiau nerado, nes jie gyvena kitur. Apie tai, kad laukuose padarius pažeidimą, reikia pranešti policijai jis nežinojo.

Pažeidėjo atstovas adv. Antanas Jarašius teismo prašo G. B. atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir sumažinti baudą. Nurodė, kad pažeidėjas pripažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus. Nurodė, kad jis abejoja ar pažeidėjas padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., tačiau tai palieka spręsti teismo nuožiūra.

Nukentėjusi V. U. nurodė, kad jų žemė ir ūkininko R. B. žemė rubežiuojasi, jie toje sodyboje nuolatos negyvena, atvyksta ryte ir vakare. Nurodė, kad jų žemė aptverta tinklo tvora. 2014-08-08 apie 8 val. jų tvora nebuvo apgadinta, o 20 val. atvykus pastebėjo, kad tvoros tinklas apgadintas. Žala buvo padaryta 400 Lt. Kas sugadino tvorą jai nežinoma. Kadangi per savaitę laiko niekas nepasiteiravo dėl žalos atlyginimo už tvorą, todėl ji parašė pareiškimą dėl tvoros apgadinimo PK. Žala atlyginta, t.y. tvora sutaisyta, jokių pretenzijų neturi.

Iš byloje esančio 2014-08-24/26 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo dirbamas žemės sklypas, priklausantis ūkininkui R. B.. Žemės sklypą traktoriumi dirbo jo brolis G. B., kuris su padargu- skustuku keliose vietose užkabino tvoros, priklausančios V. U. tinklą, bei jį įplėšė (b.l.4), pateikta V. U. sodybos apgadintos tvoros fotonuotraukos (b.l.7-9).

ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad G. B. veika nurodyta protokole , kad jis 2014-08-08, 20.00 val., (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., vairuodamas traktorių MTZ Belarus 1523.4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su padargais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atstumo, kliudė tvorą, dėl to ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, t.y. padaręs pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., neteisingai kvalifikuota kaip eismo įvykis pagal KET, nes byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad G. B. atlikdamas žemės ūkio darbus, skuto piktžoles padargu- diskiniu skutiku, traktoriumi privačiame žemės sklype priklausančiame jo broliui ūkininkui R. B., apgadino kaimynų tvorą – įplėšė tinklą keliose vietose. Pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais transporto priemonės vairuotojas atsako ne už eismo įvykį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet priklausomai nuo kilusių padarinių arba civiline tvarka už turto sugadinimą, arba baudžiamąja tvarka už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės 7 teisėjų kolegijos 2014-05-06 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014, kurioje konstatuota, kad kelių eismo saugumo ir iš dalies kelių transporto priemonių eksploatavimo taisyklių bendrieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m spalio 12 d. įstatyme. Minėti reikalavimai sukonkretinti Kelių eismo taisyklėse, nustatančiose eismo tvarką keliais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodoma, kad teismai kiekvienu atveju turi skirti dėmesį atribojimui, ar konkrečioje situacijoje yra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų atsargumo reikalavimų kitose veiklos srityse pažeidimas. Šioje byloje teismas konstatavo, kad veika neteisingai kvalifikuota kaip eismo įvykis pagal KET, nes byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad administracinėm atsakomybėn traukiamas asmuo atlikdamas žemės ūkio darbus (vagojęs bulves) traktoriumi privačiame žemės sklype, sugadino (nuvertė) gelžbetoninę elektros tiekimo oro linijos atramą. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais transporto priemonės vairuotojas atsako ne už eismo įvykį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet priklausomai nuo kilusių padarinių arba civiline tvarka už turto sugadinimą, arba baudžiamąja tvarka už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo. Todėl šis asmuo negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamai už tai nubaustas, dėl ko pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytoje LAT nagrinėtoje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje teisiškai (ne faktiškai) reikšmingos aplinkybės yra tapačios, t. y. jų ratio decidendi sutampa, nes administraciniai teisės pažeidimo protokolai asmenims surašyti už tai, kad jie dirbdami lauke traktoriais su padargais kliudė, dėl ko apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą (vienu atveju nuversta atrama, kitu apgadinta tvora), ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl nustatyto teismas, kaip minėta, priimdamas sprendimą šioje bylose, yra saistomas aukštesnės instancijos teismo sprendimo– precedento tos kategorijų bylose ir daro išvadą, kad byla turi būti nutraukta G. B. atžvilgiu, nes šiuo atveju administracinė atsakomybė nekyla. Atsižvelgus į išdėstytą administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė