Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-733-159/2013

Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-04072-2012-9)

2013 m. liepos 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-407-730/2013 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei I. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė I. M. 2012-04-05 teismui padavė ieškinį dėl skolos priteisimo. Juo teismo prašė jai iš atsakovo S. K. priteisti 47 000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3–5). Ieškovė 2012-06-22 į bylą padavė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo. Nurodė, kad atsakovas S. K. 2006-08-30 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2011-08-31 besąlygiškai sumokėti ieškovei I. M. 47 000 Lt. Ieškovė 2011-08-30 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu apmokėti vekselį. Atsakovas 2011-09-02 raštu atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir ieškovei atsiuntė pranešimą, kad jis taip pat turi teisę susigrąžinti 27 000 Lt, kuriuos ieškovė jam turėjo sumokėti iki 2006-05-30. Siūlė ieškovei susitarti ir nutraukti bet kokius tuo klausimu veiksmus. Ieškovei sutikus nutraukti tolimesnius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, atsakovas nesikreips dėl skolos išieškojimo pagal ieškovės išduotą vekselį. Ieškovė, kaip vekselio gavėja, 2012-04-04 kreipėsi į teismą nepraleidusi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste ĮPVĮ) 72 str. 2 d. numatyto termino. Ieškovei laiku pateikus reikalavimą apmokėti vekselį ir pagal ĮPVĮ 72 str. 2 d. nustatytu terminu pasirinkus kitą reikalavimo pateikimo būdą, vekselis neprarado savo kaip vertybinio popieriaus savybės.

Atsakovas į bylą pateikė 2006-08-31 mainų sutartį, ja ieškovė I. M. mainais perleido atsakovui S. K. ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 1) 22 962 Lt vidutinės rinkos vertės 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 8 408 Lt vidutinės rinkos vertės 0,7000 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas mainais perleido jam nuosavybės teise priklausantį 38 663 Lt vidutinės rinkos vertės 4,100 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomi daiktai – žemės sklypai – yra lygiaverčiai ir priemoka nė vienai šaliai nebus mokama.

Prieš mainų sutarties sudarymą, ieškovė tiksliai datos nepamena, 1,0000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui už sutartą 40 000 Lt kainą. Iš 40 000 Lt gavo 27 000 Lt į rankas grynaisiais, 13 000 Lt paliko atsakovui sutvarkyti žemės dokumentus. Minimo žemės sklypo sandoris notariškai įformintas nebuvo, nes reikėjo sutvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo išpirkimo iš valstybės. Už gautus pinigus ieškovė nusipirko namelį – vagonėlį, jį pastatė (duomenys neskelbtini), ir tame namelyje – vagonėlyje apsigyveno. Tuojau po šio sandorio ieškovę ištiko insultas, ji buvo paralyžiuota, nejautė visos dešinės kūno pusės, negalėjo kalbėti ir buvo gydoma Klaipėdos miesto ligoninėje. Atsakovas surado ieškovę ligoninėje dar ypatingai sunkios sveikatos būklės ir paprašė parduoti likusį 0,70 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas dažnai atvažiuodavo pas ieškovę į ligoninę, taip pat ne kartą buvo atvažiavęs pas ieškovę į sanatoriją, prašydamas parduoti jam tą 0,70 ha ploto žemės sklypą. Atsakovui atvežus visus šiam žemės sklypui pirkti dokumentus, ieškovė sutiko atsakovui parduoti tą žemės sklypą už 70 000 Lt. Atsakovas sutiko su kaina ir mašinoje (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei 23 000 Lt, o dėl likusios sumos išrašė vekselį 47 000 Lt. Kitą dieną pasirašė mainų sutartį, kad atsakovas išvengtų mokesčių, nes sklypas, priklausęs atsakovui, buvo vienos pelkės, jo reali vertė buvo 1 600 Lt, žemės sklypas įsigytas 2004-03-25. 2006-08-30 atsakovas išdavė ieškovei vekselį 47 000 Lt, o mainų sutartį šalys pasirašė 2006-08-31.

Ieškovei neturėjo reikšmės, kaip bus įforminti tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai: ar mainai, ar pirkimas–pardavimas. Ieškovė turėjo tikslą parduoti savo žemės sklypą ir gauti už jį 70 000 Lt. Kadangi atsakovas neturėjo galimybės iš karto sumokėti 70 000 Lt už perkamą turtą, jis išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 47 000 Lt, o 23 000 Lt sumokėjo grynaisiais pinigais, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui sumokėti 47 000 Lt yra pagrįstas ir teisėtas (t. 1, b. l. 103–104).

Atsakovas S. K. 2012-09-27 į bylą padavė priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Prašo teismo 2006-08-30 jo išduotą I. M. vekselį 47 000 Lt pripažinti negaliojančiu. Nurodo, kad ieškovė pripažįsta, jog jokių pinigų pagal šį vekselį jam neperdavė, bet neva atsakovas turėjo sumokėti jai tokią pinigų sumą pagal 2006-08-31 sudarytą nekilnojamojo turto mainų sutartį. Kadangi šis vekselis, nepateikus jo notarui vykdomajam įrašui atlikti, prarado vertybinio popieriaus statusą, jis gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. 2006-08-30 pasirašytas tarp šalių vekselis 47 000 Lt yra apsimestinis sandoris ir todėl vadovaujantis CK 1.87 str. 1 d., nuostatomis turi būti pripažintas negaliojančiu. Šis sandoris, t. y. vekselis, buvo išrašytas siekiant pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimą (CK 6.65 str.). Prieš sudarant su ieškove 2006-08-31 žemės mainų sutartį, atsakovas 2006-01-03 davė 27 000 Lt dydžio avansą ir ieškovė pasirašė šios sumos vekselį. 2006-05-14 atsakovas davė dar 20 000 Lt dydžio avansą ir ieškovė vėl pasirašė šios sumos vekselį. Sudarius mainų sutartį, atsakovas išrašė ieškovei tos pačios sumos vekselį, tuo norėdamas patvirtinti, kad ji jam neskolinga. Tai, kad šis vekselis nebuvo skolą patvirtinantis dokumentas, įrodo tapačios sumos: tiek ieškovės išrašytų vekselių suma yra 47 000 Lt, tiek jo išrašytas vekselis yra 47 000 Lt. Vekselių išrašymas užtikrino, kad jeigu atsakovas pareikalaus iš ieškovės apmokėti jos pasirašytus vekselius, tai ji galės pareikalauti jo išrašytą vekselį apmokėti. Nustatyti tikrąją valią šalių galima analizuojant mainų sutartį, šalių sudarytą 2006-08-31. Šios sutarties ieškovė neginčija, sutarties 2.9 punkte yra nurodyta, kad mainomi daiktai yra lygiaverčiai ir priemoka nė vienai šaliai nebus mokama, todėl ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas vekselį jai išrašė dėl to, jog dar turėjo sumokėti 47 000 Lt, yra nepagrįstas įrodymais. Ji painiojasi savo pozicijoje dėl vekselio išrašymo aplinkybių, iš pradžių tvirtindama, kad su atsakovu sudarė ne mainų, bet pirkimo–pardavimo sutartį, po to aiškina, kad sudarė dvi pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu, t. y. skirtingiems žemės sklypams ir kt. Ieškovė taip pat negali paaiškinti, kodėl atitinka tiek jos, tiek atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos. Tai, kad išrašytas vekselis atitiko pakvitavimą dėl prievolės įvykdymo patvirtinimo, įrodo ieškovės veiksmai: ji pardavė pagal mainų sutartį gautą žemės sklypą (nors teisme įrodinėjo, kad atsakovas šį sklypą jai paliko kaip užstatą), neigia, kad atsakovui buvo pasirašiusi vekselius, nes nori išvengti atgręžtinio reikalavimo jai. Atsakovas vekselį išrašė siekdamas abiejų šalių sąžiningumo ir įsipareigojimų pusiausvyros. Atsakovas buvo labai jaunas, jokios patirties sandorių sudaryme neturėjo, jokiu verslu neužsiėmė, todėl tokiu būdu įformino prievolių įvykdymo patvirtinimą (t. 1, b. l. 131–133).

Teismas nesutiko, kad atsakovas neturi teisės ginčyti vekselio bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas vertino, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, ar ginčo nagrinėjimo metu vekselis yra praradęs ar nepraradęs vertybinio popieriaus statusą, neturi teisinės reikšmės, kadangi dėl sandorio galiojimo ar negaliojimo yra sprendžiama vertinant sandorio teisėtumą jo sudarymo metu, o vekselio vertybinio popieriaus teisinio statuso praradimas vertinamas, atsižvelgiant į jo apmokėjimo terminus. Teismas nesutiko, kad ginčo vekselis neatitinka šalių tikrosios valios ir dėl valios ydingumo yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu CK 1.87 str. pagrindu.

Nustatydamas tikrąją šalių valią, teismas įvertino vekselio turinį ir šalių elgesį tiek iki, tiek po vekselio pasirašymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė tokias aplinkybes, kad ieškovė 2006-03-23 išdavė atsakovui įgaliojimą, juo įgaliojo atsakovą atkurti jos vardu nuosavybės teises į žemę; kad atsakovas atliko būtinus veiksmus nuosavybės teisėms atkurti – rinko reikalingus dokumentus, mokėjo reikalingus mokesčius; kad atkūrus nuosavybės teises į žemę, atsakovas įsigijo iš ieškovės šiuos žemės sklypus, sudarius 2006-08-31 mainų sutartį; kad atsakovas neginčija, jos už mainų sutarties pagrindu įsigytus žemės sklypus, prieš atkuriant į juos nuosavybės teisę, atsakovas ieškovei sumokėjo 47 000 Lt: 2006-01-03 – 27 000 Lt, 2006-05-14 – 20 000 Lt, kaip buvo susitarę; kad ieškovė pripažįsta gavusi 47 000 Lt, nurodydama, kad gavo net 50 000 Lt, t. y. 27 000 Lt ir 23 000 Lt; kad ieškovė nepripažįsta, kad pasirašė byloje esančius nurodyto turinio 2006-01-03 ir 2006-05-14 vekselius, paaiškindama, kad atsakovo prašymu siekdama atkurti nuosavybės teisę į žemę, pasirašydavo ant tuščių popieriaus lapų, tačiau parašas ant vekselių yra jos.

Remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas, įvertinęs šalių elgesį, sprendime padarė išvadą, kad tarp šalių nebuvo atsiradęs būtinumas patvirtinti prievolės įvykdymą, nes tokio pobūdžio prievolė, kurią nurodo atsakovas buvus tarp šalių, buvo įvykdyta, perduodant ieškovei 47 000 Lt ir sudarant mainų sutartį, ginčo tarp šalių nebuvo, t. y. nebuvo piniginės skolos, kurią reikėjo padengti (grąžinti, apmokėti). Teismo vertinimu, atsakovo elgesys – išduoti vekselius pakankamai didelei sumai, žinant, kad pasirašius vekselį iš jo bus galima išieškoti skolą net neginčo tvarka, neatitinka protingo, apdairaus asmens kriterijų. Nors atsakovas yra jauno amžiaus, tačiau turintis aukštąjį verslo išsilavinimą.

Aplinkybės, jog vekselį surašė pats atsakovas, rodo, jog jei atsakovas nebūtų supratęs vekselio esmės, nebūtų sugebėjęs jo parengti ir surašyti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ginčo vekselio turinys skiriasi nuo atsakovo pateiktų ieškovės vekselių turinio, nes ginčo vekselyje numatyta vekselio apmokėjimo data iki 2011-08-31, kai vekselis išduotas 2006-08-30, t. y. po penkerių metų. Ieškovės vekselių apmokėjimo data 2006-05-30 ir 2006-10-30. Teismas konstatavo, kad vekselių turinys turėtų būti tapatus, siekiant pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimą. Atsakovo veiksmai, išduodant naują skolos dokumentą, iš esmės prieštarauja įstatymo reglamentuotai teisinei pakvitavimo reikšmei. Įvertinęs aplinkybes apie vekselio turinį ir šalių elgesį tiek iki, tiek po vekselio pasirašymo, teismas nenustatė, jog vekselis buvo išrašytas, siekiant pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimą, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo jį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir šiuo pagrindu panaikinti.

Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovė atsakovui pateikė vekselį ir atsakovas jį gavo, byloje yra tik pranešimai atsakovui išsiųsti ĮPVĮ nustatytu terminu, todėl padarė išvadą, kad ieškovė ĮPVĮ 40 str. nustatyta tvarka vekselio apmokėti nepateikė, ginčo vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus statusą ir jam netaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimo patenkinimo tvarkos ne ginčo tvarka. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis grindė savo atsikirtimą, jog ginčo vekselis yra jo nepasirašytas, kad ginčo dėl kitų vekselio rekvizitų nėra, todėl nekonstatuota, kad vekselis neatitinka įstatymo nustatytų būtinų vekselio formos reikalavimų. Teismas į bylą pateiktą 2006-08-30 vekselio originalą pripažino kaip skolos raštelį.

Tiek mainų sutartis, tiek ginčo vekselis buvo sudaryti dėl to paties dalyko, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie buvo perduoti mainų sutartimi atsakovui. Šalys neginčija, kad atsakovas už perduotus mainų sutartimi ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus sumokėjo 47 000 Lt, todėl teismas vertino, kad mainų sutartimi buvo mainomi ne lygiaverčiai daiktai, kaip nurodyta mainų sutartyje (sutarties 2.9. punktas), o faktiškai tikroji šalių valia buvo – ieškovės – parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o atsakovo – juos nupirkti. Teismas vertino, kad sudarydamos mainų sutartį, šalys pašalino riziką dėl Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo taikymo. Teismas patenkino ieškovės ieškinį, teismui atsakovo išduotą 2006-08-30 ginčo vekselį pripažinęs skolos rašteliu ir atsakovo įsipareigojimu iki galo įvykdyti prievolę ieškovei, t. y. atsiskaityti už atsakovo iš ieškovės perkamus jos mainų sutartimi perduotus žemės sklypus (t. 1, b. l. 163–173).

Atsakovas S. K. 2013-01-31 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė neginčijo mainų sandorio, ieškinį pareiškė vadovaudamasi ĮPVĮ nuostatomis. Teismas, vertindamas įrodymus byloje, išėjo už pareikštų ieškinio reikalavimo ribų ir pažeidė CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, netinkamai taikė CPK 176 str., 185 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo praktikos. Ieškovė neįrodė, kad mainų sutartis buvo nelygiavertė, nes pagal VĮ Registrų centro įvertinimą apelianto žemės sklypo vertė buvo 38 663 Lt, ieškovės – 22 962 Lt ir 8 408 Lt, t. y. ieškovės žemės sklypų vertė buvo 7 293 Lt mažesnė nei atsakovo, todėl sumokėti dar 94 000 Lt dydžio priemoką būtų buvę nelogiška. Ieškovės pateiktas vekselis turėjo būti vertinamas paskolos sutartimi. Teismas pripažino, kad pagal vekselį atsakovas jokių pinigų negavo, ieškovė teismui nepateikė paskolos sutarties dokumento, bet tik kopiją, joje nenurodyta, kad apeliantas pinigus gavo. Nesant paskolos sutarties, o šiuo atveju vekselio originalo, nebuvo teisinio pagrindo teismui pripažinti, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo susiklostę paskolos ar mainų teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 94 000 Lt, nes 47 000 Lt ieškovė jau buvo gavusi prieš manų sutarties sudarymą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovei priklausančių žemės sklypų rinkos vertė negalėjo būti 94 000 Lt ir dar atsakovo žemės sklypas, tai patvirtina atsakovo sudarytos šių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys. Teismas nevertino, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo pinigų suma ir jos pasirašytų atsakovui išduotų vekselių suma yra vienodos, t. y. 47 000 Lt. Tai tik patvirtina atsakovo priešieškinio pagrįstumą, kad tokiu būdu šalys įformino prievolės įvykdymą. Mano, kad ieškovė pasielgė nesąžiningai, nes sužinojusi, kad atsakovas neturi vieno vekselio – 20 000 Lt sumai – originalo, kreipėsi į teismą dėl 47 000 Lt iš atsakovo pagal vekselį priteisimo. Akivaizdu, kad ieškovė negalėjo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, nes ji neturi vekselio originalo. Mano, kad atsakovo priešieškinis turėjo būti patenkintas (t. 1, b. l. 176–177).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas S. K. 2006-08-30 ieškovei I. M. išdavė ginčo paprastąjį neprotestuotiną vekselį 47 000 Lt (t. 1, b. l. 125). Šalys 2006-08-31 sudarė mainų sutartį, šia sutartimi ieškovė I. M. mainais perdavė atsakovui S. K. jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovas mainų sutartimi ieškovei perdavė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50–54). Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė atsakovui išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2006-01-03 – 27 000 Lt, 2006-05-14 – 20 000 Lt (t. 1, b. l. 55–56). Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 47 000 Lt, šį reikalavimą grindė atsakovo 2006-08-30 išduotu vekseliu. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti atsakovo ieškovei 2006-08-30 išduotą vekselį 47 000 Lt negaliojančiu CK 1.87 str. 1 d. pagrindu, kaip neatitinkantį tikrosios atsakovo valios. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinio reikalavimą atmetė.

Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl 2006-08-30 vekselio vertinimo kaip originalaus dokumento. Ginčo, kad šiame dokumente pasirašė atsakovas, nėra. Atsižvelgiant į dokumento rūšį ir turinį, prierašas „kopija tikra“ neturi įtakos vekselio galiojimui. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad 2006-08-30 (atsiliepime nurodyta 2006-08-31) vekselis bylos nagrinėjimo metu neprarado savo kaip vertybinio popieriaus statuso. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimus dėl skolos grąžinimo ĮPVĮ nustatytu terminu, atsakovas patvirtino gavęs vieną įspėjimą (t. 1, b. l. 10, 11, 46). Tačiau ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarą (ĮPVĮ 81 str.). ĮPVĮ 72 str. 2 d. nuostata reglamentuojama vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal ĮPVĮ 81 str. Taigi vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Nurodytas taisykles pažeidus vekselio turėtojas, remiantis ĮPVĮ 55 str. 1 d., netenka teisės pareikšti reikalavimus, t. y. reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012). Ieškovė nesilaikė vekselio, kaip vertybinio popieriaus, realizavimo tvarkos ir terminų, dėl šios priežasties jos vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi pagal pradinį teisinį santykį. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Tai aktualu ir vertinant atsakovo argumentus dėl šio vienašalio sandorio galiojimo.

Priešieškinį atsakovas grindė motyvais, kad 2006-08-30 ieškovei išduotas vekselis yra apsimestinis sandoris ir atsakovo išreikštoji valia neatitiko jo tikrųjų ketinimų. Bylos nagrinėjimo metu procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad minėtas 2006-08-30 vekselis yra ieškovės paskolos pagal vekselius grąžinimą patvirtinantis dokumentas, kuris buvo išrašytas, siekiant pridengti prievolės įvykdymo patvirtinimą (CK 6.65 str.). Ieškovė nepatvirtino, kad išdavė atsakovui vekselius, ir nurodė, kad pasirašydavo ant tuščių popieriaus lapų. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti tikrąją šalių valią, byloje pagrįstai vertino visumą šalių atliktų veiksmų ir sudarytų sandorių, susijusių su paminėtais žemės sklypais, tarp jų ir mainų sutarties nuostatas. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl CPK 12 str. nuostatų pažeidimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 176 str., 185 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo praktikos. CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2006-03-23 atsakovui S. K. buvo išdavusi įgaliojimą tvarkyti reikalus, susijusius su ieškovei asmeniniam ūkui suteiktos žemės įgijimu (išpirkimu) ir nuosavybės teisių įregistravimu (t. 1, b. l. 54). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas reikiamus dokumentus sutvarkė, mokėjo su dokumentų tvarkymu susijusias įmokas (t. 1, b. l. 34–35). Šalių paaiškinimai dėl pinigų ieškovei mokėjimo, susijusio su ieškovės atsakovui perleistais žemės sklypais, skiriasi. Ieškovė nurodė, kad prieš mainų sutarties sudarymą pirmiausia siekė parduoti atsakovui vieną žemės sklypą, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 40 000 Lt, iš šios sumos gavo 27 000 Lt, o 13 000 Lt paliko atsakovui dokumentams dėl žemės sutvarkyti. Vėliau ieškovė sutiko parduoti kitą žemės sklypą – 0,70 ha (duomenys neskelbtini) – už 70 000 Lt, iš šios sumos gavo 23 000 Lt, o atsakovas išrašė vekselį 47 000 Lt. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad susitarė su ieškove, jog sumokės 47 000 Lt ir pridės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovės žemės sklypų vertė buvo 70 000 Lt, o jis turėjo 47 000 Lt.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės pateiktas vekselis turėjo būti vertinamas kaip paskolos sutartis. Iš bylos faktinių aplinkybių, šalių paaiškinimų nenustatyta, kad tarp šalių klostėsi paskolos teisiniai santykiai. Priešingai, iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad tarp šalių susiformavęs nuosavybės teisės į žemės sklypus perleidimo teisinis santykis buvo įformintas 2006-08-31 sudaryta mainų sutartimi. 2006-08-31 mainių sutarties 2.9 p. šalys pažymėjo, kad mainomi daiktai yra lygiaverčiai ir priemoka nė vienai iš šalių nebus mokama. Tačiau iš bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir atsakovo teiktų paaiškinimų, šalių elgesio minimų sandorių sudarymo metu darytina išvada, kad tarp šalių sudaryta mainų sutartimi buvo mainomi nelygiaverčiai daiktai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovo žemės sklypo vertė nebuvo lygiavertė ieškovės žemės sklypų vertei ir buvo mažesnė nei nurodoma apeliaciniame skunde. Apelianto pateiktos iš ieškovės įsigytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos praėjus keleriems metams po jų įsigijimo, todėl žemės sklypų kainoms įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai (pvz., pasikeitusi ekonominė situacija ir pan.).

Šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovas už perduotus mainų sutartimi ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus sumokėjo 47 000 Lt (ieškovės teigimu, – 50 000 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog atitinka 2006-01-03 ir 2006-05-14 ieškovės atsakovui išrašytų vekselių ir atsakovo 2006-08-30 ieškovei išrašyto vekselio sumos, nelaikytina įrodančia, jog atsakovo vienašalio sandorio sudarymu buvo siekiama patvirtinti šalių prievolės įvykdymą. Abejonių šiuo apelianto argumentu kelia tai, kad 2006-01-03 ir 2006-05-14 vekseliuose nurodytas trumpas vekselių apmokėjimo laikotarpis, atitinkamai 2006-05-30 ir 2006-10-30, tuo tarpu atsakovo išduotame vekselyje nurodytas net penkerių metų apmokėjimo laikotarpis – 2011-08-31, t. y. žymiai ilgesnis nei ieškovės išduotų skolos dokumentų, būtent tokios datos nurodymo priežasčių atsakovas negalėjo paaiškinti. Be to, šalys pripažino faktines aplinkybes, jog būtent atsakovas inicijavo 2006-08-30 vekselio pasirašymą. Atsakovo paaiškinimai, kad išduotu nauju skolos dokumentu buvo siekiama patvirtinti prievolės įvykdymą, neatitinka CK 6.65 str. įtvirtintos pakvitavimo teisinės reikšmės. Atsakovas, suprasdamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, reikšmę, kylančius įsipareigojimus ir teisines pasekmes, sudarė būtent tokį vienašalį sandorį pakankamai didelei sumai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir sprendime padaryta išvada, kad tokių veiksmų atlikimas atsakovo nurodomais motyvais neatitinka apdairumo, rūpestingumo ir protingumo kriterijų. Visuma bylos faktinių aplinkybių ir šalių atliktų veiksmų sudaro pagrindą vertinti, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad tikroji atsakovo valia išduodant 2006-08-30 vekselį buvo patvirtinti įsipareigojimą galutinai įvykdyti prievolę ieškovei, t. y. atsiskaityti už faktiškai perkamus iš ieškovės mainų sutartimi perduotus žemės sklypus. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį ir tenkino ieškinio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš apelianto priteistinos įrodymais pagrįstos (t. 2, b. l. 9) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme turėtos 1 000 Lt dydžio išlaidos (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.