Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „B.“ darbininku, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2016-06-21 apie 23.16 val. bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sugyventine J. G. metu tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, po to jai nukritus ant grindų, spyrė keturis kartus į krūtinę bei nugarą, tampė už plaukų ir griebė už dešinės rankos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su J. G. gyvena 6 metus. Savo buto neturi, gyvena nuomojamame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Su J. G. veda bendrą ūkį. 2016-06-21 iš ryto jis kartu su J. G. buvo namuose, kur nuo 09.30-10.00 vai. kartu pradėjo gerti alų, Apie 14 val. tarp jo ir J. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. G. jį pradėjo varyti lauk iš buto. Jis su J. G. prašymu nesutiko, todėl ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su jais, jie nusiramino, ir policijos pareigūnai išvyko. Jie toliau kartu gėrė alų. Jis išgėrė du litras alaus, jautėsi girtas. Po to 2016-02-21 apie 20.30 val. tarp jo ir J. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu J. G. pakartotinai pradėjo jį varyti iš kambario. Jis nesutiko. Tada J. G. supykusi jį užpuolė, t. y. pradėjo mušti kumščiais, braižytis su nagais, bandė jį išstumti iš buto (kambario) į bendro naudojimo koridorių. Jis priešinosi bei galimai J. G. tuo metu netyčia pastūmė, bet jos nemušė. Galimai J. G. sugriebė ir už rankos, bet tikrai nemušė jos. Kodėl J. G. nurodė, kad jis jai sudavė kumščiu tris smūgius į veidą, o po to kai ji nukrito ant grindų, spyrė jai keturis kartus, tampė už plaukų, nežino, paaiškinti negali. Iš kur pas J. G. atsirado kraujosruvos ant veido, pasakyti negali, bet mano, kad jos atsirado dėl to, kad ji vieną kartą krito ant grindų bei užsigavo. Tvirtina, kad 2016-06-21 vakare J. G. atžvilgiu smurto nevartojo. Konflikto metu jie buvo dviese, jų konflikto niekas nematė (b. 1. 69-70).

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad su V. M. susipažino prieš 6 metus, su juo nuo to laiko gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su V. M. veda bendrą ūkį. 2016-06-21 jie buvo namuose. Tą dieną V. M. nuo ryto pradėjo vartoti alų. Ji tuo metu alkoholio nevartojo. Apie 14 val. tarp jos ir V. M. kilo žodinis konfliktas dėl jo per daug išgerto alkoholio. Būdamas girtas V. M. pradėjo ant jos šaukti, kabinėtis, jai prašant nusiraminti, į jos prašymus nereagavo. Kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis jos atžvilgiu smurto nevartojo, tačiau niekaip negalėjo nuraminti, todėl iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su sugyventiniu ir netrukus išvyko, nes pastarasis pažadėjo nusiraminti. Kai išvyko policijos pareigūnai, jie ramiai pakalbėjo, susitaikė. Po to tos pačios dienos vakare, apie 18.30 val., būdami namuose, jie kartu pradėjo gerti alų. Ji išgėrė pusę litro alaus, girta nesijautė. Kiek konkrečiai alaus išgėrė V. M., tiksliai nurodyti negali, bet jis buvo girtas. Apie 20.30 val. ji išėjo į kiemą su šuniuku ir kai grįžo namo, pamatė, jog V. M., nusipirkęs dar alaus, vėl geria. Ji supyko, prašė jo daugiau nebegerti. Jis į jos prašymus nereagavo, todėl ji, paėmusi du butelius alaus po l litrą talpos, išmetė į bendro naudojimo koridorių. Konflikto metu, jiems būnant kambaryje, V. M. jai tris kartus kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į dešinę akį, kairįjį skruostą bei smakrą. Po suduotų smūgių jai pavyko išbėgti į bendro naudojimo koridorių, kur ji paslydo bei nukrito ant grindų. V. M. išėjo paskui, priėjo prie jos ir jai gulint ant grindų, du kartus spyrė į krūtinę, po to jai apsisukus į jį nugara, dar du kartus spyrė į nugarą, po to, griebęs už plaukų, pradėjo už jų tampyti, paleidęs plaukus, sugriebė už dešinės rankos, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Į medikus ji iškart nesikreipė, nes pagalvojo, jog skausmas praeis. Tarp jos ir V. M. anksčiau kildavo konfliktų, jie dažnai baigdavosi taikiai. 2014-11-08 kilusio konflikto metu V. M. ją sumušė pirmą kartą, tada ji kreipėsi į policiją. Dėl V. M. veiksmų, t. y. 2016-06-21 jos atžvilgiu pavartoto smurto, jam neatleidžia, su pastaruoju nori skirtis, nesitaikys (b. 1. 23-24). Pas medicinos ekspertus nenuvyko ir vykti atsisako (b. 1. 35).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-06-21 23.16 val. buvo gautas pranešimas, jog vyksta smurtas artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pastaroji paaiškino, kad jos sugyventinis V. M. sudavė jai apie 10 smūgių į veidą ir kitas kūno vietas. Nukentėjusiajai buvo pamėlęs ir ištinęs dešinės pusės antakis, kairės pusės skruostikaulis, ištinęs dešinės rankos riešas, kaip nukentėjusioji nurodė, jai bandė laužti ranką. Įvykio vietoje J. G. nufotografuota policijos pareigūnų, fiksuojant jos išorinius sužalojimus (b. 1. 12-16).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016-06-21 23.25 val. J. G. nustatytas 1,72 promilių girtumas (b. 1. 18).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016-06-21 23.57 val. V. M. nustatytas 2,46 promilių girtumas (b. 1. 53).

2016-06-23 akistatos su V. M. metu nukentėjusioji J. G. patvirtino savo duotus parodymus (b. 1. 79-80).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2016-06-21 apie 23.16 val. smurtaudamas prieš savo šeimos narį - sugyventinę J. G., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis V. M. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Byloje V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, savo šeimos narį, į pačios nukentėjusiosios elgesį - kartu vartojo alkoholį su kaltinamuoju, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau teistas 2014-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikaltimą, nusikalto neišnykus teistumui, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį –laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, nustatant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskyrus BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jam BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikomos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-06-21 23.25 val., iki 2016-06-23 10.40 val. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės apribojimą l (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei l metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-21 23.25 val. iki 2016-06-23 10.40 val. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teise paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.