- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-24-72-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00231-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- L. S., M. K., L. B.
- Advokatai
- Česlovas Petronis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, nuteistiesiems L. S., M. K., gynėjams advokatams Česlovui Petroniui, Žygimantui Rutkauskui, Arvydui Peneliui, civilinio ieškovo atstovui A. U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. S., M. K., L. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-03 veika), 312 str. 2 d. (2010-03-03 veika), 187 str. 2 d. (2010-03-08 veika), 312 str. 2 d. (2010-03-08 veika), 187 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), 312 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika) ir nuteistas: pagal LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-03 veika) 30 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2010-03-03 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-08 veika) 30 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2010-03-08 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal LR BK 187 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika) 40 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos, esant idealiai sutapčiai, apėmimo būdu, o esant realiai sutapčiai, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, L. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-03-08 iki 2010-03-10 įskaitytinai. L. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-03 veika), 312 str. 2 d. (2010-03-03 veika), 187 str. 2 d. (2010-03-08 veika), 312 str. 2 d. (2010-03-08 veika), 187 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), 312 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), ir nuteistas: pagal LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-03 veika) 50 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2010-03-03 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-08 veika) 50 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2010-03-08 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal LR BK 187 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika) 60 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos, esant idealiai sutapčiai, apėmimo būdu, o esant realiai sutapčiai, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, L. B. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-03-08 iki 2010-03-10 įskaitytinai. M. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-08 veika), 312 str. 2 d. (2010-03-08 veika), 187 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), 312 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), ir nuteistas: pagal LR BK 187 str. 2 d. (2010-03-08 veika) 50 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2010-03-08 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal LR BK 187 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika) 60 parų arešto bausme, pagal LR BK 312 str. 2 d. (2009 m. spalio mėn.-2010-03-08 veika), vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d., 3 d., šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos, esant idealiai sutapčiai, apėmimo būdu, o esant realiai sutapčiai, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-03-08 iki 2010-03-10 įskaitytinai. Priteista solidariai iš M. K., L. B. ir L. S. nukentėjusiajam A. C. 200 Lt turtinei, nukentėjusiajam V. N. 300 Lt turtinei, nukentėjusiajai I. K. 300 Lt turtinei, nukentėjusiajai A. P. 700 Lt turtinei, nukentėjusiajam P. P. 300 Lt turtinei, nukentėjusiajai E. Š. 150 Lt turtinei, nukentėjusiajai A.R. 300 Lt turtinei, nukentėjusiajam R. K. 200 Lt turtinei ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista solidariai iš L. B. ir L. S. nukentėjusiajai D. L. B. 400 Lt turtinei, nukentėjusiajai N. K. 1000 Lt turtinei ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista solidariai iš M. K., L. B. ir L. S. 19 086 Lt Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Nukentėjusiojo R. R. pareikštas 300 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 3 d., apie 16.20 val., veikdamas bendrininkų grupėje su L. B., spardydami kryžius bei paminklus, atliko vandališkus veiksmus (duomenys neskelbtini), įrašytose į Kultūros vertybių registrą, esančiose (duomenys neskelbtini) take, Panevėžyje, ir savo veiksmais sunaikino bei sugadino didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčią vertybę, o būtent: L. B. spyrus ir nulaužius ketinį kryžių su nukryžiuotojo skulptūrėle kapavietėje be užrašų, esančioje 5 kvartale, apie 100 metrų nuo vartų, vakarų pusėje, šalia tako, paėmė nuo šios kapavietės nukryžiuotojo skulptūrėlę bei, du kartus spirdamas į medinį paminklą su užrašu „K. ir E. K.“, nulaužė nuo jo medinį kryželį su metaline Jėzaus skulptūrėle, vieną kartą spirdamas, nulaužė ketinį kryžių nuo granitinio postamento su užrašu „S. A. ir Z.“.
Taip pat L. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 8 d., apie 16.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir M. K., spardydami kryžius bei paminklus, atliko vandališkus veiksmus (duomenys neskelbtini), įrašytose į Kultūros vertybių registrą, esančiose (duomenys neskelbtini) take, Panevėžyje, ir savo veiksmais sugadino didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčią vertybę, o būtent: spirdamas nulaužė nenustatytą kiekį kryžių, L. B. spirdamas nulaužė ketinį lietą kryžių su užrašu „S.P. F. P.“ nuo granitinio akmens, spirdamas nulaužė medinį kryžių su skardine lentele bei užrašu „J. M. 1910-1945“, M. K., spirdamas nulaužė ketinį lietą kryžių nuo kryžiaus tvirtinimo lizdo kapavietėje be užrašų, esančioje 7 kvartale, centrinis takas, apie 40 m nuo vartų, rytų pusėje, 12 m link upės, spirdamas nulaužė ketinį lietą kryžių virš tvirtinimo lizdo akmeniniame postamente su užrašu „1888“, spirdamas išlaužė metalinį kryžių iš betoninio postamento su užrašu „A†A P. šeima“ bei ištrupino šio betoninio postamento kryžiaus lizdavietę, spirdamas nulaužė ketinį kryžių virš akmeninio postamento su užrašu „1905“, spirdamas nuvertė du nenustatytus paminklus“.
Taip pat L. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir M. K., spardydami kryžius bei paminklus, atliko vandališkus veiksmus (duomenys neskelbtini), įrašytose į Kultūros vertybių registrą, esančiose (duomenys neskelbtini) take, Panevėžyje, ir savo veiksmais sugadino didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčią vertybę, o būtent: spirdami nulaužė ketinį kryžių nuo akmeninio postamento su užrašu „A†A K. L.“, spirdami išlaužė plieninį kryžių iš akmeninio postamento, spirdami suskaldė viršutinę postamento dalį ir nuskėlė lentelę su užrašu „A†A J. A. J. M. 1886-1952“, spirdami apgadino ketinį kryžių ties plieno juostomis sutvirtintu stiebu virš akmeninio postamento su užrašu „A†A K. R. i V. J. 1908 m.“, spirdami išlaužė ketinį kryžių iš granitinio postamento kapavietėje be užrašų, esančioje vakarinio tako vakarų pusėje, šiauriau centro, spirdami nulaužė plieninį kryžių nuo granitinio postamento su užrašu „1888“ bei kitais neįskaitomais užrašais, spirdami išlaužė ketinį kryžių iš akmeninio postamento su neįskaitomais užrašais lizdo bei suskaldė šio postamento viršutinę dalį kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, šiauriau centro, spirdami nulaužė ketinį kryžių nuo granitinio postamento bei sudaužė keraminę užrašo lentelę su neįskaitomais užrašais kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, šiauriau centro, spirdami nulaužė medinio kryžiaus pietinį sparną kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, 4 eilėje, šiauriau centro, spirdami nulaužė medinį kryžių kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, 4 eilėje, šiauriau centro, spirdami nulaužė ketinį kryžių nuo granitinio postamento kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, 8 eilėje nuo rytinio tako, šiauriau centro, spirdami nuo pagrindo nulaužė betoninį kryžių kapavietėje su užrašu „A†A kareivis J. K. † 1919 IV 3“, spirdami nuo betoninio pagrindo nulaužė medinį kryžių kapavietėje su užrašu „R. K. 1879-1957 K. šeimos auka“, spirdami nulaužė horizontalią kryžiaus dalį kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 1 eilėje, šiaurinėje dalyje, spirdami nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „G. L. 1893-1955 B. šeima“, spirdami nuo pamato nulaužė betoninį postamentą su užrašu „A†A A. Ž. A.20 M.M. 14 BE. 1919 M J. Ž. šeima“ ir suskaldė betoninį kryžių, spirdami nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „V. K. 1915-1944“, spirdami nulaužė ir suskaldė ketinį kryžių nuo antkapio su užrašu „A†A J. L. 1912 m. A†A L. L. 1862-1945“, spirdami nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† B. A.“ bei sudaužė skardines žvakides šioje kapavietėje, spirdami nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „K. R. K. J. L. 1897-1954“, spirdami nulaužė ketinį kryžių kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 6 eilėje, centro dalyje, spirdami nulaužė medinį kryžių su lentele bei užrašu „A†A Čia ilsisi J. S. ir jo šeima“, spirdami nuvertė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† K. K. 1906-1943“, spirdami nulaužė medinį koplytstulpį su užrašu „A†A S. šeima“, spirdami nulaužė šlifuoto akmens kryžių nuo paminklinės lentos su užrašu „K. L. 1870-1935 J. 1869-1947“, spirdami nuo šlifuoto akmens pagrindo nulaužė šlifuoto akmens kryžių ir šlifuoto akmens postamento viršutinę dalį kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 7 eilėje, centro pietų dalyje, spirdami nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašais „† C. A. 1902-1945 P. 1855-1935, A. 1927-1928“, spirdami nulaužė šlifuoto akmens paminklinės lentos su užrašu „J. V. m. 1950“ viršutinę dalį, spirdami nuo betoninio pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† J. A. J.“, spirdami nulaužė ketinį kryžių nuo granitinio pagrindo su užrašu „A†A A. G.“, spirdami nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† T. šeima“, spirdami nulaužė medinį kryžių kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 3-2 eilėje, centro pietų dalyje, spirdami nuo pagrindo nulaužė betoninį kryžių su užrašu „A†A Lietuvos kariuomenės nežinomas kareivis † 1919“, spirdami nuvertė šlifuoto akmens paminklą su užrašu „N. šeima“, spirdami nuo akmeninio postamento nulaužė ketinį lietą kryžių su užrašu „T. K. † 1877“, spirdami nulaužė ketinį lietą kryžių nuo įtvirtinimo lizdo granitinio akmens postamente kapavietėje be užrašų, esančioje 6 kvartale, centrinis takas, apie 33 m nuo vartų, vakarų pusėje, prie pat tako, spirdami nulaužė medinį kryžių su medine lentele bei užrašu „J. J. 1899-1953“, spirdami nulaužė medinį kryžių su medine užrašo lentele „A†A A. C. 1882-1954 R. C. 1943-1943“, spirdami nulaužė medinį ąžuolinį kryžių kapavietėje be užrašų, esančioje 4 kvartale, centrinis takas, apie 220 m į šiaurę nuo vartų, vakarų pusėje, apie 10 m link vakarinės ribos, spirdami nulaužė ketinį lietą kryžių nuo įtvirtinimo lizdo granitiniame akmens postamente kapavietėje be užrašų, esančioje 4 kvartale, centrinis takas, apie 220 m į šiaurę nuo vartų, vakarų pusėje, apie 10 m link vakarinės ribos, spirdami nulaužė šlifuoto akmens kryžių nuo šlifuoto akmens postamento su užrašu „P. šeima“, spirdami nuvertė šlifuoto akmens paminklą su užrašu „A†A A. šeima“, spirdami nuvertė šlifuoto akmens paminklą su užrašais „D. E. 1897-1955 V. 1926-1926 M. 1924-1940 A. 1922-1951“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendį, iš kaltinimo pašalinti veikas, jog jis 2010 m. kovo 3 d., apie 16.20 val., savo veiksmais sunaikino bei sugadino didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčią vertybę, taip pat, jog jis 2010 m. kovo 8 d., apie 16.30 val., savo veiksmais sugadino didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčią vertybę bei, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir M. K., spardydami kryžius bei paminklus, atliko vandališkus veiksmus (duomenys neskelbtini), įrašytose į Kultūros vertybių registrą, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir savo veiksmais sugadino didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčią vertybę, o būtent: spirdamas nulaužė ketinį kryžių nuo akmeninio postamento su užrašu „A†A K. L.“, spirdamas išlaužė plieninį kryžių iš akmeninio postamento, spirdamas suskaldė viršutinę postamento dalį ir nuskėlė lentelę su užrašu „A†A J. A. J. M. 1886-1952“, spirdamas apgadino ketinį kryžių ties plieno juostomis sutvirtintu stiebu virš akmeninio postamento su užrašu „A†A K. R. i V. J. 1908 m.“, spirdamas išlaužė ketinį kryžių iš granitinio postamento kapavietėje be užrašų, esančioje vakarinio tako vakarų pusėje, šiauriau centro, spirdamas nulaužė plieninį kryžių nuo granitinio postamento su užrašu „1888“ bei kitais neįskaitomais užrašais, spirdamas išlaužė ketinį kryžių iš akmeninio postamento su neįskaitomais užrašais lizdo bei suskaldė šio postamento viršutinę dalį kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, šiauriau centro, spirdamas nulaužė ketinį kryžių nuo granitinio postamento bei sudaužė keraminę užrašo lentelę su neįskaitomais užrašais kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, šiauriau centro, spirdamas nulaužė medinio kryžiaus pietinį sparną kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, 4 eilėje, šiauriau centro, spirdamas nulaužė medinį kryžių kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, 4 eilėje, šiauriau centro, spirdamas nulaužė ketinį kryžių nuo granitinio postamento kapavietėje, esančioje vakarinio tako rytų pusėje, 8 eilėje nuo rytinio tako, šiauriau centro, spirdamas nuo pagrindo nulaužė betoninį kryžių kapavietėje su užrašu „A†A kareivis J. K. † 1919 IV 3“, spirdamas nuo betoninio pagrindo nulaužė medinį kryžių kapavietėje su užrašu „R. K. 1879-1957 K. šeimos auka“, spirdamas nulaužė horizontalią kryžiaus dalį kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 1 eilėje, šiaurinėje dalyje, spirdamas nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „G. L. 1893-1955 B. šeima“, spirdamas nuo pamato nulaužė betoninį postamentą su užrašu „A†A A. Ž. A.20 M.M. 14 BE. 1919 M J. Ž. šeima“ ir suskaldė betoninį kryžių, spirdamas nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „V. K. 1915-1944“, spirdamas nulaužė ir suskaldė ketinį kryžių nuo antkapio su užrašu „A†A J. L. 1912 m. A†A L. L. 1862-1945“, spirdamas nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† B. A.“ bei sudaužė skardines žvakides šioje kapavietėje, spirdamas nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „K. R. K. J. L. 1897-1954“, spirdamas nulaužė ketinį kryžių kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 6 eilėje, centro dalyje, spirdamas nulaužė medinį kryžių su lentele bei užrašu „A†A Čia ilsisi J. S. ir jo šeima“, spirdamas nuvertė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† K. K. 1906-1943“, spirdamas nulaužė medinį koplytstulpį su užrašu „A†A S. šeima“, spirdamas nulaužė šlifuoto akmens kryžių nuo paminklinės lentos su užrašu „K. L. 1870-1935 J. 1869-1947“, spirdamas nuo šlifuoto akmens pagrindo nulaužė šlifuoto akmens kryžių ir šlifuoto akmens postamento viršutinę dalį kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 7 eilėje, centro pietų dalyje, spirdamas nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašais „† C. A. 1902-1945 P. 1855-1935, A. 1927-1928“, spirdamas nulaužė šlifuoto akmens paminklinės lentos su užrašu „J. V. m. 1950“ viršutinę dalį, spirdamas nuo betoninio pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† J. A. J.“, spirdamas nulaužė ketinį kryžių nuo granitinio pagrindo su užrašu „A†A A. G.“, spirdamas nuo pagrindo nulaužė šlifuoto akmens paminklinę lentą su užrašu „† T. šeima“, spirdamas nulaužė medinį kryžių kapavietėje be užrašų, esančioje rytinio tako vakarų pusėje, 3-2 eilėje, centro pietų dalyje, spirdamas nuo pagrindo nulaužė betoninį kryžių su užrašu „A†A Lietuvos kariuomenės nežinomas kareivis † 1919“, spirdamas nuvertė šlifuoto akmens paminklą su užrašu „N. šeima“, spirdamas nuo akmeninio postamento nulaužė ketinį lietą kryžių su užrašu „T. K. † 1877“, spirdamas nulaužė ketinį lietą kryžių nuo įtvirtinimo lizdo granitinio akmens postamente kapavietėje be užrašų, esančioje 6 kvartale, centrinis takas, apie 33 m nuo vartų, vakarų pusėje, prie pat tako, spirdamas nulaužė medinį kryžių su medine lentele bei užrašu „J. J. 1899-1953“, spirdamas nulaužė medinį kryžių su medine užrašo lentele „A†A A. C. 1882-1954 R. C. 1943-1943“, spirdamas nulaužė medinį ąžuolinį kryžių kapavietėje be užrašų, esančioje 4 kvartale, centrinis takas, apie 220 m į šiaurę nuo vartų, vakarų pusėje, apie 10 m link vakarinės ribos, spirdamas nulaužė ketinį lietą kryžių nuo įtvirtinimo lizdo granitiniame akmens postamente kapavietėje be užrašų, esančioje 4 kvartale, centrinis takas, apie 220 m į šiaurę nuo vartų, vakarų pusėje, apie 10 m link vakarinės ribos, spirdamas nulaužė šlifuoto akmens kryžių nuo šlifuoto akmens postamento su užrašu „P šeima“, spirdamas nuvertė šlifuoto akmens paminklą su užrašu „A†A A. šeima“, spirdamas nuvertė šlifuoto akmens paminklą su užrašais „D. E. 1897-1955 V. 1926-1926 M. 1924-1940 A. 1922-1951“, išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 2 d., Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos ieškinį atmesti, nukentėjusiųjų A. C., R. R., V. N., N. K., D. L. B., I. K., A. P., P. P., R. K., E. Š. ir A. R. ieškinius palikti nenagrinėtais. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu sutinka tik iš dalies. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė baudžiamojo kodekso pažeidimus, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą baudžiamosios bylos „teisingo išnagrinėjimo“ principą. Teismas nuosprendyje nurodydamas įrodymus, neginčijamai patvirtinančius jo kaltę, jų nesieja su BK 187 str. 2 d. numatytais požymiais „didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes“ ir BK 312 str. 2 d. požymiais „kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse“. Teismas jį nuteisdamas pagal BK 187 str. 2 d. tiksliai nesuformulavo nuosprendžio nustatomosios dalies, iš kurios būtų aišku, kokiomis aplinkybėmis jis padarė nusikalstamą veiką, t. y. nenurodė visų reikšmingų veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui faktinių aplinkybių. Visiškai neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas teigia, kad sugadintos ar sunaikintos „didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės“. Įrodymų, kad sugadinti ar sunaikinti paminklai turi didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę – byloje nėra. Teismas nenurodė, kurie paminklai ir kryžiai yra sunaikinti, o kurie sugadinti. Be to mano, kad jį nuteisus už BK 312 str. 2 d. numatytos veikos padarymą papildomai inkriminuoti BK 187 str. nebereikia, nes atlikus vandališkus veiksmus kapinėse kartu yra sunaikinamas ar sugadinamas ir svetimas turtas. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokias konkrečiai įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė teismas. Mano, kad paminėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai laikytini esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių nuosprendis turi būti pakeistas ir jis iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 187 str. išteisintas. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į BPK 219 str. numatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus ir prašo įvertinti, ar buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas. Nurodo, kad teismo nuosprendyje nenurodyta, kokie konkretūs įrodymai neabejotinai patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, spardydamas kryžius bei paminklus, atliko vandališkus veiksmus (duomenys neskelbtini), įrašytose į Kultūros vertybių registrą, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir savo veiksmais sugadino didelės bei kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Nuosprendyje smulkiai aprašomi sugadinti paminklai ir kryžiai. Tačiau nedetalizuota, kurie konkretūs įrodymai pagrindžia jo kaltę dėl šio epizodo. Bendro pobūdžio nuoroda, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina jo kaltę dėl paminėto epizodo, akivaizdžiai neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų ir nustatytai teismų praktikai dėl nuosprendžio surašymo ir suvaržo jo teisę į gynybą. Nesutinka su Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos pareikšto 19 086 Lt civilinio ieškinio patenkinimu. Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad „ne 100 procentų žala padaryta fizinio poveikio, galėjo ir nuo medžių“. Be to, teismo posėdžio metu apklaustos I. K., A. P. patvirtino, kad matė nuverstų paminklų ir anksčiau. Taigi byloje ne tik neįrodyta, kad jis 2009 m. spalio mėn. – 2010-03-08 laikotarpiu sugadino ar sunaikino kokius nors konkrečius didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes ir atliko vandališkus veiksmus kapinėse, tačiau byloje nustatyta, kad daliai paminklų, dėl kurių sugadinimo pareikštas ieškinys, žala padaryta ne žmogaus fizinio poveikio. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad jis atliko minėtus veiksmus, tai ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Nesutinka su nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių patenkinimu, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent minėtiems asmenims, kurių ieškiniai patenkinti, yra teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas atitinkamų kapaviečių tvarkymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys gali būti ieškovais ir kad būtent jiems padaryta žala, todėl visi nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikini Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, arba panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 312 str., 187 str. 2 d., padarymo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo 8 d. ir šioje dalyje jį išteisinti. Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 2 d., padarymą paskirta arešto bausmė ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. skirti jam švelnesnę, negu BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta, laisvės apribojimo bausmę arba paskirti laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis LR BK 75 str. jos vykdymą atidėti. Nurodo, kad teismo nuosprendis, bent dalyje dėl jo pripažinimo kaltu, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių bei netinkamo kaltinamojo akto surašymo. Jis teismo pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas. Prisipažino kaltu tik dėl 2010-03-08 įvykdytų nusikalstamų veikų. Iš nuosprendyje išdėstytos įrodymų tvarkos bei įrodymų turinio yra neaišku, kuriais nukentėjusiųjų parodymais grindžiama jo kaltė įvykdžius veikas 2010-03-08 epizode, o kuriais laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010-03-08, ir kuriais įrodymais grindžiama kitų dviejų nuteistųjų veika, padaryta 2010-03-03. Tokiais nukentėjusiųjų parodymais yra grindžiami ir civiliniai ieškiniai, todėl neaišku, kuris nukentėjusysis prašo atlyginti žalą ir dėl kurio konkrečiai kapo. Nurodo, kad kaltinimas dėl laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo 8 d. kapų išniekinimo yra nekonkretus – iš kaltinimo nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais jis realizavo objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, ar jis spardė visus iš nurodytų paminklų, ar tik kai kuriuos iš jų. Yra pripažintas kaltu veikdamas bendrininkų grupe su L. S. ir L. B. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo 8 d. išniekinęs kapus ir sužalojęs turtą, tačiau tuo laikotarpiu L. S. ir L. B. yra pripažinti kaltais išniekinę dar tris kapavietes. Be to, nors jie visi trys vienu metu buvo kapinėse, tačiau kiekvienas sužalojo ir išniekino atskirą kapą, kaip kad yra nurodyta kaltinime dėl 2010 m. kovo 8 d. kapų išniekinimo ir turto sužalojimo. Tačiau dėl laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo 8 d., nenurodžius, kokius konkrečiai kapus, kokius paminklus jis išvartė ir konkrečiai kokiais veiksmais tai padarė, jam buvo atimta galimybė apsiginti nuo tokio nekonkretaus kaltinimo, nes jis ir kiti nuteistieji buvo kaltinami ir yra pripažinti kaltais dėl analogiškų veiksmų atlikimo, kurie sukėlė analogiškas pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad epizode dėl nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010-03-08 kapų išniekinimo ir turto sužalojimo yra surašyti visi likę išniekinti kapai, išskyrus tuos, kurie nurodyti 2010-03-03 ir 2010-03-08 epizoduose. Tačiau taip pat 2010-03-08 epizode jis ir L. S. yra pripažinti kaltais dėl nenustatytų kapų paminklų nuvertimo. Taigi darytina išvada, kad yra pripažinti kaltais du kartus už tų pačių nusikaltimų padarymą. Nurodo, kad teismas nenustatė jokių duomenų, jog būtent jis dalyvavo išniekinant kapus. Kapinės paskutinį kartą buvo apžiūrėtos prieš pusę metų ir per tą laiką bet kas galėjo tai padaryti, kapinės senos, galėjo net ir dėl gamtos stichijos kai kurie paminklai nuvirsti. Tą patvirtina ir liudytojo B. P. parodymai. Net ir po jų sulaikymo kapinės buvo apžiūrėtos ne iš karto, o beveik po mėnesio laiko. Vieninteliai duomenys, kad jis galėjo tai padaryti, yra tai, kad 2010-03-08 kartu su L. S. ir L. B. buvo policijos pareigūnų sulaikytas kapinėse, kai vartė paminklus. Dėl tą dieną nuverstų 5 kryžių jis savo kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Tačiau jokių paminklų jis nenuvertė. Nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nuosprendyje suformuluotos išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 2 d. ir 312 str. 2 d. padarymo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010-03-08, neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, todėl dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jis turi būti išteisintas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad turi būti mažintinas ir jam priteistas civilinis ieškinys. Jis pripažino nulaužęs 5 metalinius kryžius, kitų paminklų nevartė, byloje nėra jokių duomenų, kurie dar paminklai buvo sužaloti jo veiksmais, todėl civilinis ieškinys priteistinas tik dėl šių kryžių sužalojimo. Mano, kad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 2 d. padarymą jam paskirta arešto bausmė neatitinka savo paskirties, todėl yra pagrindas jam taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Jis nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, pripažino esmines įvykio aplinkybes, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiai kaip vieneri metai, per tą laiką nepadarė jokių teisės pažeidimų, yra jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Paskyrus jam arešto bausmę ir ją realiai atliekant daugiau kaip du mėnesius, nutruktų jo mokslai. Vien ikiteisminis tyrimas bei teismo procesas, taip pat apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas jau nulėmė jo siekį daugiau nebenusikalsti. Jei teismas nenustatytų pagrindo jam taikyti BK 54 str. 3 d., mano, kad labiau bausmės paskirtį atitiktų jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Nurodo, kad netinkamai, pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus šioje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas. Dėl laikotarpio nuo 2009 m. spalio iki 2010 m. kovo 8 d. padarytos nusikalstamos veikos, kaltinime visiems trims nuteistiesiems nurodyti analogiški veiksmai, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais jis realizavo objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius. Be to, šioje kaltinimo dalyje yra surašyti visi kiti, išskyrus tuos, kurie nurodyti 2010-03-03 ir 2010-03-08 padarytų veikų metu, išniekinti kapai. Tačiau kaltinimuose dėl 2010-03-08 veikų padarymo yra nurodyta, jog jis nuvertė du nenustatytus paminklus, o L. S. nulaužė nenustatytą kiekį kryžių, todėl į kaltinimą dėl veikų, padarytų laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. kovo 8 d. padarymo, surašius visus sužalotus paminklus ir kryžius, išeina jog jis kaltinamas du kartus padaręs tą pačią nusikalstamą veiką. Be to, pažeistas BK 219 str. 4 p. reikalavimas. Jam įteiktame kaltinamajame akte ne tik kad nėra nurodyta, kuriais duomenimis ir dėl kurių epizodų grindžiama jo kaltė, tačiau iš pačių duomenų turinio neaišku, kuriais duomenimis, kuri jam inkriminuota veika yra įrodinėjama. Tokie kaltinamajame akte nekonkrečiai suformuluoti kaltinimai ir netinkamai išdėstyti įrodymai suvaržė jo teisę į gynybą bei teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Nurodo, kad teismas buvo nenuoseklus nuosprendyje nurodydamas jo girtumą bei jo įtaką nusikalstamai veikai. Jam nustatytas girtumas nelaikytinas faktiniu jo apsvaigimu ir jo įtaka jam nebuvo reikšminga padarant nusikalstamus veiksmus. Todėl girtumas nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba paskirti švelnesnę bausmę ir atmesti arba sumažinti civilinius ieškinius. Nurodo, kad negali sutikti su teismo išvada, kad jis sugadino svetimą turtą apimant net 34 ar daugiau kapaviečių. Tokia teismo išvada pagrįsta ne konkrečiais įrodymais, o prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustačius, kokiu būdu, kada buvo sugadintos kapavietės, negalima konstatuoti, kad jis jas visas „spirdamas“ sugadino ir taip padarė nusikalstamas veikas. Jis apgadino tik 5 kryžius, todėl nesupranta, kaip galėjo būti pripažintas kaltu už daugiau nei 34 kapaviečių sugadinimą. Nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis savo veiksmais nukentėjusiajam – Kultūros paveldo departamentui prie LR kultūros ministerijos padarė 19 086 Lt turtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia atskirų kapaviečių būklė buvo 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m. Teisiamojo posėdžio metu B. P. teigia, kad paskutinį kartą iki įvykio kapines tikrino 2009 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. Tačiau byloje nėra jokių dokumentų apie kapinių patikrinimo rezultatus. Atkreipia dėmesį į L. P. parodymus, kad kapinės turi neveikiančių kapinių statusą, juose maždaug nuo 1960 metų yra nelaidojama, jos neinventorizuotos. Iš tokių faktų galima teigti, jog nuo 1960 m. nėra fiksuota kapinių būklė. Kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių, jog apgadinimai kapaviečių atsirado būtent 2010 m. kovo 3 ir 8 d., negalima teigti, kad dėl visų kapaviečių apgadinimų, įskaitant ir natūralių atsiradusių per 50 metų, yra kaltas būtent jis. Nurodo, kad niekas nepaneigia galimybės, kad kapaviečių pažeidimai galėjo būti padaryti anksčiau nei tai nurodyta kaltinime. Nežinant tikslaus kapaviečių apgadinimų laiko negalima teigti, kad minimos kapavietės buvo apgadintos tuo metu, kai jis ir kiti nuteistieji lankėsi kapinėse. Atkreipia dėmesį, kad A. C. apgadintą kapavietę pats A. C., teismas ir Kultūros departamentas įvertino skirtingai. Mano, kad esant tokiai situacijai turėjo būti atlikta ekspertizė. Be to, teismas A. C. priteisė 200 Lt ir už jo apgadintą kapavietę dar priteisė Kultūros paveldo departamentui 560 Lt tenkindamas jų pareikšta civilinį ieškinį. Atkreipia dėmesį į A. U. parodymus, kad dalis žmonių giminių kapus susitvarkė patys, dalis pateikė civilinius ieškinius. Žala buvo suskaičiuota iš karto. Tokie teiginiai leidžia manyti, kad Kultūros departamento ieškinys gali būti nepagrįstas ir dėl to, kad patys žmonės jau yra susitvarkę kapavietes. Nurodo, kad nuosprendžio 9 psl. teigiama, jog „2010-05-12 atvyko kultūros paveldo departamento komisija dėl žalos nustatymo. Žalos nustatyme dalyvavo ekspertai. Matė šviežiai nuspirtus medinius kryžius“. Atkreipia dėmesį, jog yra nuteistas ir už 2009 m. spalio mėn. veiką. Todėl tokios aplinkybės, kaip „matė šviežiai nuspirtus kryžius“ praėjus 8 mėn. verčia abejoti tokia ekspertų ir kitų specialistų kvalifikacija ir galimybę teikti tokius vertinimus. Kadangi ekspertai nėra įrašyti į ekspertų sąrašą, abejonių kelia ir jų išvadų įrodomoji reikšmė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimo yra netinkamai motyvuotas. Mano, kad teismas netinkamai išanalizavo visas aplinkybes ir jam paskyrė per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra moksleivis ir mokosi mokykloje bei tai, kad yra teisiamas pirmą kartą ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, teismas turėjo vadovautis BK 54 str. 3 d. ir remiantis teisingumo principu paskirti švelnesnę bausmę, kuri jo neatitrauktų nuo mokyklos lankymo tokiam ilgam laiko tarpui. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nevertinant jo tokio prisipažinimo atsakomybe lengvinančia aplinkybe būtų formuojama ydinga teismų praktika. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra nepilnametis ir taip pažeidė ne tik BK teisės normas, bet ir Vaiko teisių konvenciją. Teismas jį pripažino kaltu padarius tas pačias nusikalstamas veikas atskirai už laikotarpius 2010-03-03, 2010-03-08 ir nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010-03-08. Šiuo atveju laikotarpis 2009-10 iki 2010-03-08 apima laikotarpius 2010-03-03 ir 2010-03-08. Kadangi jis baudžiamas už tas pačias veikas du kartus yra pažeidžiama BK 2 str. 6 d. Be to, veika neteisingai kvalifikuota, neatsižvelgta į BK 190 str. turto vertės išaiškinimus. Nurodo, kad netinkamai nustačius jo atsakomybės apimtį ir priežastinį ryšį, netinamai buvo išspręstas klausimas dėl jo kaltės ir dėl turtinės žalos dydžio nustatymo, todėl nuosprendis turi būti pakeistas.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinių skundų netenkinti, nuteistieji ir gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Vienas iš nuteistųjų M. K. ir L. B. apeliacinių skundų argumentų yra susijęs su tuo, kad apeliantų nuomone, buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Lietuvos Respublikos BPK 326 str. numatytos apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismai gali perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes būtina nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Šioje byloje kaltinamajame akte nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos, nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius, kitas aplinkybes bei pagrindinius duomenis, kuriais grindžiami kaltinimai. Šis aprašymas atitinka BK normų, pagal kurias nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos, t. y. BK 187 str. 2 d. ir BK 312 str. 2 d., dispozicijas. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistieji teisme parodė suprantantys kuo yra kaltinami. Be to, jiems pateikti kaltinimai nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu pareikštų galutinių įtarimų, kurie jiems taip pat jokių abejonių dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių suvokimo nekėlė. Pažymėtina ir tai, kad nei nuteistieji, nei jų gynėjai pirmosios instancijos teisme nepareiškė jokių pastabų ar prašymų dėl bylos perdavimo prokurorui dėl BPK 219 str. pažeidimų. Tokių pažeidimų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo M. K. prašymas grąžinti bylą prokurorui dėl to, kad duomenys, kuriais jam grindžiami kaltinimai, išdėstyti ne pagal epizodus ir neva toks duomenų išdėstymas neleidžia jam apsiginti, nepagrįstas. BPK 219 str. 4 p. numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, tačiau nėra reglamentuota, kokia tvarka šie duomenys turi būti išdėstomi. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais nuteistiesiems grindžiami kaltinimai, o vien kaltinamajame akte duomenų išdėstymas ne pagal nuteistojo M. K. pageidaujamą tvarką nesuteikia pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų bei kad buvo suvaržyta ar pažeista įstatymų garantuota nuteistojo teisė. Kolegija konstatuoja, jog surašant kaltinamąjį aktą nėra padaryta esminių BPK 219 str. pažeidimų, kurie trukdytų išnagrinėti bylą iš esmės ir dėl kurių byla turėtų būti grąžinama prokurorui.
Nuteistojo L. S. prašymas bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme taip pat nepagrįstas, nes nėra tam įstatyminio pagrindo.
Skundžiamu nuosprendžiu visi trys apeliantai pripažinti kaltais dėl veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo mėn. 8 d., ir veikos, padarytos 2010 m. kovo 8 d., o apeliantai L. S. ir L. B. pripažinti kaltais ir dėl veikos, padarytos 2010 m. kovo 3 d. Apeliantai iš esmės neneigia jiems inkriminuotų veikų, padarytų 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. kovo 8 d., tačiau nesutinka su nuteisimu už veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. 8 d., teigdami, kad minėtos veikos padarymas neparemtas bylos aplinkybių nustatymu, o dalis kapaviečių buvo sugadintos dėl gamtos stichijų, o ne žmogaus fizinio poveikio. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų kaltė dėl kapaviečių išniekinimo ir svetimo turto sugadinimo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. 8 d. įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais – pačių nuteistųjų pirminiais parodymais, nukentėjusiųjų V. N., R. R., N. K., D. L. G., I. K., A. P., P. P., R. K., E. Š., A. R., civilinio ieškovo – Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovo A. U., liudytojų L. P., R. Č., B. P. parodymais, parodymų patikrinimo įvykio vietoje, įvykio vietos, papildomos įvykio vietos, asmens kratų, daiktų apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos aktais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosiose savo apklausose nuteistieji nurodė nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. ne kartą atlikę vandališkus veiksmus (duomenys neskelbtini). L. S. teigimu, jie visi trys (duomenys neskelbtini) yra buvę apie 30 kartų, spardydami nuvertę ne vieną kryžių, kad jis pats yra nuvertęs apie 20 kryžių. L. B. teigimu, jis ne kartą yra buvęs (duomenys neskelbtini), kad jose buvo 2009 m. spalio mėnesį ir tuo metu nuvertė tris kryžius. M. K. nurodė, kad be 2010-03-08, kuomet jie buvo sulaikyti, mėnesio laikotarpiu jis su kitais nuteistaisiais (duomenys neskelbtini) buvo dar du kartus, tuomet nuvertė apie 5 kryžius. Nuteistieji ir teisiamojo posėdžio metu parodė ne kartą buvę (duomenys neskelbtini). Tai, kad apeliantai ne kartą atliko vandališkus veiksmus (duomenys neskelbtini) ir sugadino svetimą turtą, patvirtina nuteistųjų M. K. ir L. S. kompiuteriuose rasti susirašinėjimai „Skype“ programoje, kurių turinys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-11-07 iki 2010-03-07 apeliantai ne kartą kalbėjo apie ėjimą į kapines ir kryžių nuvertimą. Vienas iš tokių tarp M. K. ir L. S. „Skype“ vykusių susirašinėjimų - 2010 m. sausio 13 d. 19.47 val., kur L. S. M. K. rašo „tamsu nx, prie namu kryzius išverst“, M. K. L. S. atrašo „px tie kryžiai“, taip pat 2010 m. sausio 30 d. 14.11 val., kur L. S. rašo M. K. „ne..varom po 3 biski, kapines israganesim kaip reikalas“. Tai, kad nuteistieji išniekino kapavietes ir sugadino svetimą turtą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. 8 d., patvirtina ir tos aplinkybės, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jie negalėjo parodyti net ir visų jų pripažįstamų išniekintų kapaviečių, teigdami, kad nebeprisimena tų vietų. Apžiūrint L. S. ir L. B. asmens kratos metu paimtus mobiliojo ryšio telefonus, atminties kortelėje rastos nuotraukos ir vaizdo įrašai su kapinių, nukryžiuotojo skulptūros vaizdais. L. S. atminties kortelėje nuotraukos sukurtos 2009-11-06, 2009-12-21, 2009-12-27, 2010-01-18, 2010-03-08, vaizdo įrašai sukurti 2009-12-21 ir 2010-03-03 16.21 val. ir 16.25 val. 2010-03-03 vaizdo įrašuose užfiksuoti vandališki veiksmai kapinėse, kuriuos atlieka L. S. ir L. B.. Nuteistojo L. B. atminties kortelėje rasti vaizdo įrašai sukurti 2010-03-03 16.25 val. ir 17.16 val. Juose užfiksuoti vandališki veiksmai kapinėse, kuriuos atlieka L. S.. Taigi apeliantų mobiliojo ryšio telefonuose rastos nuotraukos ir vaizdo įrašai ne tik patvirtina jų kaltę dėl veikos, padarytos 2010-03-03, bet taip pat patvirtina ir nuteistuosius atlikus vandališkus veiksmus Panevėžio senosiose kapinėse ir sugadinus svetimą turtą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010-03-08. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vien 2010 m. kovo mėn. 8 d. įvykio vietos apžiūros metu nuteistųjų avalynės pėdsakų išsidėstymo plote rasta ir apžiūrėta 20 vnt. sugadintų akmeninių paminklų bei metalinių ir medinių kryžių. Iš pirmiau paminėtų nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad apgadintos jų artimųjų kapavietės yra šalia viena kitos, tame pačiame rajone kaip ir įvykio vietos apžiūros protokolo schemoje nurodytas plotas bei šalia pačių nuteistųjų parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytų kapaviečių bei kapaviečių, matomų nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonuose užfiksuotose vaizdo įrašuose. Nukentėjusysis A. C. patvirtino, kad kapinėse rado tris iš eilės nuverstus paminklus – jo artimųjų bei kaimynų. Nukentėjusiosios I. K. ir A. P. parodė mačiusios šalia savo artimųjų kapaviečių daug nulaužtų kryžių. Nukentėjusysis V. N. taip pat parodė, kad daugiausia avalynės pėdų buvo palikta šalia nulaužtų kryžių. Liudytojas R. Č. parodė, kad 2010 m. kovo 8 d. kartu su L. P. nuvyko apžiūrėti Panevėžio senųjų kapų. Ėjo į dešinę pusę link šlaito apžiūrėti savanorio kapo, kurį rado išniekintą. Po to eidami link pagrindinio tako prie tvoros pamatė grupę jaunuolių, kurių vienas buvo pasikabinęs ant kryžiaus ir jį tampė. Policijai sulaikius jaunuolius apžiūrėjo kapines ir matė daug šviežiai nulaužtų špižinių bei medinių kryžių, sugadintų akmens masyvų. Apeliantai skunduose teigia, kad jiems nepagrįstai buvo inkriminuoti ir stichijų paveikti paminklai bei kryžiai. Tačiau tokius jų skundo argumentus paneigia liudytojo B. P. parodymai, kad jis fiksavo tik šviežiai nuverstus paminklus bei kryžius ir būtent tas kapavietes, kurios buvo sugadintos žmogaus fizinio poveikio, o ne gamtos stichijų. Specialisto išvada konstatuota, kad įvykio vietoje užfiksuoti trys avalynės pėdsakai yra iš dalies tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui ir, tikėtina, buvo palikti L. S. dešinės kojos avalyne, L. B. dešinės kojos avalyne bei tokio pat dydžio ir turinčia analogišką pado raštą dešinės kojos avalyne, kaip ir M. K. avalynė, o ant rasto 2 litrų talpos plastikinio butelio užfiksuoti M. K. ir L. B. pirštų pėdsakai. Taigi, kad nuteistieji laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. kovo mėn. 8 d. ne kartą lankėsi (duomenys neskelbtini), įrašytose į Kultūros vertybių registrą, ir atliko jiems inkriminuotus vandališkus veiksmus bei savo veiksmais sunaikino ir sugadino didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčią vertybę patvirtina ne tik jų pačių pirminiai parodymai, bet ir nuteistųjų L. S. ir M. K. kompiuteriuose rasti įvairių dienų susirašinėjimai per „Skype“, nuteistojo L. S. mobiliojo ryšio telefono atminties kortelėje rastos įvairiomis dienomis sukurtos nuotraukos bei vaizdo įrašai su kapinėse atliekamais vandališkais veiksmais, taip pat ir kiti, pirmiau aptarti įrodymai, todėl apeliantai pagrįstai nuteisti už ginčijamą veiką.
Nuteistasis L. B. savo skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo sugadinta didelės kultūrinės, mokslinės, istorinės reikšmės turinti vertybė. Kolegija konstatuoja, jog tokį apelianto teiginį paneigia byloje esantis Kultūros paveldo departamento surašytas aktas, iš kurio matyti, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. Į-213 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) takas, Panevėžyje, buvo įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, suteikiant joms unikalų kodą 11409, o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 šis kultūros paveldo objektas buvo paskelbtas saugomu ir jam nustatytas viešosios pagalbos bei viešojo pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslas. Minėtu aktu užfiksuotos sužalotos kapavietės bei nurodyta, kad buvo sužalota didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 11409).
Apeliantų M. K. ir L. S. skundo teiginiai dėl galimo dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką yra nepagrįsti, nes visose jiems inkriminuotose veikose yra nurodytos skirtingos išniekintos kapavietės.
Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo L. B. apeliacinio skundo prašymas jo veiką kvalifikuoti tik pagal BK 312 str. 2 d., kuri, jo nuomone, apima BK 187 str. 2 d. Kolegija pažymi, kad kapų išniekinimas neapima BK 187 str. 2 d. numatyto kvalifikuojančio požymio – didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sugadinimo bei sunaikinimo. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina apeliantui kaltinimuose pateiktas kapavietes esant didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčiomis vertybėmis, abu straipsniai jam inkriminuoti pagrįstai. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo L. S. skundo teiginys sugadintą turtą vertinti pagal BK 190 str. turto vertės išaiškinimą ir veiką kvalifikuoti atsižvelgiant į turto vertę. Kaip jau minėta, šioje byloje veikos kvalifikavimui reikšmės turi ne sužaloto turto vertė, o tai, kad sugadinta didelės kultūrinės ir istorinės reikšmės turinti vertybė.
Visi apeliantai prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Toks apeliantų prašymas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Bausmės skyrimo motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, nuteistųjų asmenybes, atsižvelgė į tai, kad nėra apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių – kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Apeliantas L. S. teigdamas, kad jis tiek ikiteisminiame, tiek ir teisme pripažino esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, prašo tokį jo prisipažinimą vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Visiškas kaltės pripažinimas yra vertinamoji aplinkybė, kurios esmė yra tai, jog kaltininkas prisipažįsta ne dėl bylos proceso metu surinktų įrodymų, o savo noru, siekdamas padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo priežastis bei motyvus. Gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką pasireiškia asmens savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, krimtimąsi dėl padarytos veikos, neigiamą jos vertinimą. Apie gailėjimąsi galime spręsti iš kaltininko poelgių, kuriais jis stengiasi pašalinti ar sušvelninti žalingus savo veikos padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis L. S. kaltu prisipažino tik ikiteisminio tyrimo pradžioje duodamas pirminius parodymus, daugiau savo kaltę pripažino tik iš dalies, žalos nukentėjusiesiems neatlygino. Todėl L. S. taikyti BK 59 str. 1d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.
Apeliantas M. K. nesutinka su teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. apsvaigimas nuo alkoholio kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tuomet kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į M. K. amžių nusikalstamos veikos padarymo metu (18 m.) ir paprastai šio amžiaus asmenims būdingą padidintą alkoholio poveikį, taip pat atkreipiant dėmesį į jo padarytos veikos pobūdį bei aplinkybes, konkrečių motyvų taip nusikalsti nebuvimą, darytina išvada, kad apeliantui nustatytas neblaivumas (0,33 promilės) prisidėjo prie nusikalstamą veiką sąlygojančių veiksnių, todėl girtumas nuteistajam M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas pagrįstai.
Kolegija konstatuoja, kad apeliantams paskirtos BK 187 str. 2 d. ir BK 312 str. 2 d., pagal kuriuos kvalifikuotos nusikalstamos veikos, sankcijose numatytos švelniausios bausmės – areštas ir viešieji darbai, savo rūšimis ir dydžiais nėra per griežtos, nepažeidžia BK 55 str. nuostatų bei apeliantų konstitucinių teisių į mokslą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Veną iš tokių atvejų, kurį prašo taikyti apeliantai M. K. ir L. S., numato Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistųjų M. K. ir L. S. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės – yra jauno amžiaus, neteisti, mokosi, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi, yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų, aplinkybės, kurios nėra išimtinės. Taigi nėra pagrindo apeliantams taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatų. Apelianto M. K. prašymas griežtinti jam bausmę ir vietoj arešto skirti laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant, prieštarautų BK 55 str. nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.
Taip pat nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo neteisingai išspręsti civiliniai ieškiniai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kultūros paveldo departamentas ieškinį grindžia kapaviečių atstatymo darbų apskaičiavimais, kuriuos atliko ekspertai, specializuotų įmonių atstovai. Liudytojas B. P. parodė, kad šios kapinės apžiūrimos du kartus per metus, t. y. rudenį ir pavasarį. Paskutinį kartą iki įvykio kapines tikrino 2009 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. Liudytojo B. P. teigimu, nagrinėjamu atveju fiksavo tik šviežiai nuverstus paminklus bei kryžius ir būtent tas kapavietes, kurios buvo sugadintos žmogaus fizinio poveikio, o ne gamtos stichijų. Nukentėjusieji taip pat nurodė, kiek jiems kainavo paminklų ir kryžių atstatymo darbai. Nukentėjusiųjų nurodyti patirti nuostoliai dėl kapaviečių atstatymo darbų yra protingi. Kadangi nukentėjusiesiems ir Kultūros paveldo departamentui žala buvo padaryta visų nuteistųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priteisė atlyginti solidariai iš visų nuteistųjų. Apelianto L. S. skundo argumentai dėl žalos dubliavimo yra nepagrįsti, nes iš Kultūros paveldo departamento pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad buvo išskaičiuotos sumos dėl kapaviečių, kurias savo lėšomis susitvarkė nukentėjusieji.
Skundų ribose keisti nuosprendį ar jį panaikinti pagrindų nenustatyta, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų L. S., M. K. ir L. B. apeliacinius skundus atmesti.