- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- N-575-2340-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01118-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Ž. (I. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties I. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. Ž. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad I. Ž. 2010 m. liepos 22 d., apie 13.30 val., Visagine, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 69 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas 2010 m. liepos 22 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) I. Ž. ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 litų baudą. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
I. Ž. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad įvykio metu jis važiavo apie 48-50 km/h greičiu, tačiau jį sustabdęs policijos pareigūnas, rodydamas nežinomą matavimo prietaisą, pareiškė, kad jis neva važiavo 69 km/h greičiu. Nurodė, kad suabejojo tokiu teiginiu, nes prieš jį tuo momentu važiavo mikroautobusas ir iš paskos važiavo dar vienas automobilis, o pareigūnas neparodė greitį matavusiame prietaise laiko, praėjusio nuo greičio užfiksavimo. Tuomet pareigūnas pareikalavo pateikti dokumentus bei pareikalavo asmens tapatybę liudijančio dokumento iš jo žmonos, aiškindamas, kad ji važiavo neprisisegusi saugos diržo. Po to pareigūnas nuėjo link policijos automobilio, grįžo surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pareikalavo jį pasirašyti. Pažymėjo, jog pareiškėjas paprašė į protokolą įrašyti liudytoja jo žmoną, tačiau pareigūnas tą padaryti atsisakė. Akcentavo, jog jis nesutiko pažeidęs KET, tačiau pareigūnas iš karto surašė nutarimą ir pareiškė, kad jam skiriama didžiausia už tokį pažeidimą numatoma bauda, pareikalavo pasirašyti protokolą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi I. Ž. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo liudytojų R. Š. ir K. V. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą pažeidimo padarymo vietoje, nors pažeidėjas ginčijo pažeidimą, priimtas pažeidžiant ATPK 262 straipsnį, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes buvo ištaisytas nagrinėjant bylą teisme, todėl I. Ž. buvo užtikrintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės. Be to, teismas konstatavo, kad nuobauda pažeidėjui individualizuota tinkamai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeidimo jis nepadarė. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog liudytojų R. Š. ir K. V. parodymai prieštaringi, be to, K. V. šiuo atveju iš viso negali būti laikomas liudytoju, nes jis greičio nematavo, o tik matė, kaip R. Š. sustabdė automobilį. Nurodo, jog nepagrįstai jo žmona neįtraukta į bylos nagrinėjimą kaip liudytoja. Taip pat nurodo, kad pareigūnas R. Š. teismo posėdžio metu neteisingai nurodė, kad pažeidimas padarytas sekmadienį, nes 2010 m. liepos 22 d. buvo ketvirtadienis. Taip pat pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodyta jo vairuoto automobilio markė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu I. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 40 iki 100 litų.
Apelianto pažeidimas buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“ Nr. 0709072 (b. l. 11). Nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 18 d. valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras išdavė patikros sertifikatą Nr. 0646059 (b. l. 30), kuriuo patvirtino, kad greičio matuoklis „Berkut R“ Nr. 0709072 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2010 m. lapkričio 18 d., todėl galiojo ir ginčo teisės pažeidimo padarymo metu. Byloje esantys įrodymai (Visagino policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnų greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ mokymų ir įskaitų planas, b. l. 31) patvirtina, kad pareigūnai R. Š. ir K. V. pažeidimo užfiksavimo dieną – 2010 m. liepos 22 d. buvo supažindinti su greičio matavimo prietaiso „Berkut R“, naudojimo instrukcija ir mokėjo šiuo prietaisu naudotis.
Apeliaciniame skunde I. Ž. neigia savo kaltę ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. Ž. padarė ATPK 124 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas I. Ž. kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Ž. padarytą pažeidimą įrodo pareigūno R. Š. tarnybinis pranešimas ir liudytojų R. Š. bei K. V. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su tarnybiniame pranešime pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, be to, aplinkybių dėl R. Š. ir K. V. galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia medžiaga, nustatydamas, kad policijos pareigūnai užfiksavo būtent apelianto vairuoto automobilio greitį. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. Ž., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius dėl pareigūno netinkamo elgesio, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas būtent I. Ž. veiksmų teisėtumo klausimas, todėl pareigūnų veiksmų tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos I. Ž. veikos kvalifikavimui.
Teisėjų kolegija taip pat nelaiko, kad apelianto atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta esminių trūkumų ATPK 260 straipsnio prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 11) asmens parašu patvirtinta, jog teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje, jam yra išaiškintos, asmuo pasinaudojo teise duoti paaiškinimus (b. l. 13). Be to, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai tarp liudytojų parodymų nėra esminiai ir pažeidėjo veikos kvalifikacijai įtakos neturi.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįstai nebuvo apklausta liudytoja jo žmona. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad I. Ž. veikoje yra 124 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto byla buvo išnagrinėta pažeidimo vietoje, nors pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos 41 punktą jeigu asmuo, kuriam surašytas protokolas, ginčija ar nesutinka padaręs pažeidimą, byla negali būti nagrinėjama pažeidimo padarymo vietoje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir I. Ž. suteikta teisė išreikšti savo valią dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. Ž. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. Ž. (I. Ž.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.