- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-261-1106-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pažeidėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas 2007 m. liepos 25 d. surašė M. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi jis 2007 m. liepos 23 d. 14 val. Gargžduose Laugalių g. ir Kretingos pl. sankryžoje vairuodamas automobilį VW Golf , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio,Mitssubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo N. P., kuris dėl to buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Savo veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatytą reikalavimą.
Klaipėdos rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2007 m. liepos 31 d. nutarimu M. R. dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.
II.
M. R. kreipsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2007 m. liepos 31 d. nutarimą.
Skunde nurodė, kad sukdamas į kairę iš šalutinio kelio į pagrindinį, pastebėjo atvažiuojantį automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini) kuris viršijo leistiną nustatytą greitį. Įvažiavęs į sankryžą, suprato, jog gali sudaryti minėtam automobiliui kliūtį, todėl pasuko į laisvą priešpriešinio eismo juostą. Nuvažiavus automobiliui persirikiavo į dešinę. Paaiškino, kad automobilio Mitsubishi L200, (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai jam leido manyti, kad jis ketino sustoti, todėl nepripažįsta padaręs pažeidimą. Be to, sankryža riboto matomumo ir jį akino saulė.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos rajono PK atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nes M. R. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Pažymėjo, kad įstatymas prioritetą teikia visuomenės interesui prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, o ne asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių, todėl teisingai paskyrė griežtesnę administracinę nuobaudą – teisės vairuoti atėmimą.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. M. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad M. R. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 12), nukentėjusiojo N. P. paaiškinimuose (b.l. 14), tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 15-116) užfiksuotais duomenimis, liudytojo policijos pareigūno D. L. parodymais.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, kad avarijos jis nepadarė, teismas pripažintino nepagrįstu. Teismas nurodė, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatytą ne už eismo įvykio sukėlimą, o už pavojingą vairavimą, dėl kurio gali kilti eismo įvykis, t. y. vienu metu ar paeiliui padarytus kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Iš liudytojo policijos pareigūno D. L. parodymų matyti, jog M. R., išvažiuodamas iš šalutinio kelio Laugalių g., nepraleido pagrindiniu keliu - Kretingos pl. -įvažiuojančio automobilio Mitsubishi L200, ir sukėlė avarinę situaciją. Liudytojas taip pat ; parodė, jog Mitsubishi vairuotojas turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį ir stabdyti. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūno, vykdžiusio tarnybines pareigas, parodymais. Parodymai nuoseklūs ir objektyvūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniuose pranešimuose, nukentėjusiojo N. P. paaiškinimuose ir iš esmės sutampa su paties M. R. paaiškinimais. Tokie M. R. veiksmai laikytini pavojingu vairavimu, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad M. R. padarė trečią administracinį teisės pažeidimą per vienerius metus (b.l. 17-19). Skundžiamame nutarime ši aplinkybė neįvertinta kaip sunkinanti jo atsakomybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), todėl teismas negali sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties. Teismas pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių sistemingas pažeidinėjimas charakterizuoja M. R., kaip asmenį, linkusį nusižengti nustatytai kelių eismo tvarkai. Pareigūnas jam pagrįstai paskyrė ATPK 124 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę administracinę nuobaudą teisės vairuoti atėmimą. Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
IV.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį ir administracinę nuobaudą panaikinti.
Šalies argumentai
1. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta ir įrodyta visa įvykusi kelių eismo situacija. N. P. paaiškinimuose nurodyta, kad jis įvažiuoja iš Klaipėdos gatvės į Kretingos plentą. Policijos pareigūnai R. P. ir D. L. tarnybiniame pareiškime nurodė, kad Mitsubishi važiavo Kretingos plentu, o ne, kad šis automobilis įvažiavo iš Klaipėdos gatvės į Kretingos plentą. Gargžduose ši sankryža yra pati didžiausia ir plačiausia, t.y. apie 12 m pločio. Kretingos plentą sudaro dvi priešingos krypties juostos, po vieną tos pačios krypties juostą, kurią kiekvienos plotis apie 6 metrus. Jas skiria ištisinė eismo juosta. Nuo Klaipėdos gatvės važiuojant Kretingos plentu ligi Laugalių gatvės yra 37 metrai. Esant tokiai didelei sankryžai ir atsižvelgiant į Mitsubishi automobilio gabaritus, jo plotis 1,75 metro, bei į vairuotojo vairavimo stažą, galinčio vairuoti bet kokią transporto priemonę, galima daryti išvadą, kad Mitsubishi vairuotojo ir policijos pareigūnų vaizduotė yra neribota ir labai panaši į klastotę.
2. Pareigūnas D. L. davė parodymus, kad Mitsubishi vairuotojas staigiai stabdė, metėsi į dešinę pusę, kur buvo smėlio ir žvyro. Tai neatitinka tikrovės, nes toje pusėje yra gatvės bortelis, o už jo auga žolė. Tačiau pagal liudininkų parodymus, įskaitant ir policininkų pareigūnų, automobilis Mitsubishi ant bortelio užvažiavęs nebuvo.
3. Vieno metro atstumas, kuris buvo nurodytas pareigūno D. L. parodymuose teisme, tarp VW Golf ir Mitsubishi kelia įtarimą. Nes, esant tokiam atstumui, Mitsubishi automobilis turėjo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą paskui M. R.. Todėl D. L. paaiškinimas teisme, kad automobilis Mitsubishi staigiai stabdė ir suko į dešinę, nors kelio juosta yra 6 metrų pločio, o pats Mitsubishi automobilis yra 1,75 metro pločio, yra klaidinantis.
4. Pagal KET taisykles nėra nurodyta kaip baigti manevrą, kai du automobiliai atsiduria sankryžoje beveik vienu metu ir važiuojantys nevienodais greičiais.
5. Pareigūnas D. L. nepagrindinė teismo posėdyje, kad buvo tikrai sudaryta avarinė situacija.
6. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų galima suprasti, kad jis negali vairuoti, turėdamas 15 metų stažą, tokioje didelėje sankryžoje, kur gali vienoje juostoje tilpti du sunkvežimiai.
7. 2007 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio protokole yra pakeitimų, netikslumų ir ne pilnai viskas surašyta. Teismo nutarime galima įžvelgti išankstinę nuomonę prieš M. R. padarytą pažeidimą, nors Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra dar neišnagrinėtas M. R. skundas.
8. Pareigūnas D. L. teismo posėdžio metu viešai įžeidė M. R., nurodydama, kad jis važinėju automobiliu neblaivus. Tokių įrodymų jis neturi ir negali turėti. M. R. mano, kad šis pareigūno pasisakymas galėjo turėti įtakos priimant sprendimą.
9. Šioje eismo situacijoje M. R. neturėjo kitokios pasirinkimo galimybės užbaigti manevrą.
Klaipėdos rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino faktines aplinkybes bei neteisingai aiškino Kelių eismo taisyklių nuostatas.
Apeliantas nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu buvo pripažintas jis, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Objektyviai nustatė faktines eismo įvykio aplinkybes ir teisingai nustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei tinkamai jį kvalifikavo.
Taip pat yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių pažeidimų padarytų nagrinėjant bylą teisme. Teisminio nagrinėjimo metu M. R. nušalinimų teisėjai nepareiškė, bylos įrodymai paneigia skundo argumentą, kad byla išnagrinėta neobjektyviai. Apeliantas pastabų dėl posėdžio protokolo turinio nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad protokole nėra tinkamai užfiksuotas įrodymų tyrimas.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.