- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-2365-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15393-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 9680 Lt turtinės, 10000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriuje (toliau - ONKT) atliekamame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00516-13, J. K. buvo įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 4 d., 216 str. 1 d., 300 str. 1 d., t.y., kad ji 2010 m. spalio mėnesį, veikdama bendrai su O. K. ir žinodama, jog pastarasis turi nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, kurias siekia įteisinti atlikdamas finansines operacijas, susitarė su juo suklastoti pirkimo - pardavimo dokumentus ir jų pagrindu atlikti finansines operacijas. Minėto ikiteisminio tyrimo metu J. K. 2013-09-03 kreipėsi su skundu į Vilniaus apylinkės teismą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir 2013-02-16 šio teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu, buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-01-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir O. K. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl manė, kad dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo bei ikiteisminio tyrimo institucijų piktnaudžiavimo jiems suteiktomis teisėmis jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią atsakovas turi atlyginti (CK 6.263 str. 1 d. ir 2 d., 6.272 str. 1 d.). Pažymėjo, kad ieškovės atžvilgiu ikiteisminio tyrimo atlikimas truko daugiau nei dvejus metus, nors nebuvo kliūčių greitai ir operatyviai išsiaiškinti, be to ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu visai nevyko septynis mėnesius, ieškovė pareigūnams teikė visą reikalingą informaciją, dokumentus, kurie nebuvo vertinami. Nors atlikta specialisto išvada patvirtino, kad ieškovės turimos pajamos sudarė jai galimybę įsigyti automobilį, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas. Baudžiamojoje byloje J. K. atžvilgiu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas - uždrausta naudotis, valdyti ir disponuoti automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko dvejus metus ji negalėjo naudotis nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai patyrė advokato atstovavimo išlaidas - 9680 Lt, kurios turi būti atlygintos, nes atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų ir tyrimą organizavusio bei kontroliavusio prokuroro nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, nors taikyti tokią procesinę prievartos priemonę nebuvo pagrindo ir ji buvo neproporcinga tyrimo metu siekiamiems tikslams. Nurodė, kad transporto priemonė buvo būtina ieškovei vykti į gydymo įstaigas dėl prastos ieškovės sveikatos, kadangi ieškovė yra dalinai darbinga, o ilgą laiką būdama įtariamąja ji išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso baigties būseną, dėl ko jai turi būti atlyginta patirta 10 000 Lt neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovei buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Buvo pakankamai duomenų pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą ir pareikšti jai įtarimus dėl galimai padarytų nusikaltimų. Vien tai, kad tyrimo veiksmai kurį laiką nebuvo atliekami jos atžvilgiu, negali būti pagrindas atlyginti žalą už visą ikiteisminį tyrimą, nes tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimo neveikimo ir ieškovės turtinės žalos atsiradimo (išlaidos baudžiamajame procese) nėra priežastinio ryšio (CK 6. 247 straipsnis). Be to ieškovės teiginiai apie patirtus išgyvenimus ir nepatogumus dėl ilgalaikio pareigūnų delsimo atlikti veiksmus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes nepateikti dokumentai, kad būtent dėl pareigūnų veiksmų, jai reikėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Net jeigu ieškovė ir turėjo neigiamų padarinių, tai jų mastas nebuvo toks didelis, kad dėl to jai atsirastų teisė į neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013-09-16 teismo nutartyje yra pripažinta, jog procesinė prievartos priemonė buvo taikyta pagrįstai, nes ji buvo taikyta dar iki J. K. įteikiant pranešimą apie įtarimą ir nėra pagrindo ją panaikinti nutraukiant ikiteisminį tyrimą įtariamosios atžvilgiu. Teismo nutartyje pripažinta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę.
Trečiasis asmuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo Lietuvos valstybės 2803,52 EUR turinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovės argumentas dėl nepagrįstai atliekamo ikiteisminio tyrimo yra įrodytas, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės patirtą turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas. Svarstydamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo teismas konstatavo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovė dar iki teisminio tyrimo sunkiai sirgo, o žalą ieškovė grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais, nepagrįstais įrodymais, todėl pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovei priteisto turtinės žalos atlyginimo dydį iki 1319,08 EUR. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-09-16 nutartimi, kuria kaip pagrindu žalai priteisti rėmėsi teismas, baudžiamojo byloje nepagrįstas procesinis delsimas, o kartu ir pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukmė, buvo konstatuoti tik laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2013-09-16. Jokių įrodymų apie kitus nepagrįstus procesinius delsimus laikotarpiu iki 2013-02-10 byloje nėra ir teismas tokių delsimų nenustatė. Tokių papildomų delsimų nepatvirtina ir teismo motyvuojamojoje dalyje nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2013-09-20 nutartis. Todėl dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės baudžiamojoje byloje ieškovės patirta turtinė žala gali būti laikoma tik ta advokato pagalbai išleistų lėšų dalis, kuri tenka nustatytam nepagrįstam procesiniam delsimui laikotarpiu nuo 2013-02-10, kas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už konkrečias teisines paslaugas sudaro 1319,08 EUR.
Prisidėjime prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad prisideda prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinio skundo, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą, sumažinant ieškovei turtinės žalos atlyginimo dydį iki 1319,08 EUR. Prisidėjime prie apeliacinio skundo argumentų dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų trečiasis asmuo nenurodė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė buvo įtariama padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, viso ikiteisminio tyrimo metu jos interesus atstovavo ir teikė teisines paslaugas advokatas P. B.. Ieškovės gynėjas įvairiais būdais siekė apginti įtariamosios teises ir apskritai visi procesiniai veiksmai buvo atliekami ieškovės atstovo iniciatyva. Ieškovės pateiktų dokumentų pagrindu bei jos gynėjo iniciatyva 2013-01-31 buvo atlikta specialisto išvada, kuri patvirtino, jog ieškovė pagal savo turimas pajamas turėjo galimybę įsigyti automobilį. Nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindė, kad ieškovei pareikšti įtarimai buvo nepagrįsti, tačiau nepaisant to ikiteisminis tyrimas buvo toliau tęsiamas. Taigi advokatas atliko būtinus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamam klientes interesų atstovavimui. Už suteiktas teisines paslaugas ieškovei buvo surašyta 2803,52 EUR sumai PVM sąskaita-faktūra. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė piktnaudžiaudami jiems suteiktais įgaliojimais, tęsė ikiteisminį tyrimą pernelyg ilgai, tokiu būdu suvaržydami ieškovės teises daugiau nei būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad vyko neintensyviai, buvo nustatyti baudžiamojo proceso vilkinimo požymiai dėl ko nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytos ieškovės teisės. Byloje nebuvo atliekami jokie sudėtingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių pasiruošimui būtų reikalinga ilgesnė trukmė. Be to ikiteisminis tyrimas apskritai buvo atliekamas nepagrįstai, viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinio skundo ir trečiojo asmens Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimo prie apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.
Apeliantas prašydamas pakeisti skundžiamą sprendimą nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu ir apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad žala ieškovei priteistina už neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus konstatuotus tik laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2013-09-16, kadangi įrodymų apie kokius nors kitus nepagrįstus procesinius delsimus laikotarpiu iki 2013-02-10 byloje nėra ir teismas tokių delsimų nenustatė. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat žr., pvz., Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009).
Bylos duomenys tvirtina, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 249 str. 1-3 dalis 199 str. 1 dalį, 199² str. 1 dalį ir 300 str. 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovei J. K. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 25 str. 4 d., 216 str. ir 300 str. 1 d., t.y. kad ji siekdama įteisinti O. K. turimas nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, susitarė su juo suklastotų pirkimo-pardavimo dokumentų pagrindu atlikti finansines operacijas (b.l. 8). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovės turtui pritaikyta procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas, t.y. uždrausta naudotis, valdyti ir disponuoti automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė pateikė 2012-12-12 prašymą atlikti byloje papildomus procesinius veiksmus ir nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 13-18). Prokuroro 2013-01-23 nutarimu ieškovės prašymas buvo atmestas. Ieškovei 2013-01-29 apskundus minėtą prokuroro nutarimą (b.l. 21-22), ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-07-22 nutartimi iš dalies patenkino ieškovės skundą (dalyje dėl liudytojų apklausos) (b.l. 26-28).Ieškovė 2013-09-03 skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. 2013-09-16 teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas J. K. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės, konstatuojant jog buvo pažeista ieškovės teisė į greitą procesą (b.l. 29-32). Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad procesinės prievartos priemonės - laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikymo pagrindas neišnyko, nes ikiteisminio tyrimo metu, nors ir pasikeitus ieškovės procesinei padėčiai, užtikrintų galimą turto konfiskavimą, kadangi automobiliu, registruotu ieškovės vardu, naudojosi O. K., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas (b.l. 29-32).
Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010). Vilniaus miesto teismo 2013-09-16 nutartyje konstatuota, kad ieškovei atliekamas ikiteisminis tyrimas nebuvo sudėtingas ar didelės apimties, nebuvo atliekamas pakankamai intensyviai, priešingai, paviršutiniškai, nesiimant priemonių per kuo trumpesnį terminą surinkti duomenis, pagrindžiančius jai pareikšto įtarimo pagrįstumą, be to, ieškovė buvo įtariama dviejų glaudžiai tarpusavyje susijusių nusikaltimų padarymu, tiriamos veikos nėra susijusios su kitiems asmenims, išskyrus O. K., pareikštais įtarimais, tiriamos veikos neturi tarptautinio elemento (b.l. 29-32). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartimi nustatytas ne tik atsakovo nurodytu laikotarpiu nurodomas ikiteisminio tyrimo delsimas, tačiau įvertintas netinkamas viso ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu atlikimas, kuris, kaip matyti iš nutarties motyvų, buvo nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliktas. Pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu pateikto 18 tomo ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-01-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas dalyje – O. K. atžvilgiu (b.l. 33-34), kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog ieškovės atžvilgiu svarių įrodymų, pagrindžiančių jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nebuvo surinkta. Taip pat pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys tvirtina, kad pranešimas apie įtarimą ieškovei pareikštas 2012-10-03, ikiteisminis tyrimas ieškovei nutrauktas tik 2013-09-16, ikiteisminio tyrimo metu ieškovė buvo aktyvi - teikė papildomus įrodymus dėl nepagrįsto įtarimo, skundus, nesislapstė ir netrukdė tinkamam ikiteisminio tyrimo atlikimui. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai, atsakingai organizavo ikiteisminį tyrimą ir taip pažeidė ieškovės teisę į tai, kad jai pareikšto baudžiamojo įtarimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad O. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamo veikos padarymo, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės teisę į ikiteisminio tyrimo metu visų turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ar pakeisti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.