Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-244-829/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
1-244-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57998-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-244-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57998-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.20.6; 2.12.1.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. B. 2018 m. lapkričio 30 d. 10 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskritie vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) tarnybinėse patalpose ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį dėl melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, protokolu–pareiškimu pranešė, apie nebūtą nusikaltimą, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 5 val. ryto (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui jį peiliu į koją sužalojo nepažįstamas jaunuolis, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatyta, kad R. B. pats susižalojo peiliu.

Kaltinamasis R. B., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį tikslios dienos neprisimena kartu su savo draugais J. B. ir E. M. jo nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Kiek tiksliai jos buvo išgėrę, nepamena. Begeriant tarp jo ir E. M., kuri tuo metu buvo jo mergina, kilo žodinis konfliktas. Konflikto priežasties neprisimena. Praėjus kažkiek laiko nuėjęs į virtuvę pasiėmė virtuvinį peilį, kurio geležtė gal apie 4 cm, ir tuo peiliu sau dūrė į dešinę šlaunį. Pradėjo bėgti kraujas iš kojos, o pats nuėjo pas draugus, kuriems pasakė jiems kas įvyko. Tada šie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusi greitoji jį išsivežė į ligoninę, o kadangi ligoninėje buvo nustatyta durtinė žaizda, tai iš karto atvyko į ligoninę policijos pareigūnai, kuriems turėjo papasakoti kokiu būdu buvo sužalotas. Apklausiamas iš karto sugalvojo sakyti, kad jį sužalojo nepažįstamas jaunuolis Bažnyčios gatvėje dar tą patį vakarą peiliu durdamas į koją, taip ir papasakojo pareigūnams. Taip pasakė, nes daugiau nieko sugalvoti negalėjo, o prisipažinti, kad save susižalojo pats bijojo, kad nepalaikytų kvailu ir neišvežtų į psichiatrinę ligoninę. Gailisi pranešęs apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 74–78, 81–82).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. kaltę įrodo jo pačio visiškas prisipažinimas, liudytojų E. M., J. B. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. vakare draugo R. B. kvietimu nuėjo pas jį į butą (duomenys neskelbtini). Be R. B. bute dar buvo J. B., juodu vartojo alkoholinius gėrimus. Pati jokio alkoholio nevartojo. Kažkuriuo metu iš kambario R. B. nuėjo į virtuvę, o šiam praėjus pamatė, kad iš jo kojos bėga kraujas. R. B. pasakė, kad koją pats susižalojo peiliu. Nežino kodėl jis taip pasielgė. R. B. greitąją medicinos pagalbą iškvietė kartu su jais buvęs J. B. (b. l. 54–55).

Liudytojas J. B. davė parodymus, iš esmės analogiškus kaip ir liudytojos E. M. parodymai (b. l. 57).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56932-18 nutraukimo, nurodyta, kad tyrimas dėl R. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nutraukiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu – nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir pasisakoma dėl būtinybės atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 7–8).

2018 m. lapkričio 30 d. įspėjime bei protokole–pareiškime nurodyta, kad R. B., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, pranešė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 5 val. ryto jį einantį (duomenys neskelbtini) gatve užpuolė ir peiliu sužalojo du neblaivūs asmenys. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56932-18 (b. l. 13–16).

Liudytojo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-56932-18 apklausos metu R. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 5 val. ryto jis girtas ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kai pamatė kieme stovinčius du jaunuolius, su kuriais žodžiu sukonfliktavo ir vienas iš tų jaunuolių jam dūrė peiliu į dešinę koją. Po dūrio jam pradėjo bėgti kraujas, grįžo pas save į butą Bažnyčios gatvėje, kur buvęs jo draugas J. B. jam aprišo koją ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 17–19).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. B., policijos pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – įvykus žodiniam konfliktui jį peiliu į koją sužalojo nepažįstamas jaunuolis. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo R. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

Teismas kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam R. B. už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokiu siūloma bausmės rūšimi (b. l. 86–88).

Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo, nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą, – kaltinamasis R. B. neteistas; administracine tvarka baustas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, bylos duomenimis charakterizuojama neutraliai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pakeistų gyvenimo būdą ir elgesį, todėl R. B. skirtini viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. B. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaltinamajam R. B. panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Masevičiūtė