- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2-1929-905/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00849-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- Vitalijui Podlipnui, Vitalijaus Podlipno
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., Vitalijai, Violeta
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vitalijaus Podlipno (Vitalij Podlipnyj) pareiškimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teisių ir pareigų perėmimo bei vykdomosios bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys V. P. ir Vitalija (duomenys neskelbtini) atstovaujamos atstovo pagal įstatymą Vitalijaus Podlipno, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Pareiškėjas prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų – V. P. ir Vitalijos (duomenys neskelbtini)– gyvenamąją vietą su pareiškėju (vaikų tėvu); 2) atšaukti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo, ir šios nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, taip nutraukiant pareiškėjo atžvilgiu vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo; 3) suteikti pareiškėjui teisę tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino D. P. ir Vitalijaus Podlipno taikos sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo mokėti savo nepilnametėms dukterims išlaikymą periodinėmis išmokomis. D. P. 2012 m. sausio 24 d. mirė. Vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo vykdanti antstolė 2012 m. sausio 26 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė iki bus išspręstas teisių ir pareigų perėmimo klausimas. Pareiškėjo nuomone, vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su pareiškėju, kuris faktiškai po vaikų motinos mirties yra pagrindinis vaikų auklėtojas ir kasdienių poreikių užtikrintojas. Teismo nutartimi priteisto išlaikymo mokėjimas nutrauktinas, nes mirė išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų vaikų interesus.
Suinteresuoti asmenys Violeta ir Vitalija (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu jos gyvena kartu su tėvu.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinta D. P. ir Vitalijaus Podlipno sudaryta taikos sutartis, pagal kurią V. P. įsipareigojo nepilnametėms dukterims iki jų pilnametystės mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis. D. P. 2012 m. sausio 24 d. mirė (b. l. 8). Antstolės 2012 m. sausio 26 d. patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0139/07/02752, kurioje vykdomas išieškojimas pagal pirmiau nurodytą taikos sutartį, sustabdyta iki bus išspręstas teisių ir pareigų perėmimo klausimas (b. l. 11). Byloje nėra duomenų, kad būtų apribotos ar panaikintos pareiškėjo tėvystės teisės ir pareigos nepilnamečių dukterų Violetos ir Vitalijos Podlipnyčių atžvilgiu, taip pat duomenų, kad teismo procesiniu sprendimu būtų nustatyta pareiškėjo nepilnamečių dukterų vienokia ar kitokia gyvenamoji vieta.
Civilinio kodekso 2.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Pagal CK 2.14 straipsnio 2 dalį jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.
Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų Violetos ir Vitalijos Podlipnyčių gyvenamoji vieta nenustatyta teismo sprendimu. Tai reiškia, kad šių vaikų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo vaikai daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad po motinos D. P. mirties mergaitės daugiausiai gyvena su tėvu (pareiškėju). Kadangi nėra teisinio ginčo dėl pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (jos nustatymo), tai pareiškėjo reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nenagrinėtinas teisme. Dėl to ši bylos dalis nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 punktas).
CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis; tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos negali būti išieškoma. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad po motinos D. P. mirties nepilnametės Violeta ir Vitalija (duomenys neskelbtini) gyvena su savo tėvu (pareiškėju). Pareiškėjo teisės tvarkyti nepilnamečių dukterų turtą nebuvo apribotos ar panaikintos teismo procesiniu sprendimu; šių pareiškėjo teisių niekas neginčija. Darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas suteikti jam teisę tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, kuri (teisė) įtvirtinta įstatyme ir niekieno neginčijama, taip pat nenagrinėtinas teisme, todėl ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas prašo atšaukti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo, ir šios nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą; taip nutraukiant pareiškėjo atžvilgiu vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo. Šį pareiškėjo reikalavimą teismas vertina kaip reikalavimą išspręsti klausimą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu vykdomo išlaikymo išieškojimo pareiškėjo nepilnametėms dukterims (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Vadovaujantis CK 6.226 straipsnio 2 dalies 2 punktu, vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.
Pirmiau nurodytų CK normų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra sudaryta dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Šių lėšų (išlaikymo) gavėjais laikytini būtent nepilnamečiai vaikai, o ne vienas iš tėvų, su kuriuo tuo metu gyvena vaikai ir kuris laikytinas tik vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytojas, bet ne savininkas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad, viena vertus, D. P. mirties faktas neteikia pagrindo nutraukti ar pripažinti pasibaigusia Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir (arba) šioje sutartyje įtvirtintą pareiškėjo pareigą mokėti konkretaus dydžio išlaikymą, nes vaikams išlaikymo poreikis nepasibaigė ir nenutrūko. Kita vertus, CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Iš nagrinėjamos bylos duomenų (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, buities tyrimo aktas) akivaizdu, kad po D. P. mirties pareiškėjo nepilnametės dukterys gyvena kartu su juo ir būtent pareiškėjas jomis rūpinasi, jas materialiai išlaiko. Tai reiškia, kad dabartiniu metu, sprendžiant nepilnametėms dukterims iš pareiškėjo reikalingo išlaikymo dydžio klausimus, teisiškai reikšmingos aplinkybės pasikeitė iš esmės: teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties priėmimo metu pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą materialiai išlaikyti vaikus, rūpintis šeima, o šiuo metu – geranoriškai ir savarankiškai vienas materialiai išlaiko dukteris ir jomis rūpinasi. Šios iš esmės pasikeitusios aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pagrindą pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį vietoje pareiškėjo pareigos periodinėmis išmokomis mokėti konkretaus (po 500 Lt) dydžio išlaikymą nepilnametėms dukterims konstatuojant CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo, bendro pobūdžio pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nenustatant konkretaus išlaikymo dydžio. Dėl to Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis atitinkamai pakeistina.
Kadangi vykdomosios bylos nutraukimas priskirtinas antstolio kompetencijai (CPK 630 straipsnis), tai pareiškėjo reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą nenagrinėtinas teisme. Dėl to nutrauktina ir bylos dalis dėl reikalavimo nutraukti vykdomąją bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1, 3 dalimis, 293 straipsnio 1 punktu, 295 straipsniu, Civilinio kodekso 3.192 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-473-603/2009, patvirtintą D. P. ir Vitalijaus Podlipno taikos sutartį. Vietoje taikos sutartyje nustatytos Vitalijaus Podlipno pareigos mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nepilnametėms dukterims Violetai ir Vitalijai Podlipnytėms konstatuoti Vitalijaus Podlipno bendro pobūdžio pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametes dukteris (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).
Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, taip pat dėl reikalavimo suteikti pareiškėjui teisę tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais ir reikalavimo nutraukti vykdomąją bylą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.
Sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.