Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms A. R., L. V.,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis). VSDF Valdyba atsiliepime į skundą paaiškino, kad ji patikrino skundžiamus sprendimus privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir nustatė, kad pareiškėja pirmą kartą neįgalia buvo pripažinta 2003m. liepos 22d., tai yra sukakus 29 metų amžiui. Valdyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nei iki 24 metų sukakties dienos, nei iki 26 metų sukakties dienos nebuvo pripažinta nedarbinga ar iš dalies darbinga dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jai sukako 24 metai, nustatė, kad pareiškėja neatitinka Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl teisės į našlaičių pensiją už mirusius tėvus neturi. VSDF Valdybos nuomone, Panevėžio skyriaus priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl buvo palikti galioti. VSDF Valdyba, remdamasi teismine praktika, teigia, kad vien tik ta aplinkybė, kad asmuo serga nuo vaikystės , nesuteikia teisės gauti našlaičių pensiją, jeigu asmuo nedarbingu ar iš dalies darbingu buvo pripažintas vėliau, nei nustatyta Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, nes svarbus yra ne asmens susirgimas, o jo pripažinimo neįgaliu momentas. Atsiliepime VSDF Valdyba prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Administracinėje byloje ginčijamas VSDFV Panevėžio skyriaus 2018 m. balandžio 12d. ir 2018m. liepos 12d. sprendimų, kuriais atsisakyta skirti pareiškėjai našlaičių pensiją už mirusius tėvus, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 22d. sprendimo, kuriuo VSDF Valdybai išnagrinėjus ginčą privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, VSDFV Panevėžio skyriaus 2018 m. balandžio 12d. ir 2018m. liepos 12d. sprendimai palikti galioti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018m. balandžio 9d. VSDFV Panevėžio skyriui pateiktu prašymu prašė jai paskirti našlaičių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusią jos motiną A. J., o 2018m. birželio 5d. VSDFV Panevėžio skyriui pateiktu prašymu prašė jai skirti našlaičių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį tėvą S. J.. Dėl šių prašymų VSDFV Panevėžio skyrius priėmė 2018m. balandžio 12d. sprendimą, kuriuo buvo atisakyta skirti našlaičių pensiją pareiškėjai už mirusią motiną A. J. ir 2018m. liepos 12d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta skirti našlaičių pensiją pareiškėjai už mirusį tėvą S. J.. Abiejuose sprendimuose atsisakymo pareiškėjai skirti našlaičių pensiją priežastimi buvo nurodyta tai, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo( toliau – Pensijų įstatymas) 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ar įvaikiai, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos(įskaitytinai) , kurią jiems sukanka 26 metai, o pareiškėjai invalidumas pirmą kartą nustatytas 2003m. liepos 22d., tai yra jai sukakus 29 metams. Pareiškėja VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka 2018m. liepos 24d. skundu apskundė VSDF Valdybai, kuri 2018m. rugpjūčio 22d. sprendimu Nr. (6.5)I-5011 pareiškėjos skundą atmetė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, kuri yra gimusi 1974m. gegužės 22d., pirmą kartą invalide pripažinta Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Šiaulių III-iosios komisijos 2003m. liepos 22d. sprendimu (Pensijos byla Nr.34107, l. 53; Pensijos byla Nr. 42521, l.47). Invalidumo nustatymo metu pareiškėjai jau buvo sukakę 29 metai. Nustatyta tvarka pakartotinai pareiškėja invalide pripažinta: 2004m. liepos 9d., 2005m. liepos 19d., 2007m. liepos 24d., o 2009m. liepos 24d pareiškėjai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nuo 2011m. liepos 22d. ir nuo 2013m. liepos 17d. – iki 2039m. gegužės 21d. - 30 procentų darbingumo lygis. Pareiškėja ir jos atstovas neginčija aplinkybės, kad pirmą kartą pareiškėja pripažinta invalide, kai jai jau buvo sukakę 29 metai. Tačiau pareiškėja, jos atstovas įrodinėja, jog pareiškėja serga nuo vaikystės. Liudytojos J. G. teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad pareiškėja iš vaikystės turėjo sveikatos problemų, o teismui pateiktos pareiškėjos asmens sveikatos istorijos duomenimis patvirtinta, kad pareiškėja 1996m. – 2002 metais lankėsi ir gydėsi Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre. Pareiškėjos atstovo nuomone, pareiškėjai našlaičių pensija turėjo būti paskirta, nes ji sirgo nuo vaikystės, o invalidumas nebuvo nustatytas ne dėl pareiškėjos kaltės.

Našlaičių pensija yra priskiriama socialinio draudimo pensijoms. Socialinio draudimo pensijos skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas(toliau - Pensijų įstatymas). Pareiškėjos prašymo skirti našlaičių pensiją po tėvų mirties pateikimo metu galiojusi Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies redakcija (nuo 2018m. sausio 1d.) numato, jog teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais(iki 2005m. liepos 1d. – invalidais) pripažinti iki dienos(įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais(iki 2005m. liepos 1d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos ( įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais(invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi(invalidai).

Pagal šią teisės normą, vyresni negu 18 metų asmenys, kurių teisė į našlaičių pensiją yra siejama su invalidumu ( nedarbingumu arba daliniu darbingumu), teisę į šią pensiją gali įgyti, jeigu atitinka šias sąlygas: 1) neteko tėvų (arba vieno iš jų); 2) pripažinti invalidais (iki 2005 m. liepos 1 d.), nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų, arba dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais( iki 2005m. liepos 1d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos ( įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai; 3) nuo pripažinimo nedarbingais nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 14d. nutarime išsamiai išanalizavo valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos teisinio reguliavimo ir su juo susijusio teisinio reguliavimo (inter alia reglamentuojančio asmenų „tapimo“ („pripažinimo“) neįgaliaisiais (invalidais) teisinius santykius) raidą ir konstatavo, kad neįgalumas (invalidumas) yra asmens būklė, nustatoma kompetetingos institucijos sprendimu ir kad šalies teisinis reguliavimas nenumato, jog asmuo, sergantis atitinkama liga (-omis), pripažįstamas neįgaliuoju(iki 2005m. liepos 1d. invalidu) kitaip, nei kompetentingai įstaigai nustatant jam neįgalumo, darbingumo lygius, t. y. priėmus sprendimą dėl neįgalumo, darbingumo lygių nustatymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, našlaičių pensija gali būti skiriama tik asmeniui, atitinkančiam visas Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas sąlygas. ( žr., pvz., 2011m.gruodžio 15d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-3/2011; 2018m. lapkričio 7d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-913-756/2018).

Atsižvelgiant į aptartą, daroma išvada, kad tam, jog pareiškėja atitiktų Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies sąlygas, invalidumas(darbingumo netekimas ar dalinis netekimas)jai kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį invalidu, sprendimu, turėjo būti nustatytas iki pareiškėjai sukako 24 metai arba iki jai sukako 26 metai tuo atveju, jeigu kompetentinga institucija nustatė pareiškėjai invalidumą ar darbingumo netekimą dėl ligos ar traumos, atsiradusios pareiškėjai iki jai sukako 24 metai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį neįgaliu (invalidu), sprendimu pareiškėja buvo pripažinta invalide iki jai sukako 24 metai, ar 26 metai. Vadovaujantis šia teisės norma, daroma išvada, kad pareiškėja prašymų skirti našlaičių pensiją padavimo metu neatitiko Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytų sąlygų, kadangi, pagal bylos duomenis, pareiškėja invalide(nedarbinga ar iš dalies darbinga) pirmą kartą buvo pripažinta, turėdama 29 metus. Pareiškėjos atstovo akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėja serga nuo vaikystės ir ne dėl jos kaltės pareiškėja pripažinta invalide vėliau, nei nustatyta Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo VSDFV Panevėžio skyriui pareiškėjai paskirti našlaičių pensiją po jos tėvų mirties. Aptariama Pensijų įstatymo norma yra imperatyvi, pagal ją teisės gauti našlaičių pensiją pripažinimui yra svarbu ne tik asmens susirgimas ar asmens susirgimo momentas, bet ir jo pripažinimo invalidu(neįgaliu, nedarbingu ar iš dalies darbingu) momentas. Todėl nenustatytas teisinis pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus. Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.