Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aptarnavimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5618-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

1. Teismas nepateikė preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo, tik išdėstė ieškinyje nurodytus argumentus ir reikalavimus, todėl nebuvo nustatytas objektyvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis.

2. Ieškinio pagrindą sudaro ieškovės subjektyvus pirkimo sąlygų vertinimas ir prielaidos. Į visus ieškovės keliamus reikalavimus pirkime perkančioji organizacija detaliai atsakė atsakyme į pretenziją. Nepaisant to, ieškovė ir toliau laikosi savo pozicijos bei siekia, kad būtų patvirtintos jai palankios ir konkurenciją ribojančios pirkimo sąlygos. Teismų praktikoje pažymima, kad vien dėl to, kad ieškinys preliminariai pagrįstas dėl jame išvardintų faktinių aplinkybių bei nurodytų įrodymų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2042-180/2015).

3. Pirkimo procedūros yra vykdomos teisėtai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatų, terminų ir tvarkos bei siekiant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslo.

4. Atsižvelgiant į pirkimo tikslą ir rezultatą, kurio siekiama pirkimu, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nenustatė pernelyg aukštų, specifinių, neadekvačių pirkimo pobūdžiui reikalavimų, kurie ribotų galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Pažymėtina, kad pirkimas organizuojamas ne tiekėjų, o perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, todėl, įvertinus pirkimo tikslą ir paslaugų poreikį, nustatyta, kad nėra būtinybės kelti tiekėjams didesnių, specifinių kvalifikacijos reikalavimų, kurie galėtų riboti jų konkurenciją.

5. Pirkimo tikslas yra užtikrinti kuo didesnę informacijos apie skolininkus sklaidą, todėl pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta tiekėjo sistemai keliamų ydingų kokybės reikalavimų, nes tokie reikalavimai dirbtinai ribotų tiekėjų konkurenciją.

Ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepime prašo skundą atmesti.

1. Teismų praktikoje susiformavusi nuomonė, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015).

2. Skunde atsakovė nepagrįstai remiasi išaiškinimu, pateiktu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2042-180/2015. Paminėtoje byloje buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne dėl to, kad pareikštas ieškinys buvo preliminariai nepagrįstas, o todėl, kad teismas nustatė neatidėliotiną poreikį ir visuomenės interesą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė net nemėgina įrodinėti, kad egzistuoja reikšmingas visuomenės suinteresuotumas ginčo pirkimo sutarties sudarymu.

3. Tai, kad atskirajame skunde atsakovė pateikia savo atsikirtimo į ieškinį argumentus, neturi jokios įtakos vertinant, ar teismo procesinis sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, ar ne. Tokie atsakovės argumentai turi būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.

4. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sustabdžius pirkimo procedūras, joks visuomenės požiūriu svarbus interesas nebus pažeistas, nes pirkimo objektas nėra susijęs su visuomenės saugumu, sveikata ar kitomis neatidėliotinomis viešojo intereso vertybėmis. Ir priešingai – pirkimo sutartį sudarius su nekompetentingu tiekėju, ar apribojus kitų tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime, būtų pažeista sąžiningos tiekėjų konkurencijos galimybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismas bylose, kuriose potencialus tiekėjas ginčija pirkimo sąlygas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 4 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo, nors pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimų tikėtinas pagrįstumas. Kita vertus, atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teisingai pažymi, kad aplinkybė, jog teismas nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė apie įvertinto ieškinio tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015).

Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad ieškinyje pirkimo sąlygų neteisėtumas argumentuojamas tuo, kad atsakovė neturi teisės būti pirkimo sutarties šalimi, nėra žinomi visi subjektai, kurių skolininkų duomenys patenka į pirkimo objektą, pirkimo sąlygos užkerta kelią pirkime dalyvauti daliai potencialių tiekėjų ir taip mažina konkurenciją, dėl perkamos paslaugos specifikos ir neteisėtų pirkimo sąlygų tiekėjai, dalyvaudami pirkime, gali varžytis tik pasiūlymo pateikimo terminu ir tiekėjams nėra sudaromos sąlygos varžytis dėl pirkimo objekto kokybės, patirties charakteristikų, pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai nėra nustatyti pakankami kokybiniai reikalavimai etc. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė atitinkamus duomenis (pirkimo sąlygas, perkančiajai organizacijai pateiktus prašymus ir pretenzijas, jų pagrindu pastarosios priimtus sprendimus, kitų perkančiųjų organizacijų ir ieškovės sudarytas sutartis dėl skolininkų viešinimo). Pažymėtina, kad ieškinio faktinio pagrindo nurodymas ir jį pagrindžiančių įrodymų pateikimas šioje proceso stadijoje yra pakankamas konstatuoti preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, spręsti, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Skundo argumentą, kad ieškinys yra daugiau paremtas prielaidomis ir subjektyviu ieškovės situacijos vertinimu, negu objektyviais duomenimis, apeliantė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2042-180/2015, kad vien dėl to, jog ieškinys preliminariai pagrįstas dėl jame išvardintų faktinių aplinkybių ir jame nurodytų įrodymų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje susiformuota nuostata, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamos ir apeliantės nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2042-180/2014 laikinosios apsaugos priemonės netaikytos, nes teismas nustatė neatidėliotiną poreikį ir visuomenės interesą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (CPK 423⁷ str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju neatidėliotinas visuomenės interesas pirkimo objektu nenustatytas ir skunde ši aplinkybė nėra ginčijama. Taigi apeliantės paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas šiam ginčui nėra aktualus.

Apeliantės įsitikinimu, ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, nes pirkimo procedūros vykdomos teisėtai, pirkimo sąlygos atitinka pirkimo tikslą ir siekiamą rezultatą užtikrinti kuo didesnę informacijos apie skolininkus sklaidą. Tokie apeliantės teiginiai reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Dėl bylos esmės pasisakys teismas sprendime, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs bylos įrodymus (CPK 185 str.).

Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.