Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-02 · Byla Nr. N-261-7932-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
N-261-7932-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-7932/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulis 2009 m. kovo 26 d. surašė Ž. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 19 d. apie 22.00 val. Plungės mieste, Dariaus ir Girėno g. automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Chrysler Crossfire“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo: važiuodamas dideliu greičiu suko „saulutes“, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 125 punktuose numatytus reikalavimus (b.l. 30).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu Ž. S. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams (b.l. 32).

Šalies argumentai

Ž. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu panaikino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą ir Ž. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi Ž. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Teismas, rėmėsi liudytojų A. J., S. P. parodymais. Teismas pažymėjo, kad netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, atitinkantys jų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 19-20) nurodytas aplinkybes. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu.

2009 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti M. A. bei M. Š. parodė, jog abu matė, kaip Ž. S. sukiojo „saulutes“, o jie patys stovėjo 10-15 metrų atstumu nuo važiuojančios transporto priemonės (b.l. 49). Liudytojai M. A. ir M. Š. buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu.

Teismas, įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimo stažą, jo vairuojamo automobilio manevravimo būdą bei atstumą iki stovėjusių aikštelėje žmonių, padarė išvadą, kad automobilio „Chrysler Crossfire“ manevravimas kėlė grėsmę M. A. ir M. Š..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pretekstas savo veiksmų paaiškinimui (automobilio techninės būklės išbandymas) yra netinkamai įvertintas pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, pritardamas Institucijos argumentui, jog Ž. S. galėjo automobilio techninę būklę patikrinti techninės apžiūros centre ar automobilių autoservise. Teismo nuomone, pažeidėjo elgesys kai mažareikšme dingstimi automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu buksuojant ratais sukamos „saulutės“, sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, vertintinas kaip chuliganiškos paskatos.

III.

Apeliaciniu skundu Ž. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, nesurinkta visa būtina medžiaga ir įrodymai apie padarytą pažeidimą, liudytojus, nuosavybės teises, faktines aplinkybes.

Liudytojų S. P. ir M. T. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs.

Policijos pareigūnai netinkamai atliko automobilio sustabdymą, užblokuodami Ž. S. kelią ir įjungdami garso signalą bei švyturėlius. Tokia situacija galėjo baigtis eismo įvykiu.

Pareigūnai Ž. S. sustabdė jau išvažiavus iš aikštelės, todėl jų argumentas, kad Ž. S. trukdė jiems įvažiuoti į aikštelę, yra nepagrįstas.

Automobilio ratų praslydimas yra įmanomas įjungus 1 pavarą ir sukeliant variklio apsukas, nuo ko ratai praslysta, bet automobilis vos juda iš vietos. Ratų praslydimas užkerta galimybę automobiliui judėti dideliu greičiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinėje teisėje taikomi analogiški principai kaip ir baudžiamojoje teisėje. Chuliganizmas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti chuliganizmu. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nukentėjusių asmenų šioje byloje nebuvo nustatyta. Ž. S. nekėlė niekam realaus pavojaus. Pažeidimas padarytas 21.35 val., kada dar nėra tylos laikas. Automobilių stovėjimo aikštelė nėra ta vieta, kur yra intensyvus eismas ir galimas pavojus kitiems eismo dalyviams. Asmuo, paskambinęs policijai, yra neapklaustas, todėl institucija padarė klaidingas prielaidas. Nepagrįsta nuostata, kad automobiliai, esantys už 10-15 metrų nuo Ž. S. automobilio buvo pavojaus zonoje.

Bylą pakartotinai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjo ta pati teisėja, kurios ankstesnė nuomonė buvo visiškai priešinga.

Visi neaiškumai ar abejonės turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. S. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas Ž. S. kaltu pagal nurodytą normą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto iškelta versija, kad jis pažeidimo nepadarė ir pavojaus eismo saugumui nesukėlė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų S. P. ir M. T. tarnybiniais pranešimais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ir liudytojais apklaustų minėtų policijos pareigūnų parodymais. Liudytojas S. P. nurodė, kad automobilis suko žiedinius ratus, o iš automobilio padangų rūko dūmai. Liudytojas M. T. parodė, kad matė pavojingai manevruojantį automobilį, kuris vėliau važiavo tiesiai į pareigūnų automobilį. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patikimais ir pakankamais administraciniam teisės pažeidimui įrodyti.

Apeliantas argumentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, nesurikti visi reikiami įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais tarnybiniais pranešimais, kuriame Ž. S. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip padarytas pažeidžiant viešąją tvarką, rodant nepagarbą visuomenei ir jo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairuodamas. Teismas pagrįstai tai vertino kaip chuliganišką vairavimą.

Teisėjų kolegija nevertina policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, kurie neturi įtakos padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Apeliantas, manydamas, kad policijos pareigūnai netinkamu būdu stabdė jo vairuojamą automobilį, turėjo galimybę tokius policijos pareigūnų veiksmus skųsti ATPK 271 straipsnyje numatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ta pati teisėją, kuri prieš tai padarė priešingas išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teise 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą priėmė teisėja Irena Stulpienė, o 2010 m. spalio 22 d. nutartį priėmė teisėja Dalia Gumuliauskienė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys