- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- 1-441-246/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00950-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- A. Ž.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Kristinos Mockienės 2017-01-17 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini)), teistas: 1996-12-24 pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 105 str. 5 p., 8 p. (sena redakcija iki 2003-05-01) – 14 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. 2013-09-11, apie 10 val. telefonu paskambino į Generalinės prokuratūros sekretoriato telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)bei kalbėdamas su Generalinio prokuroro sekretoriato Vyriausiojo prokuroro padėjėja S. M., išsakė grasinančio pobūdžio žodžius, tokius kaip „jam nelieka kito pasirinkimo, tik kaip samdytis „berniukus“, kad už teismui pateiktą suklastotą vaizdo įrašą, būtų sužalotas „UAB Maxima LT“, apsaugos darbuotojas R. Č., tokiu būdu duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.
Kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį tarp jo sugyventinės R. K., kuri dirba UAB „Maxima LT“ konditere ir apsaugos darbuotojo R. Č. kilo konfliktas, kurio metu R. K. R. Č. buvo melagingai apkaltinta vagyste. Atlikus vietinį tyrimą, UAB „Maxima LT“, kurio iniciatorius buvau jis, R. Č. buvo pripažintas neteisiu ir buvo nubaustas papeikimu. 2013-03-04 17.15 val. jis buvo parduotuvėje „Molas“, Baršausko g. 66 a, Kaune, parduotuvėje „Maxima“. Parduotuvėje tuo metu apsaugos darbuotoju dirbo R. Č.. Atėjęs į parduotuvę, savo asmeninius daiktus padėjo į rakinamą spintelę. Bedėdamas savo daiktus, gretimoje spintelėje pamatė kažkieno paliktą maišelį, kuris buvo spintelėje atidarytomis durelėmis. Kadangi yra ligonis, jam yra išoperuotas storasis žarnynas, kas pusę valandos turi keisti maišelį, į kurį šalinami iš organizmo išeinančios medžiagos, todėl skubėjo į prekybos centre esantį tualetą pasikeisti maišelį. Suprasdamas, kad kažkieno paliktas be priežiūros maišelis gali būti pavogtas, jį pasidėjo į savo dėžutę ir užrakino. Susitvarkęs, būtų grįžęs ir svetimą maišelį grąžinęs apsaugos darbuotojams. Grįžtant jam paskambino draugė R. K., kuri dirbo toje parduotuvėje ir jie kartu nuėjo apsipirkti. Beeinant iš parduotuvės salės, po to kai apsipirko, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas R. Č. sustabdė ir paklausė ar jis nerado jokių svetimų daiktų. Atsakė, kad rado svetimą maišelį ir tada pamatė, kad R. Č. kviečia policiją. Jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis buvo nutrauktas ir jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal LR ATPK 50 str. (vagystė). Visuose teismuose buvo remiamasi R. Č. pateiktu vaizdo įrašu. Jo manymu šis vaizdo įrašas yra suklastotas. Buvo nubaustas 500 litų bauda. Priimtą sprendimą skundė visoms aukštesnėms institucijoms, tačiau niekas jam nenorėjo padėti. Yra kreipęsis ir į žiniasklaidą. Kadangi jautėsi neteisingai nubaustas, ne kartą (gal kokį dešimt kartų) yra skambinęs ir į Generalinę prokuratūrą. Su Generalinės prokuratūros pareigūnais yra susirašinėjęs ir elektroniniais laiškais. 2013-09-11 apie 9.00 val., būdamas savo mamos D. Ž. namuose, (duomenys neskelbtini), iš stacionaraus telefono Nr. 837 (duomenys neskelbtini), skambino į Generalinę prokuratūrą, kur kalbėjosi su vyresniąja specialiste R. S., jai vėl perskambino 9.50 val. tada ji jam davė kitos darbuotojos S. M. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 10.00 val. paskambinęs S. M., jai išreiškė savo nepasitenkinimą, kad jo nuomone yra nepelnytai nubaustas administracine tvarka. Ji jam atsakė, kad prokuratūra yra žemiau teismo ir ji negali niekuo padėti. Jis labai susinervino, pradėjo verkti, ir pradėjo kalbėti pakeltu tonu, klausė kaip jam išgauti iš R. Č. teisybę, kad jis pateikė suklastotą vaizdo įrašą, kuriuo vadovaujantis buvo neteisėtai nubaustas bauda. Neneigia, kad kalbėjo pakeltu tonu, tačiau tik dėl to, kad buvo labai susinervinęs, nes jautėsi, kad yra beviltiškoje padėtyje. Jis jos vis klausė, kaip jam išgauti teisybę, galbūt tai ji suprato, kaip jo grasinimus R. Č.. Praeityje buvo teistas vieną kartą, tačiau šiuo metu yra visiškas ligonis, turi neįgalumą iki 2029 metų. Dėl išsakytų žodžių labai gailisi, prašo ikiteisminį tyrimą baigti supaprastinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (1 t., b.l. 61, 81).
Nukentėjusysis R. Č. ikiteiminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kaune, Baršausko g. 66A, PPC „Molas“ parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotoju. 2013 metų, galimai kovo mėnesio pradžioje, sulaikė A. Ž., kuris iš minėto PPC daiktų saugomos spintelės pasisavino moters dokumentus ir prekes. 2013 metų, galimai liepos mėnesį, jis buvo iškviestas į Kauno administracinį teismą, kur davė parodymus. Jo žiniomis, A. Ž. buvo nubaustas pagal LR ATPK 50 str. Nuo sulaikymo dienos A. Ž. rašė įvairius skundus į darbovietę ir šmeižė jį, tačiau asmeniškai nesakė. Iki šiol A. Ž. jam asmeniškai negrasino. Apie jį girdėjo, kad jis yra teistas keturis kartus ir vieną kartą už žmogžudystę. Supranta, jog jo reikia vengti ir stengėsi išvengti konflikto. 2013-09-11 apie 20.50 val. jam paskambino Kauno m. kriminalinės policijos vadovas D. Ž. ir jį informavo, kad 2013-09-11 apie 10.00 val. A. Ž. paskambino Generalinio prokuroro padėjėjai ir būdamas labai susinervinęs, pradėjo šaukti, sakė, jog dėl visko yra kaltas jis. Kaip pasakojo komisaras, A. Ž. žadėjo sumokėti pinigus „berniukams“, kad jį užpultų, sakė, jog yra neadekvatus. Jis visa tai supranta kaip realų pavojų jo gyvybei (1 t., b.l. 22-23).
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2013-09-11 A. Ž. į prokuratūros kelių darbuotojų elektroninius paštus buvo atsiuntęs laiškus, kuriuose dėstė savo situacijas. Šie laiškai 2013-09-11 buvo persiųsti jai. Pareiškėjas rašė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). 2013-09-11 apie 10.00 val. į jos kabineto telefono numerį (duomenys neskelbtini)paskambino asmuo ir prisistatė A. Ž.. Jų pokalbis trūko apie pusvalandį. Minėtas vyras pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka už vagystę remiantis melagingais apsaugos darbuotojo parodymais ir suklastotu vaizdo įrašu iš parduotuvės „Maxima“. Neprisimena, ar jis jai nurodė apsaugos darbuotojo vardą ir pavardę. Jis skundėsi, kad prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas atmeta jo skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl suklastoto vaizdo įrašo. Ji jam aiškino, kad jei jis nepatenkintas teismo priimtu sprendimu, jis turi teisę jį skųsti. Paaiškino, kam gali skųsti. Pokalbio metu stengėsi įsigilinti į jo nupasakotą situacija, bandė jam patarti ir paaiškinti, kad prokuratūra negali revizuoti teismo sprendimų. Vyriškis pokalbio metu pradėjo nervuotis dėl to, kad prokurorai nereaguoja į jo situaciją. Pasakė, kad prokurorai dangsto apsaugos darbuotoją ir nenori išsiaiškinti tiesos. Kad vyriškis susinervino, suprato iš jo pakelto balso tono ir sakomų žodžių. Tuomet pokalbio metu jis pasakė, kad vis tiek nori rasti būdą kaip priversti teisėsaugos pareigūnus privesti ištirti vaizdo įrašą, taip pat paminėjo K. ir jo pasirinktus būdus ieškant tiesos. Vyriškis pasakė, kad jam nepaliekamas kitas pasirinkimas, kaip pasisamdyti „Kauno berniukus“, kad pamokytų, sumuštu apsaugos darbuotoją. Negali įvardinti tikslių pasakytų jo žodžių, bet keli jų buvo apie smurtą apsaugos darbuotojo atžvilgiu. Jis pasakė, kad jam teks pačiam daryti nusikaltimus, kad priverstų teisėsaugą dirbti. Pokalbio metu ji internete įvedė minėto vyro vardų ir pavardę bei pamatė, kad jis buvo teistas už nužudymų, todėl pagalvojo, kad jo ketinimai gali būti realūs. Tada surašė tarnybinį pranešima Generaliniam prokurorui apie pokalbį su A. Ž.. Pokalbio metu ji neabejojo, kad skambinęs asmuo yra A. Ž., kadangi jis paminėjo faktus, kurie patikrinus informacinėje prokuratūros sistemoje pasitvirtino, t. y. jis minėjo prokurorų vardus, pavardes, kurie nagrinėjo jo skundus, taip pat tiksliai nurodė aplinkybes iš jo atžvilgiu vykusių procesų (1 t., b.l. 38).
2013-09-16 telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)pažymoje nurodyta, kad telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 48)
Iš 2013-09-20 telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)skambučių išklotinės matyti, kad 2013-09-11 09:48 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini)buvo skambinta į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 54-55).
Liudytoja D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi vienturtį sūnų A. Ž.. 2013 m. vasarą sūnus buvo nubaustas administracine nuobauda už vagystę, kurios jis (jo manymu) nepadarė. Jis rašė skundus į įvairias institucijas, skųsdamas teismo sprendimus. Šiaip sūnus gyvena su savo drauge (duomenys neskelbtini)prospekte, tačiau labai dažnai jis ateina pas ją į svečius, (duomenys neskelbtini). 2013-09-11 sūnus pas ją atėjo apie 7.30 val. (palydėjęs į darbą savo draugę). Nežino tikslaus laiko kada, bet būdamas jos namuose, iš jai priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į Generalinę prokuratūrą. Kalbėdamas su Generalinės prokuratūros pareigūnais jis skundėsi neteisingai nubaustas bauda, tada pradėjo labai verkti, buvo susinervinęs, nuolat prašė pagalbos. Ką tiksliai jis kalbėjo negirdėjo, tačiau jis kalbėjo ilgokai. Kai baigė pokalbį jis sakė, kad jį išklausė, ramino, jį suprato. 2013-09-12 00.30 val. pas ją į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, ieškojo sūnaus. Kadangi jo jos namuose nebuvo, o tikslaus jo gyvenamojo adreso ji nežinojo, žinojo, tik, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)prospekte, Kaune, apie tai ir pasakė pareigūnams. Ryte kartu su sūnumi atėjo į policiją, patys aiškintis dėl ko jis buvo ieškomas policijos pareigūnų. Po apklausos policijoje jis jai nepasakojo nieko, nuolat verkė ir buvo susinervinęs. Sūnus turi didelių sveikatos problemų, turi neįgalumą iki 2029 metų. Ji girdėjo ir matė, kaip sūnus jos namuose skambino į Generalinę prokuratūrą, tačiau apie ką jis kalbėjo negirdėjo (1 t., b.l. 58).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad A. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 6 mėn.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (t.3, b. l. 41).
2017-01-16 kaltinamasis A. Ž. pateikė teismui prašymą Kauno tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką užskaityti kaip areštą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 89-109), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 110-111), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t.3, b. l. 36), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi 3 kartus, paskutinį kartą – 1990 metais. Diagnozė: Šizofrenija, psichopatijai panaši forma, vidutiniškai progresuojanti eiga (t. 1, b. l. 132), pagal 2013-09-18 specialisto išvadą A. Ž. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 1, b. l. 138). Pagal 2013 m. spalio 15 - lapkričio 1 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą rekomenduojama atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (t. 1, b. l. 150-151). 2016 m. spalio 24-lapkričio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2013-09-11) įtariamasis A. Ž. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Skirti priverčiamąsias med. pobūdžio priemones netikslinga (3 t., b.l. 21-27).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. Ž. 2016-10-05 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė– suėmimas 20 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2016-10-05. 2016-10-21 nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2016-10-25 (2 t., b. l. 169-171, 3 t., b. l. 6-7), todėl šis suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 141 str. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-10-05 iki 2016-11-25, vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti A. Ž. atlikusiu paskirtą arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.