Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. B., atstovaujamos bankroto administratoriaus D. G., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties nutraukti fizinio asmens A. B. bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: BAB bankas „SNORAS“, UAB „General Financing“, BIGBANK AS filialas, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „Gelvora“, A. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankroto administratorius 2015 m. birželio 22 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą mokumo planui patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė bankrutuojančios A. B. bankroto bylą, nes laiku nebuvo pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

FABĮ 6 str. 5 d. 1 d. nurodyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Tam, kad būtų užtikrinta teisinga fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra bei išlaikytas proporcingumo principas fizinio asmens bankroto byla turi vykti operatyviai, laikantis FABĮ nustatytų procesinių terminų, tačiau vien formalus įstatymo normų taikymas ne visuomet yra pateisinamas.

Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų įstatymo 8 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Antroje straipsnio dalyje nurodyta, jog bankroto administratorius, gavęs plano projektą:1) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; 2) likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Ketvirtoje straipsnio dalyje nurodyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Šio straipsnio penkta dalis numato, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. FABĮ 23 str. 2 d. nustato, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. FABĮ 25 str. 1 d. nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. To paties straipsnio 5 d. numatyta, jog kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. To paties straipsnio 8 d. nurodo, jog jeigu fizinio asmens kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, bankroto administratorius per 15 dienų turi sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. Pakartotiniam kreditorių susirinkimui šio straipsnio 5 dalies reikalavimai netaikomi. Išvardintų straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog mokumo atkūrimo plano pateikimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su įstatyme ir jo pagrindu teismo nutartyje nustatytais plano pateikimo terminais, tačiau ir su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei pirmojo kreditorių susirinkimo įvykimu. Skaičiuojant maksimalius įstatymo nustatytus terminus, plano projektas teismui gali būti pateiktas tvirtinti per 48 dienas nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos, jei kreditorių susirinkimas įvyksta laiku arba per 63 dienas, jei kreditorių susirinkimas šaukiamas pakartotinai.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas fizinio asmens bankroto bylą iškėlė 2014 m. gruodžio 15 d., bankroto administratoriumi paskyrė D. G.; nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; nustatė 3 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ atskirąjį skundą, 2015 m. kovo 30 d. paliko pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Taigi nutartis iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. kovo 30 d., todėl kreditoriai savo reikalavimus bankroto administratoriui galėjo pareikšti iki 2015 m. balandžio 29 d., sutikrintus reikalavimus administratorius teismui turėjo pateikti tvirtinti iki 2015 m. gegužės 14 d., o plano projektą – iki 2015 m. birželio 30 d. Administratorius trijų kreditorių reikalavimus, kurie buvo pareikšti per teismo nustatytą terminą, 6156,82 Eur sumai, pateikė teismui tvirtinti 2015 m. gegužės 14 d. Teismas kreditorių reikalavimus patvirtino 2015 m. gegužės 18 d. Kadangi nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, laikytina, jog ji įsiteisėjo 2015 gegužės 26 d. Skaičiuojant FABĮ nustatytus terminus, susijusius su plano parengimu ir jo pateikimu pirmajam kreditorių susirinkimui, plano projektas teismui galėjo būti pateiktas tvirtinti per 48 (jei kreditorių susirinkimas įvyktų laiku) arba 63 (jei kreditorių susirinkimas būtų šaukiamas pakartotinai) dienas nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos – 2015 m. gegužės 26 d., t. y. atitinkamai iki 2015 m. liepos 13 d. arba 2015 m. liepos 28 d. Pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi terminas plano projekto pateikimui pratęstas iki 2015 m. liepos 30 d., t. y. realiai plano projektas teismui galėjo būti pateiktas tvirtinti per 65 dienas nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, jei kreditoriai įpareigotų administratorių tikslinti planą, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu galėtų pratęsti terminą plano projekto pateikimui ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, taigi maksimaliai plano projekto pateikimas teismui ginčo atveju teoriškai galėjo užtrukti net iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (2015 m. rugpjūčio 30 d. – nedarbo diena). Administratoriaus teismo nustatytu ir vėliau pratęstu terminu plano projekto nepateikė tvirtinti, todėl teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi fizinio asmens bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuriame nurodyta, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.

Administratorius termino praleidimo priežastimi nurodo tą aplinkybę, jog 2015 m. birželio 23 d. nutarties, kuria terminas buvo pratęstas, nepastebėjo, nes nutartis buvo prikabinta įraše, kuriame buvo priimtas administratoriaus procesinis dokumentas dėl termino pratęsimo. Nurodo, jog nutartis turėjo būti prikabinta atskirai kaip ir nutartis dėl kreditorinių reikalavimų. Gavęs patvirtintus kreditorių reikalavimus, pradėjo ruoštis kreditorių susirinkimui, kuris turėjo įvykti 2015 m. rugsėjo 15 d., tačiau neįvyko. Pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. rugsėjo 22 d., tačiau kreditoriai mokumo plano nepatvirtino. Teismo vertinimu, administratoriaus argumentai dėl 2015 m. birželio 23 d. negavimo/nepastebėjimo yra visiškai nepagrįsti. Teismų informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. birželio 25 d. administratoriui per Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį buvo išsiųstos dvi 2015 m. birželio 23 d. nutartys – dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo ir dėl termino plano projektui pateikti pratęsimo. Įstatymas numato, jog įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ str. 10 d.). 2015 m. birželio 24 d. buvo nedarbo diena, todėl laikytina, jog administratorius nutartis, tame tarpe dėl termino pratęsimo, gavo 2015 m. birželio 25 d. Taigi administratorius turėjo pakankamai laiko ruoštis pirmajam kreditorių susirinkimui. Tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, administratorius jam skirtus teismo procesinius dokumentus per VEP posistemę realiai gavo tik 2015 m. rugpjūčio 4 d. Suinteresuoto asmens atsiliepimo turinys patvirtina, jog administratorius apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2015 m. rugsėjo 15 d., informavo suinteresuotą asmenį 2015 m. rugpjūčio 27 d. Pirmajam kreditorių susirinkimui neįvykus (nesusirinkus kreditorių kvorumui), 2015 m. rugsėjo 22 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu plano projektas nebuvo patvirtintas. Administratorius plano projektą pateikė teismui tvirtinti 2015 m. rugsėjo 29 d. Taigi nuo realaus teismo procesinių dokumentų gavimo administratorius procesinius veiksmus (sušaukė kreditorių susirinkimus) atliko nors ir pavėluotai, bet pakankamai operatyviai. Iki tol byloje nėra nustatyta, kad bankroto administratorius ar pareiškėja būtų piktnaudžiavę Fizinių asmenų bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o įvertinus tai, jog bankrutuojančio fizinio asmens interesus atstovauja administratorius, kuris delsė atlikti jam priskirtus veiksmus, dėl to negali nukentėti fizinis asmuo, kuriam iškeltas bankrotas (FABĮ 8 str. 2-5 d., 12 str. 1 d.). Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais – nutraukus bylą, pareiškėja vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi visa procedūra prasidėtų iš naujo, tuo tarpu tęsiant bylos nagrinėjimą būtų vertinamos plano nepatvirtinimo priežastys, užtikrinama pareiškėjos ir jo kreditorių teisės ir teisėtų interesų pusiausvyra. Net jei ir planas nebūtų patvirtintas ir byla nutraukta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. pagrindu, vėliau pareiškėjai kreipiantis į teismą su analogišku prašymu iškelti bankroto bylą, būtų vertinamas pareiškėjos sąžiningumas pirmo bankroto proceso metu. Todėl įvertinus, jog teismas turi teisę spręsti plano pateikimo teismui tvirtinti termino pratęsimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju bylos nutraukimas praleidus terminą planui pateikti, būtų formalus įstatymo normų aiškinimas, o jo taikymas prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei atnaujinti pareiškėjai terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti. Kadangi toks planas, kreditoriams jam nepritarus, teismui buvo pateiktas, teismas turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Atnaujinti pareiškėjai A. B. terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti.