Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-27606-20, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2000-12-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams su turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

2) 2016-10-06 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį;

3) 2018-08-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2020 m. liepos 12 d. (padaryta akivaizdi klaida – „2020-07-01“) 17 val. 15 min (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 17.47 val. nustatytas 2,57 promilių girtumas, antru tikrinimu 18.04 val. nustatytas 2,45 promilių girtumas) vairavo automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (e. b. l. 47-49), kad niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet vairuoti automobilį moka senai. Prieš savaitę laiko, pagal pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiam automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, neturėjo privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Įsigytu automobiliu „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo į darbą pas ūkininką R. L.. 2020 m. liepos 12 d. (padaryta akivaizdi klaida „2019-07-12“) laikotarpiu nuo 11 val. iki 17 val. jis gėrė alų ir degtinę. Kadangi dirba daug ir sunkiai, todėl visada yra pavargęs ir nepailsėjęs. Išgėręs degtinę ir keletą butelių alaus jautėsi girtas. Nusprendė pasivažinėti ir su automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo pusseserė S. K.. Kiek pamena, jis keletą kartų buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, bet kadangi priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl susidūrimo išvengė. Būnant pas pusseserę S. K., į jos kiemą atvyko policijos pareigūnai. Ji policijos pareigūnams nurodė, kas vairavo automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis labai gailisi, kad neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį ir vairavo jį neblaivus. Pasižada daugiau taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltė įrodyta.

Liudytoja S. K. parodė (e. b. l. 28), kad 2020 m. liepos 12 d. apie 17 val. 20 min ji buvo namuose ir matė, kad į jos kiemą atvažiavo automobilis „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos pusbrolis M. P.. Išlipęs iš automobilio jis svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kai jis atvažiavo į kiemą praėjus maždaug 10 min atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji nurodė, kad būtent M. P. vairavo automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Liudytojas A. R. parodė (e. b. l. 29), kad 2020 m. liepos 12 d. apie 17 val. 11 min jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties geležinkelio pervaža pamatė automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vinguriavo po visą kelią ir buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Apie tai informavo policijos pareigūnus.

Liudytojas A. B. parodė (e. b. l. 32-33), kad turėjo savo vardu įregistruotą automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2020 m. birželio 26 d. už 150 Eur sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį pardavė M. P.. Kiek prisimena, automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis nežinojo, kad M. P. neturi vairuotojo pažymėjimo.

Iš apžiūros protokolo (e. b. l. 9-11), foto nuotraukų (e. b. l. 12-18), BIRT ataskaitų žiūryklės (e. b. l. 19-22) ir tarnybinio pranešimo (e. b. l. 23-24) matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. 17 val. 11 min bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs A. R. pranešė, jog gatve nesaugiai važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams nuvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. P..

Iš neblaivumo nustatymo akto (e. b. l. 25) matyti, kad „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. P. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), 17 val. 47 min nustatytas 2,57 promilių girtumas, 18 val. 04 min – 2,45 promilių girtumas.

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto (e. b. l. 26-27) matyti, kad automobilis „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš įvykio vietos nugabentas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. A. B. pardavė automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. (e. b. l. 37).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis M. P. vairavo automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,45 promilių girtumas, t. y. didesnis negu 1,5 promilės, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apsvaigimas nuo alkoholio yra veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis, todėl nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant šį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis M. P. kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 70-71-72-75).

Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (e. b. l. 50-54), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 61-63), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), nedirba (e. b. l. 65), tačiau prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl netinkamo M. P. elgesio nėra gavusi (e. b. l. 68), todėl skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda.

M. P. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė netrukdo jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (2016 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkiniams. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000 10-12 Nr. VIII-2043, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam M. P. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl jam draudimo terminas skirtinas ne maksimalios trukmės, kaip siūlo prokuroras, o nustatytas vidutinio draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – treji metai.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį, todėl ši transporto priemonė konfiskuotina.

Kadangi kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, byla išnagrinėta, todėl skirti kardomąją priemonę šiuo metu netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio – 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio – 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) – baudą.

Nustatyti, kad M. P. paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį „Ford Puma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti M. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.