- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-734-826/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-929-1025/2019 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), pateikė antstoliui J. P. skundą, prašydama įpareigoti antstolį J. P. grąžinti valstybei paveldėtas 153 Eur pinigines lėšas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras E. S. 2017 m. gruodžio 7 d. išdavė valstybei palikimo priėmimo liudijimą, pagal kurį valstybė paveldėjo palikėjui P. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusį turtą, be kita ko, sukauptus pensijos vienetus, esančius AB „Swedbank“. UAB „Swedbank investicijų valdymas“ informavo VMI, kad vykdant antstolio J. P. patvarkymą 153 Eur Pensijų išmokų fondo piniginių vienetų likutis 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo pervestas antstoliui. VMI pateikus prašymą antstoliui, kad jis per 30 dienų į VMI depozitinę sąskaitą pervestų valstybės paveldėtas pinigines lėšas, antstolis pateikė atsakymą, kad iš skolininko išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos kreditoriams ir vykdomosios bylos užbaigtos, todėl antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.
3. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. 2017 m. rugsėjo 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. B17-12603 išieškotas 153,00 Eur lėšas paskirstė išieškotojai AB „Klaipėdos vanduo“, o 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0172/10/00518, Nr. 0172/10/00663 ir Nr. 0172/13/00752 ir grąžino išieškotojai vykdomuosius raštus, kurių pagrindu buvo vykdomi išieškojimai.
4. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Antstolis J. P. vykdomuosius dokumentus jau yra įvykdęs ir vykdomąsias bylas užbaigęs, todėl baigėsi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu.
5. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir įpareigoti antstolį J. P. grąžinti valstybei paveldėtas 153 Eur pinigines lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Antstolis paskirstė palikėjo P. V. sukauptas pinigines lėšas dar iki valstybei jas paveldint. P. V. vardu sukauptos ir valstybės vardu paveldėtos piniginės lėšos turėjo būti pervestos į VMI depozitinę sąskaitą ir įtrauktos į apskaitą. VMI turimais duomenimis, yra ir daugiau P. V. kreditorių, todėl paveldėtos piniginės lėšos turėjo būti skirstomos proporcingai visiems kreditoriams, o ne išskirtinai patenkintas vieno kreditoriaus reikalavimas.
6.2. Pas antstolį esančios 153 Eur piniginės lėšos yra palikėjo P. V. turtas, patenkantis į paveldimo turto masę, kuris negalėjo būti pripažintas turtu, dengiančiu įsiskolinimus, kurių išieškojimas vykdomas tik antstolio J. P. žinioje esančiose vykdomosiose bylose. Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus, kuris suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jei savo potvarkiu, raštu ar veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinius veiksmus, kuriuos jis yra įpareigotas atlikti pagal įstatymą ar kitą teisės aktą arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Kadangi piniginės lėšos per nustatytą terminą nebuvo pervestos, antstolis savo veiksmais atsisakė atlikti procesinį veiksmą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje kilo ginčas, ar antstolis pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad iš skolininko išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos kreditoriams ir vykdomosios bylos užbaigtos, todėl antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą, nustatęs, kad antstolis 2017 m. rugsėjo 21 d. užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0172/10/00518, Nr. 0172/10/00663 ir Nr. 0172/13/00752 ir grąžino išieškotojai vykdomuosius raštus, kurių pagrindu buvo vykdomi išieškojimai ir paskirstytas pareiškėjos prašomas grąžinti mirusiojo skolininko 153 Eur Pensijų išmokų fondo piniginių vienetų likutis, todėl pareiškėja negalėjo skųsti antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdama, kad antstolis negalėjo paskirstyti mirusiojo piniginių lėšų dar iki valstybei jas paveldint, todėl jis nepagrįstai atsisako jas grąžinti.
9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
10. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis J. P. vykdė išieškojimą iš skolininko P. V. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 172/10/00518, Nr. 0172/10/00663 ir Nr. 0172/13/00752). Antstolis 2015 m. kovo 12 d. patvarkymu areštuoti lėšas areštavo 295,389 Eur sumą, esančią ir (ar) pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui P. V. pagal 2003 m. lapkričio 30 d. pensijų kaupimo sutartį. Antstolis 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu paprašė UAB „Swedbank investicijų valdymas“ areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2017 m. rugsėjo 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotas 153,00 Eur lėšas paskirstė išieškotojai AB „Klaipėdos vanduo“, o 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymais dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0172/10/00518, Nr. 0172/10/00663 ir Nr. 0172/13/00752 ir grąžino išieškotojai vykdomuosius raštus, kurių pagrindu buvo vykdomi išieškojimai. Taigi, 2017 m. rugsėjo 21 d. vykdomosios bylos buvo užbaigtos, grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojai.
12. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).
13. CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ir jį panaikina arba įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, kadangi vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs (kaip yra nagrinėjamu atveju), jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomąjį procesą reglamentuojančias CPK normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio J. P. veiksmų, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.