Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-6844-512/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2YT-6844-512/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03995-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 2.4.1.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-6844-512/2019Proceso Nr. 2-06-3-03995-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.4.10.; 2.3.2.10.; 3.4.4.2.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant M. K., dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo teismo atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos tėvo S. A. (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. A.. Pareiškėjos motina, Z. A., ir tėvas, S. A., išsituokė (duomenys neskelbtini). 1992-09-09 Z. A. privatizavo butą (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką, sutuoktiniai turto nesidalijo. Tik šiais metais, kai Z. A. ir pareiškėja kreipėsi į notarą, ketindamos parduoti butą, paaiškėjo, kad ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), priklauso ir mirusiam S. A.. Pareiškėja yra mirusiojo S. A. vienintelė įstatyminė įpėdinė. Pareiškėja po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl, kad buvo įsitikinusi, jog butas privatizuotas motinos vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė. Tokias aplinkybes jai nurodė motina, pareiškėja tuomet mokėsi (duomenys neskelbtini), ji buvo ką tik sulaukusi pilnametystės. Pareiškėja yra praleidusi įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi to negalėjo padaryti dėl objektyvių nepriklausančių nuo jos valios priežasčių. Jai nebuvo žinoma, kad tėvai, nutraukdami santuoką, turto nepasidalijo, ir kad butas priklauso ne tik jos motinai. Šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos, kadangi tėvai išsituokę, ji su tėvu bendravo labai ribotai.

Atsiliepimas

Atsiliepime suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo dėl palikėjo S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikėjo S. A. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo E. V. pareiškimą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. V. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių - jai nebuvo žinoma, kad tėvai, nutraukdami santuoką, turto nepasidalijo, ir kad butas priklauso ne tik jos motinai. Šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos, kadangi tėvai išsituokę, ji su tėvu bendravo labai ribotai. Todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Vadovaudamasis teisės normomis, vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu įrodymu ištyrimu, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti E. V., a.k(duomenys neskelbtini), terminą palikimui - ½ daliai buto (duomenys neskelbtini) - atsiradusiam po jos tėvo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius