Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

2019 m. rugsėjo 26 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apibendrina, jog Socialinės paramos skyrius priimdamas sprendimą rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (minėta – toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2019-04-25 sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5356 „Dėl materialinės paramos I. Ž.(minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.

Ginčijamu sprendimu (b. l. 3, 29) nuspręsta neskirti pareiškėjai materialinės paramos ligos, nelaimingo atsitikimo ar kitais atvejais (esant ypatingoms aplinkybėms), kadangi pareiškėja nesudarė galimybių atsakovės darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, bei laiku nepateikė 2019-02-25 rašte nurodytų dokumentų (duomenų).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-13 sprendimu Nr. T2-191 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Pagal Įstatymo 5 straipsnį piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Tvarkos aprašo V skyrius reglamentuoja materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais. Pagal aptariamo skyriaus 26.2.1 punktą materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, kai būtinos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (ar) vaistai bei kitos medicinos priemonės, gali būti skiriama iki 50 VRP dydžio, esant ypatingoms aplinkybėms, kai asmenims reikalingos lėšos gydytojo paskirtiems būtiniems (išskyrus rekomendacinio pobūdžio) vaistams ar kitoms medicinos priemonėms, operacijai, medicininiams tyrimams ar kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, ir (ar) išlaidoms, susijusioms su grįžimu (transportavimu) į Lietuvos Respubliką sunkiai susirgus arba susižalojus, nukentėjus dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdyto nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo užsienio valstybėse, apmokėti ar iš dalies apmokėti, kurių nekompensuoja arba kompensuoja tik dalį teritorinės ligonių kasos ir (ar) neapmoka arba apmoka tik dalį draudimo kompanija, labdaros (paramos) fondas ir pan. Tvarkos aprašo 26.2.1. punkte įtvirtinta, jog teisę į materialinę paramą šiais atvejais turi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus: kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45–55 proc. darbingumo ar dirba (savarankiškai dirba) netaikant Įstatyme keliamų darbo laiko trukmės, minimalios mėnesinės algos arba minimalaus valandinio atlygio reikalavimų); vidutinės mėnesio pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, vienam asmeniui yra mažesnės kaip 4 VRP dydžiai. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl šios paramos metu gauna piniginę socialinę paramą, šių asmenų pajamos materialinei paramai gauti apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitant paskirtos socialinės pašalpos dydį ir neįskaitant būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų dydžio; bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija Įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo bei turimų piniginių lėšų dydis neviršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo; bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo išnaudojo visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudarė teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreipėsi dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir (ar) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, efektyviai disponuoja turimu turtu, siekiant gauti pajamas ir kita), išskyrus atvejus, kai asmenys, kuriems ši parama reikalinga nedelsiant, dėl pateisinamų priežasčių negali įvykdyti šios sąlygos; Materialinės paramos teikimo komisija teikia siūlymą skirti materialinę paramą, jos dydį bei apmokėjimo tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 26.2.2. punktą kreipdamasis dėl šios paramos, asmuo pateikia prašymą, kuriame nurodo materialinės paramos skyrimui būtinus duomenis apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas bei kitą materialinei paramai gauti būtiną informaciją, pateikia duomenis apie Įstatymo 14 straipsnyje nurodytą turimą turtą (taip pat neįregistruotą) ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę šio Įstatymo nustatyta tvarka, prie prašymo prideda: dokumentus, patvirtinančius: vaistų ar kitų medicinos priemonių, operacijos, reabilitacijos, medicininių tyrimų bei kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų būtinumą (receptus, medicininius išrašus ar kitus sveikatos priežiūros įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie asmens poreikį būtinam medikamentiniam, operaciniam ar reabilitaciniam gydymui, kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir pan.); nelaimingo atsitikimo, grįžimo (transportavimo) į Lietuvos Respubliką aplinkybes (faktą); dokumentus, patvirtinančius patiriamas išlaidas (išankstinės sąskaitos ir pan.); dokumentus, patvirtinančius, kad teritorinės ligonių kasos nekompensuoja arba kompensuoja tik dalį išlaidų; dokumentus, patvirtinančius, kad draudimo kompanija neapmoka arba apmoka tik dalį išlaidų – apsidraudusiesiems privačiose Lietuvos ar užsienio draudimo kompanijose; dokumentus apie gautą (suteiktą) paramą – gavusiems finansinę paramą iš labdaros (paramos) fondų ir pan.; bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentus (pažymas, asmeninių banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus) apie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas; dokumentus (duomenis) apie Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; dokumentus apie mėnesio, einančio prieš prašymo pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą ir jo vertę, jeigu Įstatymo 14 straipsnyje nurodytas turtas yra užsienio valstybėse; kitus dokumentus, reikalingus šiai materialinei paramai gauti.

Tvarkos aprašo 67 punkte nurodyta, jog kreipdamasis dėl materialinės paramos, asmuo užpildo prašymą atitinkamai materialinei paramai gauti, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir visus dokumentus, reikalingus šiai paramai gauti, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme pateiktų duomenų teisingumą prašymą pateikęs asmuo patvirtina savo parašu. Aptariamo Tvarkos aprašo 71 punkte įtvirtinta, jog jeigu po prašymo pateikimo nustatoma, kad sprendimui priimti trūksta duomenų (dokumentų) arba pareiškėjas kreipimosi metu prašyme nenurodė visos ir teisingos informacijos ir (ar) nepateikė visų reikiamų dokumentų, ar iki sprendimo dėl materialinės paramos priėmimo gaunama informacija apie aplinkybių, nurodytų prašymo pateikimo metu, pasikeitimą, pareiškėjas prašyme nurodytu informavimo būdu (jeigu pareiškėjas nenurodė informavimo būdo – paštu) informuojamas apie trūkstamus dokumentus (duomenis) ir nurodoma data, iki kurios dokumentai (duomenys) turi būti pateikti. Materialinei paramai gauti trūkstami dokumentai (duomenys) pateikiami Tvarkos apraše nustatytu terminu. Pagal Tvarkos aprašo 72 punktą asmenys privalo sudaryti Socialinių išmokų poskyrio specialistams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas ir jų gavimo šaltinį, turimą turtą, bendrai gyvenančių asmenų sudėtį ir užimtumą, Socialinių išmokų poskyrio reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka; asmenims, nevykdantiems šių pareigų, materialinė parama neteikiama, kol šios pareigos bus įvykdytos. Jeigu pareiškėjas per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos nepateikia visų trūkstamų dokumentų (duomenų), Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas priima sprendimą neskirti materialinės paramos ir pareiškėjui grąžina jo pateiktus dokumentus (Tvarkos aprašo 73 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog Tvarkos apraše nurodytus dokumentus prie prašymo privalo pridėti asmuo, kuris kreipiasi dėl materialinės paramos skyrimo (Tvarkos aprašo 26.2.2. bei 67 punktai). Kai po prašymo pateikimo nustatoma, jog sprendimui priimti trūksta duomenų (dokumentų) arba pareiškėjas kreipimosi metu nepateikė visų reikiamų dokumentų, pareiškėjas prašyme nurodytu informavimo būdu informuojamas apie trūkstamus dokumentus (duomenis) ir nurodoma data, iki kurios dokumentai (duomenys) turi būti pateikti (Tvarkos aprašo 71 punktas). Be kita ko, Tvarkos aprašo 72 punkte įtvirtinta asmenų pareiga sudaryti Socialinių išmokų poskyrio specialistams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja 2019-02-14 Socialinės paramos skyriui padavė prašymą materialinei paramai gauti (minėta, toliau – ir prašymas; b. l. 61), kuriuo prašė skirti materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais iki 50 VRP* dydžio, esant ypatingoms aplinkybėms bei materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti. Iš prašymo materialinei paramai gauti matyti, jog su prašymu pareiškėja nepateikė reikalingų dokumentų, t. y. dokumentų, patvirtinančių vaistų ar kitų medicinos priemonių, operacijos, reabilitacijos, medicininių tyrimų bei kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų būtinumą (receptus, medicininius išrašus ar kitus sveikatos priežiūros įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie asmens poreikį būtinam medikamentiniam, operaciniam ar reabilitaciniam gydymui, kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir pan.); dokumentų, patvirtinančių patiriamas išlaidas (išankstinės sąskaitos ir pan.); dokumentų, patvirtinančių, kad teritorinės ligonių kasos nekompensuoja arba kompensuoja dalį išlaidų. Socialinės paramos skyriaus 2019-02-25 raštas „Dėl prašymo atvykti I. Ž.” (b. l. 31) patvirtina, kad pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2019-04-15 sudaryti galimybę patikrinti pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas bei pateikti trūkstamus dokumentus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nustatytu terminu pateikė atsakovei 2019-02-25 raštu prašomus pateikti dokumentus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja suderino su Socialinių išmokų poskyrio specialistais galimybę patikrinti buities ir gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad nors pareiškėja teigia, kad jos gyvenimo sąlygos atsakovės darbuotojams yra senai patikrintos ir nepasikeitė, tačiau 2017-09-14 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 24 -26) patvirtina, jog vykusio patikrinimo metu pareiškėjos įgaliotas asmuo nesudarė galimybės patikrinti pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas. Pareiškėja neteikia įrodymų, kad jos buities ir gyvenimo sąlygos buvo tikrintos atsakovės, todėl argumentai apie tai, kad šios sąlygos senai patikrintos ir nepasikeitė, laikytini nepagrįstais. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą neskirti pareiškėjai materialinės paramos.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.

Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl materialinės paramos skyrimo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.