Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. N. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. LTSR baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę paskiriant – laisvės atėmimą iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskacija.

Teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė teikimą tenkinti, o prokuroras Darius Jakutis ir nukentėjusioji L. N. – atmesti. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir nurodė, kad nuteistasis A. N. bausmę atlieka lengvosios grupė sąlygomis, bylos nagrinėjimo metu kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, šiuo metu taip pat nepripažįsta, 17 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, rizika išlieka vidutinė.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia – 2001 m. rugpjūčio 14 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, formalaus kriterijaus atitikimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laivės atėmimo bausme, privalo įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Be to, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Tokia įstatymų leidėjo valia atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią nuteistiesiems iki gyvos galvos turi būti suteikta reali galimybė tam tikrame etape tikėtis bausmės peržiūros ir galimo paleidimo, tačiau toks sprendimas grindžiamas atsižvelgus į nuteistojo reabilitacijos laipsnį ir įvertinus nuteistojo pavojingumą visuomenei. Kartu pažymėtina, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje V. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

Iš A. N. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. atlikto rizikos vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. spalio 13 d., 2024 m. kovo 27 d. atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai, nors ir su rizikos mažėjimo tendencijomis, liko nepakitę – išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio, atlikto 2025 m. gegužės 22 d., nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nustatyta aukšta didelės žalos rizika visuomenei, žema rizika įkalinimo įstaigoje. Aukštą didelės žalos riziką visuomenei lėmė aplinkybė, kad dėl nužudymo įvykdymo neprisipažįsta iki šiol, teigia, kad nusikaltimą įvykdė miręs draugas. Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje stebimas teigiamas pokytis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymimi ir kriminogeniniai veiksniai: 4 statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas ar kraštutinis jos neutralizavimas, nusikaltimų sunkėjimas) bei net 11 dinaminių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad smurtinio elgesio istorijos, kriminalinio elgesio istorijos kaip statinių kriminogeninių veiksnių buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus – dinaminius veiksnius nuteistasis gali pašalinti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. N. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekdamas įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.

2025 m. gegužės 22 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. N. bausmės atlikimo metu buvo lankomas motinos (iki jos mirties), šiuo metu jis nepalaiko socialinių ryšių su artimiausiais šeimos nariais – dviem broliais, tačiau turi draugę, pas kurią apsigyventų, esant galimybei išeiti į laisvę. Bausmės atlikimo metu A. N. 17 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad, atvykęs atlikti laisvės atėmimo bausmės į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2020 m. jis mokėsi (duomenys neskelbtini) kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinėje mokymo programoje, tačiau profesinės kvalifikacijos neįgijo. Nuteistasis teigia, kad mokytis norėjo, tačiau labai trūko praktinių dalykų. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime 2006 m. kovo 27 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbo apie 11 mėnesių. Perkeltas likusią bausmę atlikti Pravieniškių kalėjime, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau dėl darbo vietų stokos darbą pradėjo tik 2020 m. kovo 12 d. VĮ ,,M. A.“ medienos ir baldų ceche darbininku, dirba iki šiol. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teikimo nagrinėjimo metu svarbu atsižvelgti ir į kitus nuteistąjį A. N. charakterizuojančius duomenis, atspindinčius jo pavojingumą, požiūrį į įvykdytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

Teismas, vertindamas nuteistojo pavojingumą bei nagrinėdamas klausimą dėl galimybės švelninti jam paskirtą bausmę, vertina nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo metu, t. y. vertina nuteistojo elgesio, mąstymo pokytį, pastangas keistis, bausmės vykdymo metu daromą nuteistojo pažangą. Nors nuteistasis A. N. bausmės vykdymo metu ne kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis 17 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 14 kartų skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė nuobauda skirta 2015 m. vasario 2 d. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam A. N. paskatinimai pradėti skirti tik nuo 2020 m. kovo 9 d., praėjus beveik 19 metų nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios ir atsiradus galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. N., būdamas jauno amžiaus, priėmė netinkamus savęs realizavimo būdus – nelankė mokyklos, dirbo neoficialius darbus, negebėjo susikurti struktūros savo gyvenime (Šiaulių apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje minima, kad nuteistasis girtavo), todėl toks gyvenimo būdas galėjo sukurti situacijas, palankias nusikalsti. Nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, savęs vertinimo formoje A. N. neišskiria jokių probleminių sričių. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, šiuo metu kaltę taip pat kategoriškai neigia, teigdamas, kad nusikaltimą įvykdė miręs bendrininkas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis, rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės, nesigailintis, negali suvokti savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Kartu tai rodo, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, kad pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.

Svarbu įvertinti tai, kad A. N. šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad nužudė dvi nepilnametes merginas dėl menkavertės priežasties. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiu A. N. skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama. Atkreiptinas dėmesys, kad A. N. praeityje taip pat buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, kas patvirtina, kad jam yra būdingas nusikaltimų modelis. Akivaizdu, kad nuteistasis A. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamų vertybių orientacijos.

Vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalies kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš nuteistojo A. N. asmens byloje esančios 2022 m. lapkričio 10 d. pažymos apie gautus vykdomuosius raštus matyti, kad išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo sumokėti 996 Eur, išieškota 201 Eur. Pats nuteistasis nurodo turintis 900 Eur skolą, kurios nedengia, nes pinigų neužtenka savoms reikmėms. Bausmės atlikimo metu A. N. ilgą laiką nedirbo, Lukiškių kalėjime dirbo tik 11 mėnesių, o Pravieniškių 2-ajame kalėjime pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 12 d. Taigi, nuteistasis, gaudamas stabilias pajamas iš darbinės veiklos, nerodo iniciatyvos savo noru atlyginti turimų įsiskolinimų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad nuteistasis atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį ar bent stengiasi šią pareigą vykdyti, net gi priešingai – ne kartą teikė prašymus administracijai prašymus dėl pinigų pervedimo draugei, tokiu būdu parodydamas atsainų požiūrį į nukentėjusiųjų interesus gauti žalos atlyginimą ir aukščiau iškeldamas savo poreikius.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis taip pat šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. N. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, užtikrintas visuomenės interesas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.