- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-170-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42987-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- H. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. H. M. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirta ir subendrinta (tarpusavyje ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. kovo 1 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam H. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija nutarime pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 91 balo bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo iki 64 balų. Nuteistasis buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi galimybę įsidarbinti paleistas lygtinai. Nuostata taikomos priežiūros atžvilgiu teigiama, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nuomone, nuteistojo nuoseklus ir koregavimo linkme nukreiptas elgesys sudaro pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą nenustatęs pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo H. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ją sudaro ne tik dinaminiai, bet ir statiniai balai, todėl riziką jis gali ir privalo mažinti. Atkreiptas dėmesys į Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius. Teismas vertino ir nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu jo nelaikydamas nepriekaištingu. Atsižvelgė į ankstesnius teistumus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad dar nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis H. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis tikina padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, stengėsi įrodyti, kad likusią bausmės dalį gali atlikti laisvėje. Nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 91 balo iki 64 balų ir tai rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, laikosi vidaus tvarkos, yra skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad padaryto nusikaltimo, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys Komisijos sprendimą. Aplinkybės, susijusios su padarytu nusikaltimu, buvo įvertintos priimant nuosprendį, todėl jos dar kartą neturi būti vertinamos. BVK aiškiai numatyta, kokią bausmės dalį atlikęs asmuo gali būti paleistas lygtinai. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl nuteistajam nesuteikiamas šansas pasitaisyti ir ką jis dar privalo padaryti, kad būtų realiai taikoma lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostata. Nuteistasis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, yra skatintas už dalyvavimą įvairiose resocializacijos programose ir tai rodo nuteistojo ruošimąsi kuo greičiau išeiti į laisvę ir laikytis socialinių elgesio normų. Nuteistojo įsitikinimu, jo dedamos pastangos buvo neįvertintos, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų.
4.3. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nuteistajam nesuprantama, kodėl jam nesuteikiama teisė į lygtinį paleidimą, kai neatlikta bausmės dalis yra 2 metai ir 2 mėnesiai, kaip jis turės integruotis į visuomenę, jei lygtinis paleidimas netaikomas. Teismui pateikti duomenys patvirtina nuteistojo pastangas ir motyvaciją keistis ir sudaro pagrindą pripažinti, kad kliūčių taikyti lygtinį paleidimą nėra.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime prašoma nuteistojo H. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo taikymo klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo H. M. skundas atmetamas.
7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis H. M. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.
9. Socialinio tyrimo išvadoje H. M., atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra kliūtis taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais. Šiuo aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Apylinkės teismas į paminėtų aplinkybių visumą atsižvelgė ir jas skundžiamoje nutartyje įvertino teisingai.
10. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam H. M., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šių veiksnių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo H. M. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas) vis tik dar nėra pakankamai reikšminga. Tokią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos, su nuteistojo mąstymu, požiūriu į savo veiksmus, susijusios aplinkybės. Iš teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad H. M. kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, ieško save pateisinančių aplinkybių, kaltina aplinką, bendrininkus. Nusikaltimų įvykdymo aplinkybių atžvilgiu išlieka gynybiškas, siekia sumenkinti savo padarytą žalą. Esant tokioms aplinkybėms, kai asmuo vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, savo nuskalstamą elgesį pateisina, atsakomybę perkelia aplinkiniams ir aplinkai, nėra pagrindo tikėtis, kad lygtinio paleidimo metu jis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
11. Manymą, kad nuteistais vis dar neatitinka materialiojo BVK 157 straipsnio taikymo pagrindo patvirtina ir duomenys apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad nepriekaištingu elgesiu nuteistasis H. M. vis tik nepasižymėjo. Už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą nuteistasis 2019 m. gegužės 7 d. buvo paskatintas, pataisos įstaigoje dirba. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos kaip teigiamai asmenį charakterizuojančios, tačiau pažymima, kad tinkamai elgtis, vykdyti BVK nustatytas pareigas yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir toks elgesys, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pakankamos pažangos ją mažinant, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio taikymui. Be to, sprendžiant apie nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, vertinama duomenų visuma, t. y. vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne atskiri laikotarpiai. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad H. M. du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, vieną kartą buvo drausmintas paskiriant nuobaudą, kitu atveju nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskirta nuobauda Komisijos nutarimo priėmimo dieną negaliojo (buvo panaikinta prieš terminą), tai paties pažeidimo fakto nešalina ir asmenį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda skirta pakankamai neseniai – 2019 m. vasario 7 d., nuteistasis buvo ir skatintas, ir baustas, vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kaip nuoseklų ir koreguojamą išimtinai tik teigiama linkme, nėra pagrindo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo gebėjimas prisitaikyti prie nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų vertinant probacijos taikymo galimybę yra svarbus, kadangi lygtinio paleidimo taikymas taip pat neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų skyrimu, draudimų laikymusi. Vertinamu atveju, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat informacijai apie nuteistojo ankstesnius teistumus, Socialinio tyrimo išvadoje išskirtus kriminogeninius veiksnius, atsakomybės už savo įvykdytus nusikaltimus neprisiėmimą ir savo kaltės menkinimą, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir nepažeidinėti įstatymų.
12. Nėra pagrindo nesutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvados duomenys, rodantys, kad nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. atlikto vertinimo rizika sumažėjo nuo 83 balų iki 64 balų. Tačiau vien tik nusikalstamo elgesio rizikos balo pokytis nėra pakankamas nuteistojo daromai pažangai konstatuoti. Nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir nemaža dalis – 19 balų – dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali sumažinti. Aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika nusikalsti pakartotinai, kontekste pažymima, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti trys riziką mažinantys veiksniai, ši aplinkybė, pati savaime, nesudaro pagrindo tikėti įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Riziką mažinantys veiksniai (socialinių ryšių palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę) egzistavo ir iki H. M. nuteisimo (nuteistasis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, gyveno su močiute, kaip pats teigė – dirbo individualiai), tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atsižvelgiant į tai, kad H. M., kaip pats teigė, laisvėje yra bandęs vartoti narkotines medžiagas, nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokių programų, susijusių su alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, bausmės atlikimo metu nelankė, nelaikytina faktoriumi, iš esmės paneigiančių nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nuteistajam nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, informacijai apie tai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo pozityviems elgesio, mąstymo, požiūrio į savo nusikalstamą elgesį pokyčiams pakankamai reikšmingos įtakos dar neturėjo, jo pataisos procesas tęstinas pataisos įstaigoje.
13. Atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistojo skundo teiginiai dėl teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitų baudžiamosios teisės principų pažeidimų. Jokių konkrečių argumentų, kuo nagrinėjamu atveju pasireiškė minėtų principų pažeidimas, nuteistasis skunde nenurodė. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Tai, kad nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį, nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, nėra pagrindas pripažinti, kad minėti principai buvo pažeisti. Pažymima, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus. Nuteistajam galimybė kreiptis dėl jo lygtinio paleidimo buvo suteikta, jo prašymas buvo išnagrinėtas laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau apylinkės teismui nustačius, kad BVK 157 straipsnyje numatytų sąlygų (materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo) nuteistasis dar neatitinka, Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti.
14. Nuteistasis teisus skunde pažymėdamas, kad padaryto nusikaltimo, atliktos ir neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Tačiau šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia H. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. Informacija apie ankstesnius teistumus, teisės pažeidimams būdingas nusikaltimų modelis, Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriamas nuteistojo kaltės neigimas, atsakomybės neprisiėmimas ir savo nusikalstamo elgesio menkinimas, suponuoja manymą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, savo teisei priešingo elgesio kritiškai nevertina, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo mąstymo, nuostatų iš esmės nepakeitė. Todėl apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo teistumus, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, pažeidimo nepadarė ir nenustatęs abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai Komisijos priimto nutarimo nepatvirtino.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimtas įvertinus aktualią H. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
16. Konstatuojama, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti, kaip to prašome skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo H. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.