Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2010-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-10-783/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2010-01-29
Bylos Nr.
1-10-783/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
E. S.
Kaltinamasis
M. B., V. Ž.
Advokatai
Jonas Algimantas Pakarklis, Albertas Biguzas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-10-783/2010Teisminio proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.5. (S)
2010 m. sausio 29 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorei Odetai Gruodienei,nukentėjusiajam E. S.,kaltinamojo M. B. gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,kaltinamojo V. Ž. gynėjui advokatui Albertui Biguzui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Gyvakarų k., Kupiškio r., lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis A. K. individualioje įmonėje, pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2008-09-04 Kupiškio r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) – darbininkas, gyv. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2009-03-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, ir per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės pradžia 2009-04-14, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamieji M. B. ir V. Ž. 2009 m liepos 12 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje - prie alaus baro, esančio Kupiškio r. Antašavos mstl., Vabalninko g., matant aplinkiniams, tyčia, bendrai suduodami apie 10-15 smūgių kojomis ir rankomis E. S. į įvairias kūno vietas, dėl muštinės nosies nugarėlės žaizdos, muštinės galvos žaizdos, veido sumušimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei šiuo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. B. kaltu padaręs inkriminuojamas veikas prisipažino visiškai, parodė, jog 2009-07-12 būnant Stuburų k. atvažiavo V. Ž. ir pasakė, jog jį sumušė prie baro ir paprašė padėti. Jis sutiko. Nuvažiavus prie alaus baro jis ir V. Ž. nuėjo į barą, ten buvęs E. S. pasiliko, kiti du draugai pabėgo. Su V. Ž. nuėję prie E. S. jį sumušė. Dėl ko mušė, nežino, jis tik padėjo paprašytas draugo. Jis pats nukentėjusiajam sudavė apie 5 smūgius, kojomis nespardė. Kiek sudavė V. Ž., nematė, bet mušė kartu su juo. Baigę mušti nuėjo į automobilį, o N. V. E. S. nuvedė į namus. Buvo girtas. Dėl to, ką padarė, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis V. Ž. savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, jog 2009-07-12 po laidotuvių, po gedulingų pietų buvo nuėjęs į alaus barą, ten susiginčijo su G. M.. Vėliau prisimena tik kruviną E. S. veidą. Dėl ko sumušė E. S., negali pasakyti, kad prieš jį smurtavo, sužinojo iš savo žmonos. Neneigia, kad galėjo smurtauti, tačiau dėl išgerto alkoholio neprisimena. Dėl to, ką padarė, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė be jų visiško prisipažinimo įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis E. S. parodė, jog tą dieną buvo bare, kai tarp buvusių G. M. ir V. Ž. kilo konfliktas, jis ir A. V. išskyrė konfliktuojančius. Po pusvalandžio automobiliu grįžęs V. Ž., kartu su M. B., įbėgo į baro teritoriją bei pradėjo jį mušti. Daugiausiai smūgiavo rankomis, M. B. ir įspyrė. Kiek smūgių sudavė, nežino, bendrai apie 10-15 smūgių. Buvo praradęs sąmonę. N. V. parvedė jį namo. Po šio įvykio kaltinamieji jo atsiprašė, V. Ž. žalą atlygino, pretenzijų jis jiems neturi.

Liudytojas A. N. parodė, jog 2009 m. vasarą, dienos nepamena, eidamas į parduotuvę alaus, cigarečių, matė, kaip kaime konfliktavo G. M. ir V. Ž., E. S. juos ramino. Grįždamas iš parduotuvės matė alaus bare sėdintį E. S., netoliese snūduriavo B. V. Užėjęs į alaus baro teritoriją prisėdo išgerti alaus, kai kažkas jam trenkė per petį, jis nugriuvo nuo suoliuko. Kai atsikėlė, matė kruviną E. S. Atsikėlęs išėjo į namus. Tą dieną buvo girtas.

Liudytojas N. V. parodė, jog vasarą, žaidžiant krepšinį, atvažiavo V. Ž. ir paprašė važiuoti su juo. Nuvažiavus į kaimą prie baro, M. B. ir V. Ž. nuėjo į pavėsinę, paskui juos nuėjo ir jis. Įėjęs į pavėsinę pamatė sumuštą ir kruviną E. S., kurį parvedė į namus. Kol vedė, niekas E. S. nemušė, nesmurtavo. Dėl ko buvo sumuštas E. S., nežino, nors V. Ž. prieš važiuojant į kaimą sakė, kad jis konfliktavo su G. M..

Liudytojas V. S. parodė, jog 2009 m. vasarą, dienos nepamena, kartu su V. Ž., M. B. ir N. V. važiavo į Antašavos kaimą alaus. Atvažiavus į Antašavą, jis pasiliko automobilyje, V. Ž., M. B. ir N. V. išlipo ir netrukus išgirdo skindantį triukšmą. Kas ką mušė ir kas su kuo konfliktavo, nežino, sėdėjo mašinoje, be to, buvo girtas.

Liudytoja V. D. parodė, jog dirbdama Antašavos bare ir parduotuvėje, prieš uždarant barą, išgirdo iš lauko, iš baro teritorijos sklindantį triukšmą, suprato, jog prasidėjo muštynės. Tam, kad niekas iš muštynių dalyvavusių asmenų neitų į barą, užstūmė duris, pro kurias patenkama į barą. Užstūmusi duris ji aptarnavo pirkėjus. Kas muštynėse dalyvavo ir kas ką mušė, nematė, tačiau viskas vyko apie 20 val., prieš uždarant barą ir parduotuvę.

Iš tarnybinio prašepimo (b. l. 7) matyti, jog 2009-07-12 apie 21.15 val. gautas pranešimas, jog Kupiškio r. Antašavos mstl. sužalotas E. S., kuris buvo pristatytas į Kupiškio r. greitosios pagalbos skyrių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 8-11) matyti, jog apžiūrėtas medinis geltonos spalvos namas, prie namo pastatyta apie 7 m² dengta pašiūrė, joje sustatyti suolai, medinės kaladės, viena kaladė nuversta; ant grindų, prie suoliuko rasta dėmė, panaši į kraują, ant suoliuko rasta kepurė, kuri išimta. Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 12) matyti, jog kepurė apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bei grąžinta nukentėjusiajam (b.l. 13-14) Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 54-56) matyti, jog įtariamasis M. B. patvirtino savo parodymus ir parodė, kur su V. Ž. smurtavo prieš žmogų. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 99-103) matyti, jog įtariamasis V. Ž. parodo vietą, kur sumušė E. S..

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais, neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji V. Ž. ir M. B., tyčiniais bendrais veiksmais, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu prieš E. S., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nežymiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, todėl jų veika pagal LR BK 284 str. 1 d., kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kvalifikuojamas tinkamai. Nepagrįsti kaltinamojo V. Ž. gynėjo advokato A. B. teiginiai, jog nebuvo sutrikdyta visuomeninė rimtis, pažeista viešoji tvarka, priešingai, nustatyta, jog konfliktas įvyko alaus baro teritorijoje, kurioje lankėsi asmenys, buvo užpultas bare sėdėjęs asmuo, kuris taip pat patyrė nepatogumus ir jautė diskomfortą. Be to, tame name, prie kurio ir buvo baro teritorija, pats baras, dirbo žmonės, buvo pašaliniai žmonės, dėl kilusio triukšmo buvo uždaromos durys, kad į barą ir parduotuvę nebepatektų konfliktuojantys asmenys (ne dėl artėjusios darbo pabaigos, kaip nurodo gynėjas), daroma išvada, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta rimtis, pažeista viešoji tvarka, bare ir netoli jo buvę asmenys jautėsi nesaugiai, kaltinamieji elgėsi įžūliai, be jokių skrupulų sumušė ir sužalojo praktiškai nieko dėtą asmenį, kurį vienas iš kaltinamųjų iki šio įvykio net nepažinojo. Kaltinime tikslinamas smūgių kiekis, nurodant, jog kaltinamieji sudavė apie 10-15 smūgių, nes pats nukentėjusysis negalėjo nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, teismas remiasi jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytu skaičiumi, tuo labiau, jog kaltinamasis M. B. teigia, kad jis sudavė apie 5 smūgius, panašiai tuo pačiu metu smurtavo ir V. Ž., todėl manoma, jog abu kaltinamieji galėjo suduoti apie 10-15 smūgių, tiksliau nustatyti nėra galimybės, specialisto išvadoje į tai neatsakyta. Teismas atmeta kaltinamojo M. B. parodymus, jog kojomis nespardė E. S., nes nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, smurtas kojomis buvo naudojamas netrukus po to, kai buvo užpultas nukentėjusysis, jis gerai pamena konflikto pradžią, antra vertus, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamiesiems neturi, jiems atleido ir būtų nesuprantamas apkalbėjimo motyvas. Iš kaltinimo šalinamas V. Ž. smūgis iš kojos E. S. vedant jį namo, nes pats nukentėjusysis negalėjo kategoriškai patvirtinti, ar tai buvo smūgis rankomis, kaip sakė teisminio nagrinėjimo metu, ar kojomis, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, teismui kilo abejonė, ar E. S., kaip jis teigia, dėl patirto smurto praradęs sąmonę, teisingai atkuria aplinkybes, kai jis buvo vedamas namo, šiai abejonei pašalinti išnaudotos visos galimybės ir nepavyko tos aplinkybės patvirtinti. Pats kaltinamasis V. Ž. dėl girtumo nepamena to fakto, kiti apklausti asmenys nepatvirtino, kad V. Ž. smurtavo prieš vedamą E. S., teismo medicinos specialisto išvadoje nėra nurodyti sužalojimai (į šoną), kaip sakė nukentėjusysis. Šių aplinkybių patikslinimas, jų šalinimas, kaltinamųjų teisių nepažeidė, jų padėties nepablogino.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Teismas nežiūrint į tai, kad jis neigia smurtą kojomis prieš nukentėjusįjį, tas neigimas nėra esminis, jis pripažįsta patį nusikalstamos veikos padarymo faktą, pasekmes, nurodo, kiek smūgių yra sudavęs ir tai palengvino nustatyti faktines aplinkybes, mano, kad tai yra kaltės pripažinimas ir gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Nors prokurorė prašo nepripažinti lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ne neigia daręs nusikalstamą veiką, nurodo, kad dėl suvartoto tą vakarą alkoholio jis nepamena, pripažįstama, kad aplinkybes, kurios nustatytos, jis pripažįsta visiškai ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. Ž. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, trukmę, jo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme (iniciatorius ir aktyvus vykdytojas), sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo poziciją. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs pirmu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių nuobaudų), dirbantis, mokosi, vedęs, augina vaiką, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą – patenkinamai, jauno amžiaus, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, kas yra sunkinančios aplinkybės; tačiau yra ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, padarytą žalą atlygino. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip nusikalstamą veiką padariusiam neatlikus bausmės pagal pirmesnį nuosprendį, skirti už nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose, arčiau minimumo, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir jos dalį pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d.). Atsižvelgus į tai, kad nors V. Ž. yra teistas, teistumas nėra išnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, tai yra už skirtingos rūšies nusikalstamą veiką, duomenų, jog anksčiau (iki pirmesnio nuosprendžio būtų padaręs nusikalstamą veiką), nėra, yra vedęs, augina mažametį vaiką (4 m.), jo žmona laukiasi kito vaiko, V. Ž. studijuoja ir dirba, tuo prisidėdamas prie šeimos išlaikymo, pagal pateiktus duomenis jį ir jo šeimą sieja glaudus ryšys, supranta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teigia, kad nusikalstamų veikų nebedarys, duomenų, kad po nusikalstamos veikos būtų padaręs teisės pažeidimų, nusikaltimų, nėra, yra pagrindas manyti, kad V. Ž. išvadas padarė ir daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidedamas tam tikram laikui, nustatant įpareigojimus.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, trukmę, jo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme (antraeilis vaidmuo, jis nebuvo nusikaltimo sumanytojas ir iniciatorius), motyvus, sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo poziciją griežtai kaltinamųjų nebausti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs visų pirmu nuosprendžiu paskirtos bausmių (kaltinamasis nurodė, jog nesumokėjo baudos), yra dirbantis, į sveikatos būklę, yra jauno amžiaus, į lengvinančią ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip nusikalstamą veiką padariusiam neatlikus bausmės pagal pirmesnį nuosprendį, skirti už nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose, arčiau minimumo, paskirtą bausmę subendrinti sudėjimo būdu, pridedant neatliktą bausmę (baudą) (LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d.). Atsižvelgus į tai, kad nors M. B. yra teistas, teistumas nėra išnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (baudos), tačiau pagal ankstesnį nuosprendį laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs, duomenų, kad nebūtų tinkamai ją atlikęs, nėra, nuo apkaltinamojo nuosprendžio praėjo tam tikras laiko tarpas, duomenų, kad tiek iki nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas šiuo metu, tiek po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų nepadarė, atsižvelgus ir į nukentėjusiojo poziciją, kad jis kaltinamiesiems atleido ir prašo jų smarkiai nebausti, kaltinamasis teigia, jog supranta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, yra pagrindas manyti, kad M. B. išvadas padarė ir daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat yra atidedamas tam tikram laikui, nustatant įpareigojimus.

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamųjų M. B. ir V. Ž. išieškoma valstybei po 11.50 litų proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n usprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2008-09-04 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - bauda, galutinai nubaudžiant M. B. laisvės atėmimu 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams) su 25 MGL (dvidešimt penkių minimalių gyvenimo lygių), arba 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. 6 mėn. (dviejų metų šešių mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 9 mėn. (devyniems mėnesiams)

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2009-03-17 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutinai V. Ž. nuteisti laisvės atėmimu 9 mėn. 14 d. (devyniems mėnesiams keturiolikai dienų).

Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. 6 mėn. (dviejų metų šešių mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš nuteistųjų M. B. ir V. Ž. valstybei po 11.50 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas parašas Virginijus Skaraitis