Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. Š., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio pažeidimo byloje - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atstovui Alvydui Balandžiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK) 2017-01-18 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-83175745-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-26 Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiasis patrulis E. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 85AN-81231921-16, kuriame nurodė, kad M. Š. 2016-12-26 13 val. 7 min., Šilutės r., Prycmų k., vairavo automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas uniformuotų policijos pareigūnų, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 91.3. punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 (1) straipsnio 2 dalyje.

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Agnė Auksorienė 2017-01-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-83175745-17, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. Š. už padarytą pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. Š. paskirta administracinė nuobauda už administracinių teisės pažeidimą, numatytų ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotais duomenimis.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449 redakcija) įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - ANK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų); už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis.

Už ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalyje pažeidimą numatyta nuobauda - bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Šiuo metu galiojantis ANK už analogišką teisės pažeidimą, numatytą 417 straipsnio 1 dalyje, numatyta nuobaudą – bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų, t. y. atsakomybė pagal ANK yra griežtesnė, nei numatė ATPK, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, M. Š. veika neperkvalifikuojama.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Š. pateiktame skunde ir teismo posėdyje kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvykio metu 2016-12-26 automobilio jis nevairavo, tik buvo sustojęs kelio pakraštyje Pamiškės gatvėje prie plento. Stovėdamas kelkraštyje nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos. Su drauge V. J. buvo pasirengę į ilgesnę kelionę, tačiau važiuojant automobilyje pasigirdo kažkoks gaudesys, todėl sustoję svarstė ar tęsti kelionę ar grįžti atgal. Tai nebuvo priverstinis sustojimas, sprendimas sustoti buvo jo paties. Pareigūnai važiavo (duomenys neskelbtini). Jie apsisuko, įsuko į tą sankryžą kur jis stovėjo ir įjungė švyturėlius su garsiniu signalu. Jis pagalvojo, kad galbūt trukdo pareigūnams pravažiuoti, užvedė variklį ir pavažiavo labiau į kelkraštį. Pavažiavo apie puse metro ir susuko visą vairą dar labiau į kelkraštį. Tačiau pareigūnai nenorėjo pravažiuoti, jie sustojo, iš keleivio pusės išlipo policijos pareigūnas, atėjo per automobilio priekį ir priėjo prie jo automobilio lango. Pareigūno prašymu jis pateikė dokumentus. Paklausė pareigūno kodėl jį trukdo, pareigūnas atsakė, kad tai yra blaivumo patikra, tačiau įvykio metu jo blaivumo niekas netikrino. Pareigūnai paprašė atidaryti bagažinę. Tada jis vėl paklausė dėl kokios priežasties, jam buvo atsakyta, kad kažkokia banderolių patikra. Tada paprašė gesintuvo, vaistinėlės, liemenės ir t. t. Pamatę, kad viskas yra, pasakė, kad surašys protokolą, jog policijos pareigūnams sustabdžius nebuvo įjungtas avarinis šviesos signalas, nors pareigūnai jo iš tikrųjų nestabdė. Surašė protokolą bei paskyrė nutarimu baudą su kuria nesutinka ir prašo bylą nutraukti.

Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-12-26 tarp 13-15 val. su M. Š. važiavo iš namų automobiliu C. X., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo M. Š.. Važiavo Pamiškės gatve ir sustojo prieš susikirtimą su Prycmų gatve. Tuo metu pamatė pravažiuojančius pareigūnus Pamiškės gatve. Jie važiavo vienu keliu, o pareigūnai kitu. Pravažiavę susikirtimą pareigūnai apsisuko, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Įsukę į Pamiškės gatvę sustojo. Jie įsuko į tą pačią gatvę kur stovėjo su M. Š.. Automobilis stovėjo, nes buvo sustoję pasišnekėti dėl grįžimo atgal namo. Namo planavo grįžti, nes buvo kažkoks automobilio garsas ir jie šiek tiek negerai jautėsi. Policijos pareigūnų automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais. Kai pamatė policijos pareigūnų automobilį, atrodo, kad automobilis jau stovėjo. Kai pareigūnai įvažiavo į Pamiškės gatvę, kurioje jie stovėjo, policijos pareigūnai įjungė švyturėlius, M. Š. automobilį patraukė kelis metrus į kelkraštį. Policijos pareigūnai sustojo savo juostoje, o jų automobilis stovėjo savo juostoje. Kai policijos automobilis sustojo, iš keleivio pusės išlipo pareigūnas, atėjo prie lango ir paprašė pateikti dokumentus. Draugas pateikė dokumentus. Vėliau buvo parašyta atidaryti bagažinę. Kai pareigūnai tikrino dokumentus, bagažinę, ji visą laiką buvo automobilyje. Kol pareigūnai tikrino, avarinė šviesos signalizacija nebuvo įjungta. Kai M. Š. grįžo atgal į automobilį pasakė, kad išrašys baudą, kad nebuvo įjungta avarinės šviesos signalizacija ir tik tada M. Š. įjungė avarinę šviesos signalizaciją. Nematė, kad nors vienas iš pareigūnų motų skrituliu su raudonu atšvaitu. Nei vienas iš patrulių nedavė signalo lazdele ar per garsiakalbį, kad reikėtų sustoti.

Liudytojas policijos pareigūnas E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-12-26 su kolega G. B. važiavo link Kintų, Sakučių. Tarnybinį automobilį vairavo jis. Automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais. Važiuojant pastebėjo šalutiniu keliu link pagrindinio kelio važiuojantį automobilį. Automobilis pristojo, lyg norėtų sustoti. Automobilį nusprendė susistabdyti, nes sukėlė įtarimą. Apsisuko ir pamatė kaip tas automobilis vėl pradėjo važiuoti. Kai jis privažiavo pagrindinio kelio sankryžą, jie taip pat parvažiavo pagrindiniu keliu ir sukantis į šalutinį kelią įjungė mėlynos-raudonos spalvos specialiuosius švyturėlius. Automobilis sustojo ir kolega nuėjo prie vairuotojo, pats liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Kadangi to automobilio vairuotojas neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, todėl buvo užpildytas protokolas. Protokole nurodyti duomenys teisingi. Gerai matė, kad tas automobilis judėjo. Stabdė įjungę švyturėlius. Kai susistabdė automobilį, tarnybinis automobilis buvo sankryžoje, praktiškai įvažiavęs į šalutinį kelią. Tarnybinis automobilis ir sustabdytas automobilis stovėjo skirtinguose kelkraščiuose. Automobilio vairuotojas įjungė avarinės šviesos signalizaciją po to, kai pasakė, kad jam surašys protokolą. Įvykio metu tarnybiniame automobilyje buvo filmuojama, tačiau įrašas neišsaugotas..

Liudytojas policijos pareigūnas G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo sustabdytas Citroen markės automobilis. Nepamena, kokioje vietovėje buvo sustabdytas automobilis. Gal tai buvo kaime, nes važiavo žvyruota danga. Parvažiavo su tarnybiniu automobiliu iš dešinės pusės. Tarnybinis automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais. Negali pasakyti kokia kryptimi vyko. Važiuodami pastebėjo, kad juda automobilis, kurį nusprendė sustabdyti. Važiavo pagrindiniu keliu, o Citroen automobilis važiavo iš šalutinio kelio. Aiškiai matė, kad tas automobilis važiavo. Pastebėjus tą automobilį, kolega įjungė švyturėlius ir jie privažiavo patikrinti automobilį. Nepamena, kad stabdant buvo naudojama krivulė. Matė, kaip Citroen automobilis judėjo. Negali pasakyti ar skrituliu su šviesą atspindinčiu atšvaitu mojo iškarto išlipęs iš automobilio. Prie vairuotojo priėjo jis, kolega vairavo automobilį. Priėjus patikrino dokumentus, automobilio bagažinę ar nėra akcizinių prekių, ar vairuotojas blaivus. Sustabdžius automobilį vairuotojas neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, todėl jam surašė protokolą. Vairuotojui paaiškino kokį pažeidimą jis padarė. Su pažeidimu vairuotojas nesutiko. Vizualiai vairuotojas buvo blaivus, iš jo nesklido joks alkoholio kvapas. Tarnybiniame automobilyje yra įrengta vaizdo kamera ir visada yra daromi vaizdo įrašai.

Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės r. atstovo paaiškinimų tesimo posėdžio metu nustatyta, kad nėra išlikusios vaizdo medžiagos, kurioje buvo fiksuojamas pažeidimas 2016-12-26, 13 val. 7 min., dirbant pareigūnams E. R. ir G. B..

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, atsakomybė kyla už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte, reglamentuojančiame transporto priemonės stabdymo tvarką, nustatyta, kad transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Pagal KET 78 punktą vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

Pagal KET 91.3. punktą, tikrinančiam pareigūnui sustabdžius, privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta.

Pagal KET 12 punktą eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

Policijos pareigūnai E. R. ir G. B. paaiškino, kad M. Š. automobilį stabdė įjungdami mėlynos ir raudonos spalvos specialiuosius švyturėlius. M. Š. stovėdamas kelio kelkraštyje, pamatęs artėjantį policijos automobilį su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir manydamas, kad trukdo policijos automobiliui pravažiuoti, laikydamasis KET 12 punkto reikalavimų pavažiavo dar labiau į važiuojamosios dalies pakraštį. Pagrindo manyti, kad jį policijos pareigūnai stabdo, nebuvo, todėl įjungti avarinės šviesos signalizaciją jis neprivalėjo. Automobilį stabdant įjungus mėlynos ir raudonos spalvos specialiuosius švyturėlius, reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį, tačiau policijos pareigūnų automobilis atvažiavo iš priekio. Byloje nėra įrodyta bei pareigūnų parodymai nepatvirtina, kad transporto priemonė buvo stabdoma duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo aišku, kad M. Š. kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta, tačiau policijos pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad būtų surinkti M. Š. kaltės įrodymai – neišsaugota filmuota medžiaga. Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad M. Š. savo veiksmais KET 91.3. punkto reikalavimų nepažeidė, todėl naikintinas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2017-01-18 nutarimas Nr 94N-83175745-17 ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalį nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK 2017-01-18 nutarimą Nr. 94N-83175745-17, kuriuo M. Š. pagal ATPK 124¹ str. 2d. paskirta 30 Eur bauda panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.