- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- 2-508-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00372-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“
- Atsakovas
- Angari
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atsakovei Angari un paviljoni SIA dėl skolos, netesybų, metinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Angari un paviljoni SIA 35 014,20 Eur skolą, 68 000 Eur netesybas, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 2 380 Eur žyminį mokestį ir 489,84 Eur už dokumentų vertimą bei kt.
2. Ieškinyje nurodoma, kad dėl ieškinyje išsamiau aprašomų atsakovės kaip rangovės veiksmų ieškovė kaip užsakovė patyrė šiuos nuostolius, kurių atsakovė iki šiol neatlygino: ieškovės išlaidos sugadintų konstrukcijų remontui ir pagaminimui – 29 814,20 Eur, ieškovės išlaidos tento įsigijimui – 5 200 Eur, be to, atsakovė faktiškai statybos darbus baigė 2020 m. rugsėjo 26 d., t. y. 68 dienomis vėliau, nei privalėjo, todėl ieškovė atsakovei pagal rangos sutartį privalo sumokėti minimalią netesybų sumą – 68 000 Eur, tačiau visų sutartinių įsipareigojimų atsakovė nėra įvykdžiusi iki šiol.
Šalies argumentai
3. Ieškovė vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo teisėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymu dėl bylos teismingumo pateikė nuomonę, prašo bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.
4. Ieškovė nurodė, kad šioje byloje ieškinys kildinamas iš sudarytos statybos rangos sutarties. Pareikštas ieškinys grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, o ne bankroto teise. Ieškovės reikalavimas, ieškovės žiniomis, atsirado iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, jis nėra siejamas su bankroto bylos iškėlimu ir gali būti reiškiamas nepriklausomai nuo bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, vien faktas, kad šioje byloje ieškinys yra pareikštas bankrutuojančiai įmonei, nereiškia, kad jis yra tiesiogiai susijęs su bankroto byla. Be to, pažymėtina, jog iki šiol ieškovė nėra gavusi jokio oficialaus pranešimo apie atsakovei galbūt pradėtas procedūras. Priešingai, atsakovė nereaguoja į ieškovės prašymus ir pretenzijas taip ignoruodama ieškovę.
5. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo normos, reglamentuojančios sutartinį teismingumą, 7 straipsnis numato: „Jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.“ Šiuo atveju šalys susitarė, kad išimtinė jurisdikcijos vieta yra Klaipėda, Lietuva (Rangos sutarties (Nr. 20200302) bendrųjų sąlygų 12.2 punktas numato, jog, nesant galimybės ginčus sureguliuoti taikiu būdu, visi ginčai ir nesutarimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme Klaipėdos mieste, jeigu kitaip nenustatyta. Ieškovės pozicija dėl teismingumo atitinka teismų formuojamą praktiką (žr. Lietuvos apeliacinis teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-109- 407/2015)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė Angari un paviljoni SIA yra Latvijoje registruota įmonė. Remiantis bylos duomenimis įrodyta, jog ieškovės procesinius dokumentus atsisakė priimti atsakovės nemokumo administratorė, todėl darytina išvada, kad atsakovei yra iškelta nemokumo byla.
7. Šiuo atveju kilęs ginčas pasižymi tarptautiniu elementu, nes ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (CPK 780 str.). Nustačius taikytiną konkretų teisės aktą, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą.
8. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo, kaip nutiko šiuo atveju, konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.).
9. Atsakovės buveinė yra Latvijoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012 (toliau – Briuselis I bis). Šis teisės aktas pakeitė Reglamentą Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I).
10. Ieškinys buvo priimtas pagal šalių rangos sutarties Nr. 20200302 bendrųjų sąlygų 12.2 punkte numatytą sutartinio teismingumo taisyklę, kuri numatė, jog, nesant galimybės ginčus sureguliuoti taikiu būdu, visi ginčai ir nesutarimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme Klaipėdos mieste, jeigu kitaip nenustatyta, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovei yra iškelta nemokumo byla.
11. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti tik teritorinį tos bylos teismingumą, o išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.
12. Reglamente Nr. 44/2001 7 skirsnio 23 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip.
13. Tačiau įtvirtinta Reglamente Nr. 44/2001 paminėta taisyklė šioje byloje negali būti taikoma, nes pagal šio Reglamento 1 str. b papunktį reglamentas netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms.
14. Reglamento Nr. 44/2001 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, šiam pakeitus Briuselio konvenciją, bet kuri nuoroda į Briuselio konvenciją laikoma nuoroda į Reglamentą Nr. 44/2001. Teismo jurisdikcija turi būti nustatyta pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo vietos taisyklę, t. y. remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatomis.
15. Lietuvos kasacinis teismas 2012-05-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012, 2014-01-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, yra išaiškinęs paminėtų reglamentų taikymo taisykles ir nurodęs Teisingumo Teismo praktiką sprendžiant teismingumo klausimą.
16. Teismingumo klausimai buvo išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme 2014-09-04 priimant prejudicinį sprendimą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 prašymą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, papildomai analizuojant teismingumo klausimus, reguliuojamus ne tik paminėtais reglamentais, bet ir Konvencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad ieškinys dėl įmonės įsiskolinimų padengimo, kurį pagal Prancūzijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius įmonės vadovams siekiant, kad būtų pripažinta jų atsakomybė, turi būti laikomas ieškiniu, kylančiu tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiu. Prie tokios išvados jis priėjo vadovaudamasis tuo, jog šio ieškinio teisinis pagrindas buvo nuostatos, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų civilinės teisės normų (dėl 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, žr. Sprendimo Gourdain, 133/78, EU:C:1979:49, 4–6 punktus). Teisingumo Teismas panašiai vertino ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, kurį pagal Vokietijos teisę gali pareikšti bankroto administratorius siekdamas užginčyti veiksmus, atliktus prieš iškeliant bankroto bylą ir darančius žalą kreditoriams. Šiomis aplinkybėmis jis pažymėjo, kad ieškinys teisiškai buvo grindžiamas bankroto procesą reglamentuojančiomis nacionalinėmis teisės normomis (sprendimo Seagon, C 339/07, EU:C:2009:83, 16 punktas).
17. Šioje byloje įvertinus ieškinio dalyką, kuris yra iš esmės susijęs su kreditiniu reikalavimu atsakovei pagal paminėtus išaiškinimus, sprendžiant teismingumo klausimą taikytinos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nuostatos, reguliuojančios nemokumo procesų, turinčių tarptautinį elementą, jurisdikcijos klausimus.
18. Ieškovės pareikštas ieškinys yra kildinamas iš šalių sudarytos rangos sutarties vykdymo bei netesybų. Šis reikalavimas yra dėl kreditoriaus reikalavimų pripažinimo, netesybų sumos apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su nemokumo bylos iškėlimo momentu ir tai yra Latvijos bankroto teisės aktų sudedamoji dalis.
19. Taigi, šis ieškinys iš esmės yra dėl kreditorių reikalavimų pripažinimo, nes apima ieškovės reikalavimą dėl tinkamo atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo bei 68 000 Eur netesybų, kurios yra susijusios su nemokumo bylos iškėlimo momentu. Ieškovės reikalavimas kyla tiesiogiai iš bankroto bylos, yra glaudžiai su ja susijęs ir numatytas bankroto byloms taikomose teisės normose. Minėtas ieškinys patenka ne į Reglamento Nr. 1215/2012, o į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritį, todėl tokį ieškinį nagrinėja skolininko įmonės (kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 2 straipsnio h punkte) buvimo vietos teismas.
20. Esant aptartam teisiniam reguliavimui ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
21. Ieškovei paaiškintina, kad ji turi teisę ieškinį pareikšti atsakovės bankroto bylą iškėlusiame teisme.
22. Grąžintinas ieškovei 2380 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atsakovei Angari un paviljoni SIA palikti nenagrinėtą.
Grąžinti akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“ 2380 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities VMI.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.