Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Byla Nr. ATP-359-648/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
ATP-359-648/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00572-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-359-648/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00572-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo I. G. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 4100 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. 25 Lt dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 100 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas baudas subendrinus, nustatyta galutinė nuobauda – 4100 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-01-08 apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,86 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kai ši teisė atimta, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu VW JETTA, apgadindamas abu automobilius. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 ir 238 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 128 str. 2 d. ir 127 str. 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-30 nutarimu I. G. veiką iš Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 128 str. 2 d., 127 str. 3 d., perkvalifikavo į ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., motyvuodamas tuo, kad I. G. 2014-01-08 turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nesusigrąžino savo vairuotojo pažymėjimo po nuobaudos vykdymo termino pabaigos ir todėl vairuodamas neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo ir nepateikė jo policijos pareigūnams.

Šalies argumentai

I. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, paskirti jam švelnesnę nuobaudą – įspėjimą arba minimalią ATPK 24 str. numatytą baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į padaryto pažeidimo laipsnį ir pobūdį, apelianto asmenybę, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, padėjo jį išaiškinti, padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių). Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teisės vairuoti atėmimas bei paskirta 4100 litų dydžio bauda labai pakenks jo interesams, nes yra jauno amžiaus, vykdo individualią veiklą, gauna minimalias pajamas, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo negalės vykdyti individualios veiklos ir tuo pačiu sumokėti paskirtos 4100 litų baudos, susisiekti su giminaičiais, patenkinti savo būtiniausius poreikius. Anot apelianto, įvertinus duomenis apie jo asmenybę, darbinę veiklą, turtinę, šeiminę padėtis, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtoji nuobauda yra per griežta ir prieštarauja ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

I. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo dėl I. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., nėra ir nėra jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, sprendžia, kad šiuo atveju nuobauda paskirta teisingai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visuma šioje byloje nenustatyta pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai I. G. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir už kiekvieną jo padarytą pažeidimą skyrė nuobaudą sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių, kadangi atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka), į tai, kad nustatyta ne tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė –pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju pripažinti I. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis padėjo išaiškinti pažeidimus, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, nėra įstatyminio pagrindo.

Šalies argumentai

Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo socialinę, turtinę ir šeiminę padėtis, sveikatos būklę, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė ir nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų (dokumentų), kurių visuma galėtų būti vertinama kaip turinti esminę reikšmę sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą. Pažymėtina, kad vien deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju yra pažeistos administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančios įstatymo normos.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai įtakos pažeidėjo vykdomą individualią veiklą, socialinius ryšius, būtinųjų poreikių tenkinimą, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti I. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).

Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad I. G. už kiekvieną jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sunkios materialinės padėties, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis