Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-539-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-03-03
Bylos Nr.
2S-539-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
I. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-539-390/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 113.6.1.3;122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties, kuria sustabdyta byla.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. V. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti teismo 2007-08-30 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir iš atsakovo G. V. priteisti vaikui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt. (b.l. 1-3). Nurodė, jog pagal sutartį atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui savo sūnui po 150 Lt kas mėnesį. Po teismo sprendimo išaugo sūnaus poreikiai, pakilo maisto, mokymo priemonių, rūbų, avalynės, komunalinių paslaugų, dujų, elektros kainos, ženkliai padidėjo sūnaus išlaikymo išlaidos. Po sutarties sudarymo atsakovo darbo užmokestis padidėjo (dabar uždirba apie 3000 Lt), o ieškovės išliko nepakitęs t.y. 1500 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas G. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, pakeisti teismo 2007-08-30 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant nepilnamečio A. V. gyvenamąją vietą su tėvu G. V.. Nurodė, kad faktiškai atsakovas teikia vaikui materialinį išlaikymą, daugiau nei po 600-700 Lt per mėnesį. Sūnus paskutiniu metu, pabuvęs su atsakovu, nuolatos reiškia nenorą grįžti pas savo motiną, kadangi ten apsigyveno motinos sugyventinis. Nuo to laiko, kai pas motiną apsigyveno sugyventinis, sūnus pasidarė nervingas, negali susikaupti. Atsakovui kyla įtarimai dėl vaiko saugumo.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta privataus kaltinimo baudžiamoji byla. Teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama privataus kaltinimo baudžiamoji byla Nr. PK-3-490/2009 pagal nukentėjusiojo G. V. skundą kaltinamajam R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 155 str. 2 d., padarymo ir pagal priešpriešinį R. V. skundą dėl privataus kaltinimo G. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., padarymo. Teismo 2008-12-08 nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iki šiol baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Ieškovės I. V. paaiškinimais nustatė, kad R. V. yra jos sugyventinis, jie abu gyvena kartu, o su jais gyvena ir nepilnametis vaikas – A. V., kurio gyvenamoji vieta bei išlaikymo jam priteisimas yra ginčijamas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos išnagrinėjimas turės svarbią reikšmę ginčo civilinėje byloje išsprendimui ir saugios aplinkos vaikui nustatymui. Todėl civilinę bylą sustabdė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad bylos sustabdymas reiškia, kad ilgą laiką (kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir nuosprendis įsiteisės) vaikui bus mokamas nepakankamas 150 Lt dydžio mėnesinis išlaikymas, visą išlaikymo našta teks ieškovei. Baudžiamosios bylos nėra susijusios su vaiko išlaikymo dydžio ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, nes keisti susitarimą dėl vaiko išlaikymo galima iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, o gyvenamąją vietą - atsižvelgiant į vaiko interesus (CK 3.201 str.). Iškeltos baudžiamosios bylos nėra susijusios su civiline byla, joje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios, nes civilinėje byloje šalys nesiremia aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos baudžiamosiose bylose, šiose bylose ieškovė nėra nei kaltinamoji nei nukentėjusioji.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, jog su atskiruoju skundu sutinka. Civilinė byla yra dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Šios bylos šalys yra I. V. ir G. V.. Tuo tarpu privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje skundą pareiškė G. V. R. V. pagal LR BK 145 str. 2d ir 155 str. 2d., o R. V. pareiškė priešpriešinį skundą G. V. pagal LR BK 154 str., 155 str. baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės neturės prejudicinio ryšio su civiline byla dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šios bylos apeliacijos nagrinėjimo dalykas – civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla sustabdytina pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, t. y. privalomojo bylos sustabdymo pagrindu. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkami nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimas stabdomas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje, šiuo atveju baudžiamojoje, byloje, dėl kurios sustabdoma byla. Įrodinėjimą dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.

Iš sustabdytoje byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo 2007-08-30 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir iš atsakovo G. V. priteisti vaikui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt. (b.l. 1-3). Nurodė, jog pagal sutartį atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui savo sūnui po 150 Lt kas mėnesį. Po teismo sprendimo išaugo sūnaus poreikiai, pakilo maisto, mokymo priemonių, rūbų, avalynės, komunalinių paslaugų, dujų, elektros kainos, ženkliai padidėjo sūnaus išlaikymo išlaidos. Po sutarties sudarymo atsakovo darbo užmokestis padidėjo (dabar uždirba apie 3000 Lt), o ieškovės išliko nepakitęs t.y. 1500 Lt per mėnesį. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti teismo 2007-08-30 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant nepilnamečio A. V. gyvenamąją vietą su tėvu G. V.. Nurodė, kad sūnus paskutiniu metu, pabuvęs su atsakovu, nuolatos reiškia nenorą grįžti pas savo motiną, kadangi ten apsigyveno motinos sugyventinis. Nuo to laiko, kai pas motiną apsigyveno sugyventinis, sūnus pasidarė nervingas, negali susikaupti. Taip pat nurodė, kad iš sūnaus kalbų keletą kartų buvo galima spręsti, kad I. V. sugyventinis atliko su atsakovo sūnumi tvirkinamuosius veiksmus. Ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio tvirkinimo buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, tačiau atsakovui kyla įtarimai dėl vaiko saugumo. Privataus kaltinimo baudžiamoji byla Nr. PK-3-490/2009, dėl kurios sustabdyta ši byla, pradėta pagal nukentėjusiojo G. V. skundą kaltinamajam R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 155 str. 2 d., padarymo ir pagal priešpriešinį R. V. skundą dėl privataus kaltinimo G. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., padarymo. Taigi, civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio bei nustatytos gyvenamosios pakeitimo. Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Privataus kaltinimo baudžiamoji byla yra pradėta pagal nukentėjusiojo G. V. skundą kaltinamajam R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (terorizavimas), 155 str. 2 d. (įžeidimas), padarymo ir pagal priešpriešinį R. V. skundą dėl privataus kaltinimo G. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 154 str. 1 d. (šmeižtas), 155 str. 1 d. (įžeidimas), padarymo. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neturės reikšmės sprendžiant klausimą dėl saugios aplinkos vaikui nustatymo. Teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad kitoje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje, dėl kurios sustabdytas bylos nagrinėjimas, nenustatinėjama tokių faktų, kurie turėtų prejudicinę ar įrodomąją reikšmę nagrinėjamai bylai. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nesustabdžius nagrinėjamos bylos, būtų pažeista kitoje byloje būsimo teismo sprendimo privalomoji ir (ar) res judicata galia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, pažeidė šią proceso teisės normą ir šis pažeidimas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą . Esant nurodytiems motyvams teismo priimta nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusArūnas Rudzinskas