- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-536-318/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 1.2.8.1Šmeižimas (BK 154 str.)
teismo posedyje išnagrinejo Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. nutarties, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. liepos 13 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, „S.“ (duomenys pakeisti) pirmininko A. P. pareiškimas perduotas iš naujo nagrineti Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
2011 m. sausio 3 d. „S.“ (duomenys pakeisti) pirmininkas A. P. kreipesi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. A. A. atžvilgiu. Pareiškime nurode, kad 2010 m. lapkricio 27 d. Vilniuje buvo surengta tarptautine istoriku ir politologu konferencija „Istorijos pamokos: žvilgsnis i dešimtmecio giluma“. Konferencijos tikslas buvo aptarti XX amžiaus Europos ir Lietuvos istorijos ivykius, istorijos falsifikavimo tema, Tarptautinio Niurnbergo tribunolo sprendimu revizija, kuri vyksta kai kuriose šalyse, pavojingas neo-nacizmo tendencijas. Ta pati vakara, t.y. 2010 m. lapkricio 27 d., L (duomenys pakeisti) televizijos žiniose buvo parodytas reportažas apie ši rengini, kuris buvo paskelbtas www.y.lt (duomenys pakeisti), ir kurio metu (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas A. A. dave interviu, kuriame nurode, kad „tokius renginius inspiruoja radikalus Rusijos sluoksniai, kad tai einanti iš ju iniciatyva“. Be to jis nurode: „Ir cia niekam ne paslaptis, kad ir P. yra maitinamas, kaip sakoma, iš finansiniu resursu, kurie ..., kuriu šaltinis yra už Lietuvos ribu“. Praejus kelioms dienoms, t.y. 2010 m. gruodžio 1 d., A. A. www.x.lt (duomenys pakeisti) papilde savo pareiškimus, pareikšdamas, kad panašias konferencijas ir keliones finansuoja ivairios Rusijos organizacijos (A. A.: A. P. radikalu vojažams ir konferencijoms pinigai ateina iš Maskvos: „Tuos visus radikaliu organizaciju vojažus ir sueigas kur nors už Lietuvos ribu remia tos pacios radikalios Rusijos organizacijos – nuo Komunistu partijos iki dar kokiu ten yra organizaciju. Cia ne naujiena, tiesiog taip yra. Ir tas konferencijas organizuoja lygiai taip pat: pinigai ateina iš už Lietuvos ribu per tas politines ir visuomenines organizacijas. Jie gali Lietuvos teritorijoje organizuoti, tik šiuo atveju musu politiku reikalas, ar priimti tokia „parama“, ar dalyvauti propagandinese akcijos, ar nedalyvauti. Jis (A. P.) pasirinko labai aiškia pozicija“. Analogiška informacija buvo patalpinta ir portalo „X“ (duomenys pakeisti) rusiškoje redakcijoje (www.x.ru). 2010 m. gruodžio 11 d. A. A. pasisakymai buvo paviešinti laikrašciuose „V“ (duomenys pakeisti), „K“ (duomenys pakeisti) ir šiu laikrašciu portaluose www.k.lt (duomenys pakeisti) ir www.d.lt. (duomenys pakeisti). Straipsnyje „I“ (duomenys pakeisti) rašoma: (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas A. A. yra pareiškes, kad parama iš Rytu gauna A. P. vadovaujamas „S.“ (duomenys pakeisti). /.../ „Schemos nebutinai susijusios su tiesioginiu pinigu dalyvavimu, tarkim, per ambasada. Žinoma, remimas niekada nebuna tiesioginis. Buna per tam tikras visuomenines organizacijas, fondus ir visa kita“, - dienrašciui sake A. A. ir patvirtino, kad „WikiLeaks“ dokumente nurodomas modelis, ko gera, tebeveikia. Esa „S.“ (duomenys pakeisti) ir dar kelios politines jegos gauna ivairia parama – ne vien pinigais, bet ir, pavyzdžiui, išvykomis i užsieni ar galimybe dažnai pasisakyti Lietuvoje transliuojamu rusišku televizijos kanalu eteryje“. Šia A. A. paskleista informacija retransliavo radijo laidos, ji buvo aptariama A. A. interviu L (duomenys pakeisti) savaites apžvalgai 2010 m. gruodžio 5 d.
A. P. tvirtino, kad tokiais veiksmais A. A., niekuo nepagrisdamas, per visuomenes informavimo priemones apšmeiže ir pažemino jo vadovaujama politine partija „S.“ (duomenys pakeisti), jo šeima ir ji asmeniškai, siekdamas visuomenei idiegti, jog pareiškejas ir „S.“ (duomenys pakeisti) dirba prieš Lietuva ir yra „maitinami“ iš užsienio, kitaip tariant, yra valstybes išdavikai. Tokiu budu A. A. paskleide tikroves neatitinkancia informacija, kuri pakenke bei pakirto pasitikejima pareiškeju ir jo vadovaujama politine partija „S.“ (duomenys pakeisti).
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroras 2011 m. sausio 20 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nes nenustatyta, jog padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino 2011 m. sausio 20 d. nutarima, nes jis buvo priimtas neištyrus visu reikšmingu procesinio sprendimo priemimui aplinkybiu ir neišsamiai atsižvelgus i pareiškime del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2011 m. gegužes 12 d. nutarimu prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymiu.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi 2011 m. gegužes 12 d. nutarima panaikino, nes prokuroras neivertino visu pareiškejo 2011 m. sausio 3 d. pareiškime nurodytu informacijos šaltiniu: visiškai nenagrinejo ir nevertino 2010 m. lapkricio 27 d. L (duomenys pakeisti) šeštadienio žiniu laidoje parodyto reportažo, kurio metu A. A. dave interviu, bei del šio interviu pareiškejo nurodyto šaltinio – (http://www.y.lt (duomenys pakeisti).
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2011 m. liepos 13 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymiu. Toki sprendima motyvavo tuo, kad A. A. savo pasisakymuose neperženge teises reikšti isitikinimus igyvendinimo ribu, be to neturejo tikslo paniekinti ar pažeminti asmeniškai A. P. arba apkaltinti ji padarius sunku ar labai sunku nusikaltima.
Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškejas A. P. kreipesi i Vilniaus miesto pirmaji apylinkes teisma, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. liepos 13 d. nutarima.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2011 m. rugpjucio 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. liepos 13 d. nutarima. A. P. 2011 m. sausio 3 d. pareikšima perdave iš naujo nagrineti Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai. Toki sprendima motyvavo tuo, kad prokuroro nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima priimtas neivertinus visu esminiu pareiškejo A. P. 2011 m. sausio 3 d. pareiškime nurodytu aplinkybiu, nutarimo išvados nera pagristos išsamia visu pareiškime nurodytu duomenu analize. Prokuroro nutarime nebuvo motyvuotai ivertinta 2010 m. lapkricio 27 d. interviu metu A. A. pasakyta fraze: „Tai yra iniciatyva, einanti iš Rusijos radikaliuju sluoksniu, radikalu, einanti iš dabartiniu komunistu ir buvusiu komunistu, cia jau niekam ne paslaptis, kad A. P. yra maitinamas, kaip sakoma, iš finansiniu resursu, kuriu šaltinis yra už Lietuvos ribu“. Siekiant išsiaiškinti, ar ši fraze yra nuomone, ar teiginys, tikslinga kreiptis i specialistus (pvz., Valstybine lietuviu kalbos komisija). Tik išsiaiškinus ši klausima galima spresti ikiteisminio tyrimo pradejimo klausima. Prokuroro išdestyti A. A. teiginiai 2010 m. lapkricio 27 d. ir 2010 m. gruodžio 5 d. duotuose interviu, motyvuotai neatskleidžiant ju tarpusavio ryšio, negali buti motyvuotas pagrindas konstatuoti, kad tiek 2010 m. gruodžio 5 d., tiek 2010 m. lapkricio 27 d. interviu metu buvo išsakyta A. A. nuomone, o ne pateikta informacija.
Skunde Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. nutarti panaikinti. Tvirtina, jog apylinkes teismas sprendima prieme neatsižvelges i visas aplinkybes, ju tinkamai neivertines.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog nepagrista teismo išvada, kad nebuvo ivertinta 2010-11-27 L (duomenys pakeisti) televizijos žiniu metu parodyto interviu metu pasakyta fraze, nes tiek visas interviu, tiek ir nutartyje nurodyta A. A. pasakyta fraze prokuroro nutarime ivardinta ir ivertinta kartu su kitu interviu metu išsakytomis frazemis, kurios savo turiniu ir esme yra tapacios. Prokuroro nuomone, teismo nutartyje padarytos išvados yra prieštaringos. Teismas neivertino, kad visi A. A. interviu turinio prasme yra iš esmes vienodi, nors ir daryti skirtingu laiku bei transliuoti per skirtingus informacijos šaltinius. Iš teismo nutarties turinio matyti, jog teismas sutinka su prokuroro padarytomis išvadomis, kad 2010-12-05 L (duomenys pakeisti) televizijos laidoje A. A. interviu metu išsakytos frazes laikytinos nuomone. Vertinti atskirai viena A. A. kito interviu metu išsakyta fraze, neatsižvelgiant i bendra keliu interviu metu išsakytu aplinkybiu konteksta, prokuroro nuomone, nera pagrindo. Prokuroro nutarime vertinant A. A. kelis interviu ir ju metu išsakytas frazes, jos buvo logiškai vertinamos bendrai, neišimant iš konteksto vienos frazes kaip atskiros.
Prokuroras tvirtina, jog visuose A. A. pasisakymuose nebuvo konstatuojamojo pobudžio informacijos, interviu atsispindejo pastarojo, kaip valdžios atstovo, subjektyvus samprotavimai apie tam tikrus faktus, t.y. jo nuomone. Visu pirma, A. A. interviu dave kaip politikas, (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas, pagal kompetencija disponuojantis informacija apie politiku veikla, politinius procesus Lietuvoje ir galintis pagal kompetencija teikti visuomenei savo nuomone visuomene dominanciais klausimais, tuo paciu, kiek tai susije ir su ivykiu – 2010-11-27 Vilniuje surengta tarptautine istoriku ir politologu konferencija, tiek ir del atskiru politiniu partiju veiklos. A. P. yra politikas, politines partijos lyderis, kuriam neabejotinai taikytini viešojo asmens kriterijai. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pasisakes, kad viešas asmuo turi pakesti ir toleruoti apie ji skelbiama (nors ir ne visiškai tikslia) informacija ar nuomone, kuria privatus asmuo galetu vertinti kaip garbes ir orumo pažeidima (2003-06-11 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-687/2003); Viešas asmuo turi buti pakantesnis kritikai ir nereikalauti panašiu standartu, kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji butu, yra leistina (2000-02-24 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-130/2000); kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaudamas politiniame gyvenime, turi tolerantiškai priimti aštresne, kartais ne visai pagrista kritika, nes tokia politines veiklos ir populiarumo kaina (2005 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005). Tokios pozicijos, kad politinese diskusijose gali buti toleruojama net labai aštri kritika, kad politiku kritikos ribos yra daug platesnes nei privaciu asmenu ir politikai tolerantiškai i ja turi reaguoti, laikosi ir Europos žmogaus teisiu teismas. Be to A. A. interviu kalbejo apie organizaciju, tame tarpe „S.“ (duomenys pakeisti), veikla, taip pat apie A. P., kaip šiai politinei organizacijai vadovaujanti, o ne privatu asmeni ir tuo labiau ne apie jo šeimos narius. Be to pats A. A. patvirtino, kad aptariama jo kalba buvo labiau skirta ne konkretiems asmenims, o atitinkamiems Lietuvoje organizuojamiems renginiams.
Prokuroras pažymi, jog A. A. interviu mintis išsake ne kaip konkrecia ar kategoriška informacija, o kalbejo bendromis frazemis, deklaratyviais pareiškimais: „koks nors finansavimas iš radikaliu organizaciju gali ateiti ir iš vakaru, gali ateiti iš šiaures, iš pietu, iš rytu“. Teiginiuose naudojami tokie išsireiškimai kaip „ko gero“, „esa“, „cia jau niekam ne paslaptis, kad ...“. A. A. pasisakymai buvo skirti aptarti ivykius, o ne pažeminti pareiškeja, buvo pateikta A. A. nuomone apie ivykusi rengini, pastaraji interpretuojant subjektyvia nuomone.
Apeliantas atkreipia demesi, jog specialisto išvados gavimas (BPK 90 str.) yra baudžiamojo proceso veiksmas, kuris galimas tik pradejus ikiteismini tyrima. Pagal LR BPK 168 str. 1 d. gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenu patikslinimui specialisto išvados gavimas nera numatytas.
Teismo posedyje „S.“ (duomenys pakeisti) pirmininkas A. P. praše Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro skunda atmesti.
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. nutartis, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. liepos 13 d. nutarimas, naikintina.
Teismas, priimdamas sprendima, netinkamai ivertino esmines aplinkybes, sudarancias pagrinda baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsni kilti, todel padare nepagrista išvada, kad reikia ikiteisminio tyrimo metu specialisto pagalba aiškintis, ar A. A. išreiške nuomone, ar paskleide žinia.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnio nuostatomis, privataus kaltinimo procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. gali buti pradetas tik tuo atveju, kai yra nukentejusiojo skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas.
2011 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos generaline prokuratura gavo „S.“ (duomenys pakeisti) pirmininko A. P. pareiškima, kuriame jis nurode, kad (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas A. A. per visuomenes informavimo priemones apšmeiže ir pažemino pareiškejo vadovaujama politine partija – „S.“ (duomenys pakeisti), jo šeima ir ji pati. Pareiškejo manymu, A. A. tai padare tycia, siekdamas visuomenei idiegti, kad A. P. ir „S.“ (duomenys pakeisti) dirba prieš Lietuva ir yra finansuojami („maitinami“) iš užsienio. Pasak pareiškejo, A. A., skleisdamas tikroves neatitinkancias žinias, apšmeiže ir sumenkino ji, jo vadovaujama partija ir jo šeima, todel A. A. veiksmai sudaro Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. sudeti. Del šiu aplinkybiu praše pradeti ikiteismini tyrima.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., šmeižimas – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios paniekinti ar pažeminti ta žmogu arba pakirsti juo pasitikejima. Atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. kyla tuomet, kai tokia informacija paskleidžiama per visuomenes informavimo priemone ar spaudinyje arba kai asmuo yra šmeižiamas padares sunku ar labai sunku nusikaltima.
Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnis priskiriamas privataus kaltinimo bylu kategorijai. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo proceso istatymo normas, teise paduoti skunda privataus kaltinimo bylos proceso tvarka ir taip inicijuoti privataus kaltinimo bylos procesa gali tik fizinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d., skunda privataus kaltinimo byloje paduoda ir kaltinima teisme palaiko nukentejusysis. Nukentejusiuoju baudžiamajame procese gali buti pripažistamas tik fizinis asmuo (Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 1 d.). Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu nukentejusysis del nepilnametystes, fiziniu ar psichiniu trukumu negali pasinaudoti visomis nukentejusiojo teisemis, paduoti pareiškima ir palaikyti kaltinima teisme, tai padaryti gali jo teisetas atstovas (Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 2 d.).
Kaip matyti iš A. P. pareiškimo, jis atspausdintas ant „S.“ (duomenys pakeisti) blanko, kuriame nurodyti visi šios partijos rekvizitai. A. P., prašydamas pradeti ikiteismini tyrima A. A. atžvilgiu, pasiraše kaip šios partijos, t.y. juridinio asmens, vadovas. Taigi jis, atstovaudamas „S.“ (duomenys pakeisti) – juridini asmeni-, prašo pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str.. Taigi nukentejusiuoju baudžiamojo proceso prasme jis nelaikytinas, kadangi „S.“ (duomenys pakeisti), šiuo atveju, budamas juridiniu asmeniu, o pareiškejas jo atstovu, neturi pagrindo, paduodamas skunda ar pareiškima inicijuoti bylos procesa.
Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas A. A., (BK 154 str. 2 d.) ir kuris irašytas i privataus kaltinimo bylu saraša, negali buti padarytas juridinio asmens atžvilgiu. Apšmeižtas gali buti tik žmogus. Tai matyti iš BK 154 str. 1 d. itvirtintos šmeižimo savokos. Tai, kad orumas ir garbe, kaip savybes, priskiriamos tik žmogui, matyti ir iš civilines teises normu, reguliuojanciu asmens garbes ir orumo gynima (Lietuvos Respublikos CK 2.24 str.). Pagal CK 2.24 straipsnio 8 d., juridinis asmuo gali ginti pažeista ne garbe ir oruma, bet dalykine reputacija.
Išanalizavus A. P. pareiškime minimus (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko A. A. pasisakymus spaudiniuose ir per visuomenes informavimo priemones, matyti, kad visi šie pasisakymai buvo ne apie fizini asmeni – A. P., o apie A. P. – „S.“ (duomenys pakeisti) partijos pirmininka ir jo atstovaujama partija, t.y. juridini asmeni. Taigi juridinis asmuo ir jo atstovas negali ne tik inicijuoti privataus kaltinimo bylos procesa, bet ir buti nukentejusiuoju baudžiamojo proceso, o tuo paciu ir Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio dispozicijos prasme, nes šis baudžiamasis istatymas gina tik fizinio asmens garbe ir oruma. Taciau, nežiurint i tai, politine partija ir jos atstovas turi teise ginti savo partijos ir tuo paciu jos nariu reputacija civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
A. P. teisme paaiškino, kad pareiškime nurodytais A. A. išsakytais posakiais buvo pažeminta ir jo šeima, t.y. tevas ir senelis, taciau pareiškejas nenurode, kokie teiginiai liecia butent juos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pastaruju pavardes ar vardai nebuvo minimi. Nera tokiu duomenu, kad A. P. šeimos nariai butu buve del to ižeisti ar pažeminti. Be to kiekvienas nukentejusysis fizinis asmuo, jeigu jis mano, kad yra apšmeižtas, gali pats asmeniškai ginti savo pažeistas teises. Pateiktoje medžiagoje nera jokiu duomenu, kad A. P. butu buves igaliotas tai daryti ju vardu.
Esant šioms aplinkybems, Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. nutartis naikintina, Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. liepos 13 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal „S.“ (duomenys pakeisti) pirmininko A. P. pareiškima, paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 442 str. 1 d. 2 p., teismas
nutare:
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro skunda tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 11 d. nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima: palikti galioti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. liepos 13 d. nutarima, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal „S.“ (duomenys pakeisti) pirmininko A. P. pareiškima.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.