- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-285-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00038-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
Teikimas Nr. 1S-285-885/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00038-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3.; 2.5.19
2020 m. lapkričio 10 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „L.“ įgalioto atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino (Fomkin) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija Centraal Justitieel Incassobureau, kuri yra kompetentinga vykdyti sprendimą dėl finansinės baudos paskyrimo sprendimą priėmusioje valstybėje, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), su 2020 m. vasario 24 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl Adm. verwerking flitsgegevens CJIB 2019 m. liepos 29 d. sprendimo (įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 9 d.) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Minėtu sprendimu UAB „L.“ buvo paskirta 200 eurų bauda, 9 eurų administracinės išlaidos, iš viso 209 eurai, už tai, kad 2018 m. lapkričio 19 d., apie 21.36 val., (duomenys neskelbtini) transporto priemonės, kurios registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) kurie yra išduoti UAB „L.“ vardu, arba UAB „L.“ nusižengimo metu buvo išsinuomojusi šią transporto priemonę, viršijo leistiną 80 km/h greitį ir važiavo 103 km/h greičiu, įvertinus paklaidą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Nyderlandų Karalystės centrinės institucijos Centraal Justitieel Incassobureau prašymą tenkino ir pripažino Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos Adm. verwerking flitsgegevens CJIB 2019 m. liepos 29 d. spendimu UAB „L.“ paskirtą 200 Eur dydžio piniginę sankciją ir nutarė ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nutartyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nekyla abejonių apie sprendimo įteikimą UAB „L.“, nes nei pirminis sprendimas, nei vėlesni priminimai nebuvo grąžinti siuntėjui, kaip neįmanomi įteikti. Taip pat nurodyta, kad sprendimas bei dar du priminimai buvo siunčiamas oficialiu įmonės – juridinio asmens deklaruotu adresu, teismo siunčiamas šaukimas tuo pačiu adresu buvo įteiktas, taigi šiuo aspektu teismas visgi vertina kaip nepatikimus paaiškinimus, jog apie baudą nebuvo žinoma. Teismas galimo fakto, kad UAB „L.“ priklausanti transporto priemonė nusižengimo padarymo Nyderlanduose metu buvo išnuomota kitam juridiniam asmeniui – UAB „B.“, nesprendė, kadangi teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina asmens kaltės klausimo, subjekto tinkamumo ir pan.
Šalies argumentai
3. UAB „L.“ įgaliotasis atstovas advokatas Dimitrijus Fomkinas, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad UAB „L.“ su priimta nutartimi nesutinka, laiko ją nepagrįsta. Teigiama, kad UAB „L.“ užsiima mikroautobusų nuoma, o administracinio nusižengimo padarymo dieną transporto priemonė, kuria buvo viršytas greitis Nyderlandų Karalystėje, buvo išnuomota UAB „B.“, kuri yra atsakinga už padarytą administracinį nusižengimą. Toliau skunde nurodoma, kad teismas sprendė, jog kaltės klausimas nesprendžiamas, kad sprendžiamas tik klausimas, ar galima leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti užsienio valstybės kompetentingos institucijos sprendimą.
3.2. Įgaliotasis atstovas nurodo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkto turinį, pabrėždamas, kad įmonės atstovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jokių pranešimų nebuvo gavęs. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pranešimai buvo siunčiami neregistruotu paštu, kad kompetentinga institucija netikrina, ar asmuo pranešimus gavo, kad Lietuvos paštas patvirtino, jog neturi jokių duomenų apie tai, ar buvo siunčiami pranešimai. Tuo pačiu nurodoma, kad kompetentinga institucija nepateikė duomenų teismui, ar apskritai buvo siųsti pranešimai. Todėl, įgaliotojo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktą.
3.3. Toliau nurodoma, kad buvo pažeista BPK 365¹ straipsnio 1 dalis, kadangi UAB „Lirenta“ buveinės vieta yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teritorijoje, todėl sprendimą priėmė teismas, nekompetentingas spręsti pateikto prašymo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
UAB „L.“ įgaliotojo atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundas atmetamas
5. Pamatiniame sprendime yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.
6. Vadinasi, teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo. Nepaisant to, piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga. Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-153-579/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-355-576/2019). Pamatinis sprendimas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas jo nuostatas perkėlus į BPK 365¹ ir 365² straipsnius.
7. Iš 2019 m. liepos 29 d. sprendimo matyti, kad Nyderlanduose už Kelių eismo taisyklių pažeidimus atsako transporto priemonės savininkas arba ją išsinuomojęs asmuo. Tuo pačiu sprendime nurodyta, kad asmuo, nesutinkantis su sprendimu, gali jį apskųsti ir sprendimas gali būti panaikintas, be kita ko, pateikus duomenis, patvirtinančius, kad transporto priemonė buvo išnuomota ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (b. l. 10-11). Iš pateiktos 2019 m. spalio 16 d. automobilio nuomos sutarties kopijos matyti, kad nebuvo susitarta, kam tenka atsakomybė dėl galimų baudų apmokėjimo, t. y. nėra numatyta, kad, pavyzdžiui, nuomininkas įsipareigoja apmokėti baudas, rinkliavas, kurios atsirado dėl jo kaltės, pažeidus Kelių eismo taisykles ar kitus teisės aktus (b. l. 41). Be to, iš minėtos nuomos sutarties matyti, kad aptariama transporto priemonė buvo išnuomota nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d. Kad 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo dieną, ja naudojosi UAB „B.“, matyti tik iš 2019 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitos faktūros (b. l. 42). Teismo vertinimu, minėtų duomenų pagrindu kompetentinga Nyderlandų Karalystės institucija nepanaikintų UAB „L.“ paskirtos baudos, kadangi administracinio nusižengimo padarymo dieną nebuvo sudarytos nuomos sutarties, patvirtinančios, jog automobiliu disponavo ne UAB „L.“. UAB „L.“ įgaliotasis atstovas nuosekliai tiek pirmosios instancijos teisme teigė, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonė buvo išnuomota. Teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Visgi tai nėra aplinkybė, dėl kurios nebūtų galima pripažinti Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos sprendimo bei ji vykdyti. Nagrinėjamu atveju kaltės klausimas dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra sprendžiamas, be to, kaip nustatyta, įvykio metu nebuvo galiojančios transporto priemonės nuomos sutarties, atitinkamai atsakomybė tenka UAB „L." kaip transporto priemonės savininkei (kaip tai numatyta ir Nyderlandų teisės aktuose). Taip pat pabrėžtina, kad būtent asmuo, kuriam skiriama bauda, gavęs sprendimą, turi teisę ginčyti priimtą sprendimą, paduodant skundą nurodytais terminas ir nurodant visas reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai teismas, sprendžiantis klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo, neturi kompetencijos vertinti klausimų, kurie nenumatyti BPK 365¹ ir 365² straipsniuose. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaip transporto priemonės savininkei atsakomybė kyla būtent UAB „L.“, kuri patirtus nuostolius iš nuomininko turi galimybę išieškoti teisinėmis priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija siuntė pranešimus UAB „L.“, pažymi, kad iš Nyderlandų Karalystės buvo gauta informacija, jog sprendimas dėl piniginės sankcijos UAB „L.“ buvo išsiųstas 2019 m. liepos 29 d., o du priminimai buvo išsiųsti 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. Be to, nurodyta, kad sprendimai pagal Kelių eismo taisyklių (administracinio vykdymo) įstatymą siunčiami įprastiniu paštu, todėl gavimo patvirtinimas nebūna įmanomas (b. l. 66-70). Tai pat bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimas adresuotas „(duomenys neskelbtini)" (b. l. 10). Nors adresas nurodytas ne visai tiksliai, tačiau valstybė, miestas bei, svarbiausia, pašto kodas nurodyti tiksliai. Teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos teikiama informacija, todėl nekvestionuotina, jog sprendimas bei priminimai buvo siųsti UAB „L.“ jos buveinės vietos adresu.
9. Sprendžiant, ar UAB „L.“ gavo sprendimą ir priminimus, teismas pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 8 d. vykusio pirmojo teismo posėdžio metu teismui nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad UAB „L.“ apskritai nežinojo apie Nyderlanduose paskirtą baudą. Pastarojo posėdžio metu buvo tik pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad įvykio dieną transporto priemone UAB „L.“ nedisponavo. Be to, šio posėdžio metu prašymas buvo išnagrinėtas ir teismas išėjo priimti sprendimo (b. l. 47-48). Visgi teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą, nurodydamas, kad pagal asmens, kurio atžvilgiu priimta finansinė sankcija, paaiškinimus matyti, jog UAB „L.“ atstovo teigimu, apie paskirtą nuobaudą sužinota tik gavus pranešimą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo apie teikimo nagrinėjimą, todėl ir buvo pateikti teismui rašytiniai duomenys, kad aktualaus nusižengimo padarymo metu UAB „L.“ priklausanti transporto priemonė, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota kitam subjektui - UAB „B.“. Minėta nutartimi nutarta kreiptis į Nyderlandų Karalystės kompetentingą instituciją, prašant pateikti informaciją, susijusią su tuo, ar (ir kokiu būdu, kada tiksliai ir pan.) asmuo, kuriam pagal Nyderlandų Karalystės teisę paskirta piniginė sankcija, buvo tinkamai informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Visgi, perklausius 2020 m. birželio 8 d. posėdžio įrašą, nenustatyta, kad būtų nurodyta, jog UAB „L.“ nežinojo apie paskirtą baudą. Įmonės atstovas apskritai nieko nepaaiškino, o įgaliotasis atstovas advokatas tik pažymėjo, kad teikia papildomus duomenis, patvirtinančius, jog transporto priemone disponavo kita įmonė. Be to, bylos medžiagoje taip pat tokių duomenų nėra. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad „kaip išplaukia iš UAB „L.“ atstovų paaiškinimo, apie paskirtą nuobaudą už transporto priemonės, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) padarytą nusižengimą Nyderlanduose, sužinota tik gavus pranešimą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo apie teikimo nagrinėjimą“, tačiau tokios išvados nepagrindžia bylos duomenys. Tik matyti, kad UAB „L.“ 2019 m. kovo 12 d. buvo siųstas liudijimas ir sprendimas susipažinti elektroniniu paštu (b. l. 15). Tuo tarpu teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 8 d., metu taip pat nebuvo išsakyta, kad UAB „L.“ nebuvo gavusi sprendimo, įgaliotasis atstovas tik pažymėjo, kad dėl dokumentų įteikimo reikia vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais (b. l. 76-77).
10. Matyti, kad teismas kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“, prašydamas pateikti informaciją, ar UAB „L.“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiamas laiškas iš Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos Centraal Justitieel Incassobureau laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. AB „Lietuvos paštas“ rašte nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar Centraal Justitieel Incassobureau siuntė laiškus UAB „L.“, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad laiškai nebuvo siųsti (b. l. 57, 59, 61-62).
11. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendimas UAB „L.“ buvo išsiųstas 2019 m. liepos 29 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Nėra ginčo, kad UAB „L.“ vykdo veiklą būtent minėtu adresu. Liudijime nurodyta, kad UAB „L.“ buvo pranešta apie vykstantį procesą, t. y. buvo informuota apie savo teisę apskųsti priimtą sprendimą ir galimo apskundimo terminus, jai buvo išsiųstas priimto sprendimo nuorašas. Atitinkamai teismui nekyla abejonių, kad nėra pagrindų, kuriems esant būtų galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Nors UAB „L.“ įgaliotasis atstovas ir nurodė, kad įmonė nebuvo informuota apie vykstantį procesą, tačiau teismas šią nurodytą aplinkybę vertina kritiškai, kadangi: 1) pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė nurodyta nebuvo, 2) įmonė veiklą vykdo būtent tuo adresu, kuriuo buvo siųsti sprendimas ir pranešimai, 3) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, 4) BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad asmuo turi būti informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, o, kaip nurodyta Nyderlandų Karalystės papildomai pateiktoje informacijoje, pagal nacionalinę teisę laiškai nėra siunčiami registruotu paštu. Taigi teismui nėra pagrindo išvadai, jog sprendimo ir priminimų UAB „L.“ negavo. Svarbu ir tai, kad užsienio valstybės sprendimą pripažįstanti valstybė, nesant objektyvių pagrindų, neturi teisės priimti tokio sprendimo, kuriuo iš esmės užsienio valstybės priimtas sprendimas būtų neįvykdomas.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išnagrinėjo Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymą ir, atitinkamai, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti dėl skunde nurodytų argumentų.
13. CK 2.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Iš turimų duomenų nustatyta, kad UAB „L.“ vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi sutiktina su skundo argumentais, kad prašymą turėjo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai. Visgi tokią aplinkybę įgaliotasis atstovas nurodė tik skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad nagrinėjama byla teisminga kitam tos pačios pakopos teismui, ją išnagrinėja neperduodamas kitam teismui. Nors nėra duomenų, jog teismas būtų nustatęs, jog prašymo nagrinėjimas yra teismingas kitam tos pačios pakopos (instancijos) teismui, tačiau, pagal analogiją vadovaujantis minėta nuostata, darytina išvada, kad tai, jog prašymą išnagrinėjo ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, t. y. tos pačios pakopos (instancijos) teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad prašymą išnagrinėjo nekompetentingas teismas ar kad esmingai buvo pažeistos UAB „L.“ teisės ir teisėti interesai. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, pradėjęs nagrinėti prašymą, privalėjo jį išnagrinėti, nepaisant to, kad UAB „L.“ buveinė yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teritorijoje. Juo labiau, kad abu teismai yra Vilniuje. Atitinkamai, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties ir klausimą perduoti spręsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti UAB „L.“ įgaliotojo atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino (Fomkin) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.