Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-445-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
2S-445-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00977-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
UAB „Gelvydė“
Advokatai
Renata Janušytė, Arūnas Juodis
Civilinė byla Nr.2S-445-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00977-2010-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.2; 122.3; 122.4
Pirmosios instancijos teismoTeisėjas Saulius MikšysKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. atstovo advokato Arūno Juodžio atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvydė“ ieškinį atsakovei V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Gelvybė“ ieškinį atsakovei V. B. ir pagal atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui UAB „Gelvybė“. Ieškovas prašo atidalinti šį turtą natūra, priskiriant šalims tam tikrus nekilnojamojo turto objektus šalims, dalį turto paliekant bendram naudojimui bei priteisti iš atsakovės V. B. 11877,12 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti ieškovui visą nekilnojamąjį turtą, o ieškovei 950000 Lt piniginę kompensaciją. 2011-12-09 teisme gautas atsakovės V. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įrašu viešame registre uždrausti ieškovui UAB „Gelvybė“ perleisti nuosavybės teise priklausančią ginčo turto ½ dalį.Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma, jog atsakovė gavo iš notaro A. G. pranešimą, kad jeigu atsakovė iki 2011-12-09 nesutiks su ieškovo siūlomomis ginčo turto pirkimo sąlygomis ar neperves į notaro depozitinę sąskaitą 200000 Lt, UAB „Gelvybė“ parduos šį turtą kitam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistos UAB „Gelvybė“ kaip nekilnojamojo turto savininko teisės. Be to atsakovės nuomonė, jog naujojo bendraturčio finansinė padėtis gali būti bloga yra tik prielaida, nes nežinoma, kam ketinama parduoti turtą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės V. B. atstovas advokatas Arūnas Juodis prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrašu viešame registre uždrausti ieškovui UAB „Gelvydė“ perleisti nuosavybės teise priklausančią ginčo turto ½ dalį. Nurodo, kad savininko nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti apribota įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti ginčo turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atidalinti ginčo turtą. Ieškovei UAB „Gelvydė“ priteisti visą ginčo turtą, o atsakovei V. B. priteisti iš ieškovo UAB „Gelvydė“ 950.000,00 Lt kompensaciją. Ieškovas atsiliepime įrodinėja, kad nėra pajėgus finansiškai sumokėti tokio dydžio kompensaciją, tačiau atsakovė nurodo, kad ieškovas finansiškai yra labai pajėgi bendrovė, kuriai 2011-06-30 priklausė 6.605.715 Lt vertės ilgalaikio turto ir 3.914.680 Lt trumpalaikio turto, t.y. bendra ieškovo turto vertė viršija 10 milijonų litų. Atsakovė gavo notaro raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovas ketina parduoti savo ½ ginčo turto dalį ir, jei atsakovė iki 2011-12-09 nesutiks su ieškovo siūlomomis šio turto pirkimo sąlygomis ar neperves į notaro depozitinę sąskaitą 200.000 Lt, ieškovas parduos šį turtą kitam asmeniui. Šios aplinkybės įrodo, kad kyla reali grėsmė ginčo turto statuso pasikeitimui. Tai įrodo, kad ieškovas ketina kuo skubiau perleisti savo turto dalį tretiesiems asmenims. Tokiu būdu pardavus ½ ieškovui priklausančio turto dalį, į bylą įstotų naujasis ginčo turto savininkas ar net keli savininkai, kurių finansinė padėtis bloga. Tai pasunkintų atsakovo siūlomo ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo įgyvendinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo UAB „Gelvydė“ atstovė advokatė Renata Janušytė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį. Teismui patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, pareikalauti, kad atsakovė pateiktų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, įpareigojant atsakovę į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 475.000 Lt dydžio piniginę kompensaciją ar pateikti tokio dydžio banko garantiją. Taip pat prašo nepagrįstą atskirąjį skundą pareiškusiam asmeniui skirti 10.000 lt baudą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepasinaudojo pirmumo teise įsigyti ginčo turto dalies už 200.000 Lt, tačiau už šią ginčo turto dalį reikalauja priteisti 950.000 Lt kompensaciją. Tai patvirtina, kad atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti, bei piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Be to nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad dėl ginčo objekto yra iškelta civilinė byla ir naujam savininkui prieš įgyjant ginčo turto dalį. Bus žinoma apie vykstančius teisminius ginčus

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo turtą: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ degalinės-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ alaus baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ degalinės įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kita pusė visų šių objektų priklauso atsakovei V. B.. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2010-07-15 prašymu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geotakas“ parengtą nekilnojamojo turto objektų padalinimo projektą. Tačiau atsakovė nesutiko su padalinimo sąlygomis. Todėl ieškovas prašo atidalinti turtą natūra, priskiriant šalims tam tikrus nekilnojamojo turto objektus, dalį turto paliekant bendram naudojimui bei priteisti iš atsakovės V. B. 11.877,12 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti ieškovui visą nekilnojamąjį turtą, o ieškovei 950000 Lt piniginę kompensaciją. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė, gavusi notaro A. G. 2011-11-30 raštą Nr. 86, kuriuo buvo informuota, jog ieškovas ketina parduoti jam priklausiančią ½ ginčo turto dalį, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. įrašu viešame registre prašo uždrausti ieškovui perleisti nuosavybės teise priklausančią ginčo turto ½ dalį.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu ar teismo tvarka. Teisme sprendžiama dėl atidalijimo būdo. Minėta, įstatymo normoje nustatyta sąlyga, kad, nesutariant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, vieną iš jų pasirenka siekiantis bendrą turtą atidalyti asmuo; jis teismui turi įrodyti, kad pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Tuo atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-401/2010). Nagrinėjamu atveju, tiek atsakovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde, pagrindinis motyvas, kad ieškovui perleidus ginčo turto dalį, naujasis savininkas nebus finansiškai pajėgus išmokėti atsakovei 950.000 Lt piniginę kompensaciją.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra tokios sąlygos: išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau daikto negalima padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-401/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė daro tik prielaidą, kad naujojo bendraturčio finansinė padėtis gali būti bloga, juo labiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kas ketina įsigyti iš ieškovo ½ ginčo turto dalį. Teismo vertinimu, ieškovo ketinimai perleisti jam nuosavybės teise priklausiančią ½ ginčo turto dalį nepažeis atsakovės interesų.

Ieškovo atstovė prašo už nepagrįstą atskirąjį skundą pareiškusiam asmeniui skirti 10.000 lt baudą. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.). Tačiau pažymėtina, kad visas priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui (CPK 151 str. 1 d.). Nesutikdama su skundžiama nutartimi, atsakovė pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo (CPK 151 str. 1 d.), todėl tai nėra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas