Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Astai Butėnaitei, prokurorei Dianai Suvaizdytei Makšimienei, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, nukentėjusiam V. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) m-kloje, dabar dirbantis (duomenys neskelbtini) , surinkėju, gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str.1d ir 138 str.2d.8p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. 2013m. rugpjūčio 10d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini) g., daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje be priežasties kieme prie šiltnamio pastumdamas ranka V. K. ir taip jį pargriaudamas, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, prie kieme esančios pavėsinės, sugriebęs viena ranka V. K. už kaklo, palenkė jį žemyn ir keliu vieną kartą sudavė smūgį V. K. į krūtinės sritį, o šiam parkritus- spyrė V. K. į kairės pusės veido sritį, taip padarydamas V. K. poodinę kraujosruvą krūtinėje, kairiojo skruosto minkštųjų audinių sumušimą ir apatinio žandikaulio srities sumušimą su apatinio žandikaulio abipusiu lūžiu, tai yra iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis A. S. kaltas prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2013m rugpjūčio 10d. pavakary pas jį atėjo T. K. ir pasisakė, jog jį sumušė K. K. V. K. kieme. Paprašė kartu nueiti išsiaiškinti. Kai jie abu nuėjo pas V. K., tai V. K. su K. K. sėdėjo pavėsinėje ir gėrė alų. Jis priėjo prie V. K. ir klausė „kas nutiko“, bet nukentėjęs jam liepė išeiti , o paskui nuėjo link šiltnamio. Jis nusekė iš paskos vis reikalaudamas pasiaiškinti. V. K. prie šiltnamio buvo nusisukęs ir pasilenkęs, o kai atsisuko į jį , tai tiesė į kaltinamąjį rankas, todėl jis nukentėjusį pastūmė ir pastarasis nugriuvo. Atsikėlęs V. K. grįžo prie pavėsinės, o jis atėjo jam iš paskos. Pavėsinėje nukentėjęs atsigėrė alaus, o jis vėl klausė nukentėjusį kas įvyko, kad jo draugas buvo sumuštas. Nukentėjęs susvirduliavo, tai jis vėl jį pastūmė ir pastarasis nugriuvo. Keldamasis nukentėjęs kažką murmėjo ir iš kairės kelnių kišenės traukė kažkokį daiktą, jam pasirodė kad lenktinį peilį, todėl jis ,nelaukdamas užpuolimo , spyrė nukentėjusiam į kairę veido pusę. Pripažįsta, kad peilio geležtė buvo užlenkta, kad jis paprasčiausiai galėjo nuo nukentėjusio nueiti ,bet , matyt, suveikė instinktas. Pripažįsta, kad spirdamas nukentėjusiam į veidą jį sužalojo ir dėl to atsiprašo nukentėjusio. Kaltinamasis buvęs blaivus, o nukentėjęs stipriai girtas, todėl sunkiai išsilaikė nesvyravęs. Po spyrio į veidą , nukentėjęs rankoje turėtą daiktą- peilį- išmetė, todėl grėsmės nebebuvo. Nukentėjęs jo nebevarė iš kiemo, bet atsisėdęs pavėsinėje dar išgėrė alaus. Jis prieš nukentėjusį taip pat nebesmurtavo. Prie pavėsinės, eidamas nuo šiltnamio, jis nusirengė maikutę, todėl iki pusės buvo nuogas. Jokio megztinio tą dieną jis nevilkėjo ir jokio pagalio ar kitokio daikto pritaikyto kūnui sužaloti neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta dalinai, jo kaltė įrodyta:

Nukentėjusio V. K. parodymais, kuris paaiškino, jog iš vakaro buvo girtavęs, ryte su draugu K. K. remontavo pas pastarąjį traktoriaus priekabą ir apie 15 val. abu atėjo pas jį į kiemą ir pavėsinėje gėrė alų. Neužilgo atėjo kaimynas T. K. , kuris pradėjęs ginčytis su K. K.. Jie susikibo, parvirto ant žemės. Jis prašęs, kad jie liautųsi, kad nebūtų jokių muštynių. Buvo atėjęs ir M. M.. T. K., matydamas, jog nenugalės K. K. ,kažkam paskambino ir neužilgo į kiemą atėjo pažįstamas A. S.. Jis ir jam liepęs išeiti. Kadangi norėjo atlikti gamtinius reikalus , nuėjo prie šiltnamio. Matė, jog iš paskos eina A. S.. Grįžtant link pavėsinės, ar ėjo A. S. paskui jį, nepamena, bet žino, kad prie pavėsinės gavo iš už nugaros stiprų smūgį į kairę veido pusę ir parvirto. Buvo praradęs sąmonę. Atsigavo tik ligoninėje. Kad prie šiltnamio A. S. jam sudavė smūgį , pasakojo kaimynė, kuri matė. Teigia, kad jokio peilio jis kišenėje neturėjęs, jo – daiktinio įrodymo byloje-išvis nėra matęs. Smūgių poveikyje jam buvo sulaužytas žandikaulis, išmuštas dantis ir sumušta krūtinė.

Liudytojo K. K. parodymais, kuris paaiškino, jog dieną su V. K. remontavo priekabą, o pavakary pas V. K. pavėsinėje abu gėrė alų. Nekviestas atėjo kaimynas T. K. su kažkokiu vyriškiu. Abu pradėjęs prie liudytojo „kabinėtis“, lindo prie jo muštis. Jis juos vis nustumdavo nuo savęs. T. K. vieną kartą jam sudavė su pagaliu, jis jį parvertė ant žemės. Tuomet T. K. išsikvietė telefonu į pagalbą A. S.. V. K. visiems liepė eiti iš jo kiemo, nekelti muštynių. Jis matė, kaip A. S. priėjo prie V. K. jį pačiupo už sprando, palenkė jo galvą ir su keliu sudavė smūgį jam į krūtinę. Jam atrodo, kad po to iš rankovės išsitraukė teleskopinę lazdą ir su metaline lazda trenkė V. K. į veidą. Po smūgio V. K. nugriuvo ant žemės ir liko gulėti nejudėdamas. Jis iškvietė policiją , o A. S. iš kiemo pasišalino. V. K. jokio peilio neturėjo. Ant stalo peilio irgi nebuvo, nes prie alaus jie valgė tik traškučius. Kai V. K. atsikėlė, dar gėrė alų, bet veidas buvo asimetriškas, todėl jis paprašė kaimynės, kad V. K. nuvežtų į ligoninę. Tvirtina, kad su V. K. niekas, išskyrus A. S., nekonfliktavo ir niekas nemušė.

Liudytojos R. B. parodymais ,kuri teigia, kad ji buvo maždaug už 50 m. nuo V. K. pavėsinės ir matė, kaip į pavėsinę atėjo V. K. su K. K.. Neužilgo atėjo T. K.. Kilo pavėsinėje triukšmas. T. K. puolė mušti K. K. .Matė jo rankose pagalį ,strypą, kurį K. K. ištraukė T. K. iš rankų ir numetė į šalį.V. K. sakė, nesimušti, eiti iš jo kiemo. Išeidamas iš V. K. namo kiemo, T. K. kalbėjo telefonu. Po kurio laiko T. K. grįžo su A. S.. V. K. tuo metu buvo prie šiltnamio. Ten nuėjęs A. S. sudavė smūgį V. K., o gal jį tik pastūmė- tvirtai pasakyti ji negalinti-, bet V. K. nugriuvo. Ji matė, kad A. S. pakėlė koją, bet ar įspyrė nukentėjusiam ji nematė, nes užstojo aukšta žolė. V. K. atsikėlė , užsidėjo kepurę ,ir grįžo prie pavėsinės. A. S. ėjo jam iš paskos. Pavėsinėje vėl kilo triukšmas, bet kas ten vyko -ji nematė. Pamatė tik pro krūmų tarpą, kad V. K. jau šluostosi veidą. Išgirdo balsą sakant:“ vyrai, baikit krėsti juokus, reikia kviesti greitąją pagalbą“. Jai atrodo, kad taip sakė K. K..

Liud. R. J. parodymais, kuri teigia, kad matė kaip V. K. atėjo su draugu į pavėsinę. Už kokių 15 min. atvažiavo K. K. . Po kurio laiko T. K. pradėjo kabinėtis prie K. K.. Abu pradėjo muštis. V. K. šaukė, kad jie baigtų taip elgtis. Tolimesnių įvykių ji nebemačiusi, nes nuėjusi pas kaimynę gerti kavos. Begeriant sužinojo, kad jos brolis V. K. sumuštas. Kai ji nubėgo prie pavėsinės, tai V. K. tupėjo, glostė veidą, iš burnos bėgo kraujas, jis purtė galvą. Veidas buvo sutinęs.

Liudytojos E. S. parodymais, kad minėtą dieną motina jos paprašė nueiti pas V. K. ir parsivesti brolį. Nuėjusi ji pamatė sėdintį ant žolės V. K., o jos brolis A. S. buvo prie V. K. pritūpęs. Šalia stovėjo T. K. ir M. M.. K. K. toliau stovėdamas, kalbėjo telefonu. Ji liepusi broliui eiti namo, todėl šis atsistojęs ir abu išėjo iš kiemo.

Liudytojos O. L. parodymais, kuri teigia, kad matė kaip prie pavėsinės nuėjo T. K., kur jau buvo V. K. ir K. K.. Kilo triukšmas. Ji taip pat mačiusi, kad M. M. su pagaliu sušėrė K. K.. T. K. po kiemą taip pat lakstė su pagaliu. Ji girdėjusi, kaip T. K. telefonu išsikvietė A. S. . Neužilgo šis atėjo ir nuėjo prie šiltnamio, kur tuo metu buvo V. K.. Kaip klostėsi įvykiai toliau ji nestebėjusi, nes dirbusi savo darbus.

Liud. T. K. parodymais, kuris paaiškino, jog 2013m rugpjūčio 10d jis konfliktavo su K. K. ir savo kieme su juo susimušė. K. K. grįžo į V. K. kiemą, kur pavėsinėje gėrė alų. K. K. ,išėjęs iš pavėsinės, paprašė jo pakviesti A. S.. Jis taip ir padarė. Kai A. S. atėjo į V. K. kiemą , A. S. kažką pradėjo aiškintis su V. K.. Jis matė, kad jie abu buvo nuėję prie šiltnamio ir matė, jog V. K. ten buvo nugriuvęs. Gal A. S. jį pastūmė. Po to, abu su A. S. sugrįžo prie pavėsinės. Kas įvyko prie pavėsinės , jis pasakyti negali, nes ginčijosi ir mušėsi su K. K.. Peilio jis tą vakarą pas V. K. nematė, bet vėliau girdėjo kalbas, kad peilis buvęs pas kažkurį rankoje.

Liud. M. M. parodymais, kad parėjęs namo pastebėjo, jog mušasi T. K. su K. K.. Jis nuėjęs prie jų ir T. K. prašęs jam padėti. Jis bandė besimušančius skirti. Tuo metu K. K. jį puolė,šėrė į veidą, todėl jis su pagaliu sudavęs K. K.. Girdėjo, kad T. K. skambina A. S. ir prašo pagalbos. T. K. išėjo pas A. S. ir neužilgo abu sugrįžo ir nuėjo į V. K. kiemą. Liud. ėjęs kartu. Matęs kaip A. S. nuėjęs prie šiltnamio , ten kalbėjosi su V. K., susistumdė ir V. K. parvirto. V. K. atsistojo ir abu grįžo prie pavėsinės. Tuomet V. K. pastūmė A. S., o A. S. stūmė V. K. ir tas vėl pargriuvo aukštielninkas, daugiau ant dešinio šono. Kai V. K. kėlėsi, tai iš kišenės kažką traukė. A. S. tuo metu spyrė V. K. į veido kairę pusę. V. K. vėl pargriuvo. Pagulėjęs atsikėlė ir paprašė alaus. Atėjo A. S. sesuo ir kaltinamąjį išsivedė . Liudytojas taip pat parėjęs namo. Akivaizdžių sužalojimų ant V. K. veido jis nematęs.

Nukentėjusiojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu , iš kurio matyti, kaip nukentėjęs parodė vietą netoli esančios pavėsinės, kur ir kaip jis buvo sužalotas (b. l. 112- 116 ).

Liudytojos R. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja, būdama netoli savo namų, mačiusi, kaip A. S., būdamas prie V. K. šiltnamio, sudavė du smūgius ranka V. K. į veidą bei buvo pakėlęs koją ( b. l. 118- 121 ).

Liudytojo K. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas parodė vietą netoli pavėsinės, kur jis matė, kaip A. S. sudavė smūgį koja V. K. į krūtinę bei su metaline lazda sudavė smūgį jam į veidą( b. l. 123- 127 ).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. K. dėl apatinio žandikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 15 ).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. K. žandikaulio abipusis lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį tiek metaliniu strypu, tiek ir įspiriant (b.l. 27 ).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurioje nurodyta esant mažai tikėtina , kad V. K. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti jam pačiam griūnant ant žemės ( b. l. 111).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje be priežasties kieme prie šiltnamio ranka pastumdamas V. K. ir taip jį pargriaudamas, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, prie kieme esančios pavėsinės, sugriebė viena ranka V. K. už kaklo, palenkė jį žemyn ir keliu vieną kartą sudavė smūgį V. K. į krūtinės sritį, o šiam parkritus- spyrė į kairės pusės veido sritį, taip padarydamas V. K. poodinę kraujosruvą krūtinėje, kairiojo skruosto minkštųjų audinių sumušimą ir apatinio žandikaulio srities sumušimą su apatinio žandikaulio abipusiu lūžiu, tai yra iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 str.1d. ir 138 str.2d.8p.

Kaltinamojo gynėjas teigia, kad nukentėjusio asmens kiemas nėra viešoji vieta, tačiau teismas mano, kad kiemas nėra ir uždara teritorija. Viešoji vieta- tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu toje vietoje jie buvo , ar nebuvo. Iš apklaustų liudytojų matyti, kad kieme vykę įvykiai, kuriuose dalyvavo A. S. ir kurių metu prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas , sukėlė kaimynams nerimą, jie pasijuto pažeminti ir šokiruoti. Kaimynė skambino kaltinamojo motinai, pastaroji atsiuntė dukrą, kad ši sūnų parsivestų namo. Kaltinamasis be priežasties kabinėjosi prie nukentėjusio, klausdamas pastoviai kas įvyko iki jo atėjimo, stumdė V. K., jį pargriaudamas. Kieme tuo metu buvo ir daugiau asmenų, nors jie taip pat tarpusavyje konfliktavo.Kaimynai tai matė ir girdėjo.Buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 str.1d. Šio straipsnio 1d. apima ne tik fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiam, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju , sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas , veikiant iš chuliganiškų paskatų, todėl veika kvalifikuotina kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis , t.y. ir pagal BK 284 str.1d ir pagal BK 138 str.2d8p.

Kaltinamojo gynėjas prašo taikyti būtinąją gintį, nes jo ginamasis gynėsi nuo kilusio pavojaus- V. K. su peiliu galėjo A. S. sužaloti-, todėl jo ginamasis gynėsi ir tai šalina baudžiamąją atsakomybę.

Gynėjo prašymas atmestinas. Pagal BK 28 str. 2d būtinoji gintis- tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo tiesiogiai gresiančio pavojaus, todėl šiuo atveju jeigu ir būtų buvęs pas nukentėjusį peilis , yra būtina nustatyti , ar buvo pavojingas kėsinimasis realus ir akivaizdus. Šiuo atveju nukentėjęs stipriai girtas , gulėdamas ant žemės, kaip teigia kaltinamasis- kažką traukė iš kišenės, ir jam tai pasirodė panašus daiktas į užlenktą lenktinį peilį. Tokioje situacijoje nei kaltinamojo gyvybei, nei sveikatai negrėsė joks pavojus, nes nukentėjęs gulėjo ant žemės, girtas, peilis neatlenktas, o kaltinamasis-jaunas žmogus, blaivus, taigi, turėjo visišką galimybę nueiti nuo nukentėjusio ir išvengti konfliktinės situacijos.

Be to, liud. apklausta tyrėja I. R. teismui paaiškino, jog ji vedė tyrimą ir jo metu įtariamasis A. S. iškėlė versiją, kad nukentėjęs iš kelnių kišenės neva traukė peilį, todėl jis nukentėjusiam spyrė į veidą ir taip sužalojo. Kitą dieną po tokių įtariamojo parodymų, ji nuvyko į įvykio vietą ir viską apžiūrėjo- gėlyną, alpinariumą, vietą aplink pavėsinę- išieškojo didelį plotą-, bet jokio peilio nerado. Nukentėjęs teigia, kad jo motina prižiūri gėlynus, juos sodina, ravi, laisto, todėl per tokį ilgą laiko tarpą būtų pastebėjusi numestą peilį ir jį paėmusi, bet jokio peilio ji neradusi. Jis kategoriškai neigia turėjęs peilį kišenėje. Tokio peilio, kuris pateiktas kaip daiktinis įrodymas namuose niekada nebuvo. Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. neatpažįsta nė vieno iš parodytų peilių ( b. l. 144 - 145 ). Iš apžiūros akto matyti, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta 2013-09-16d., bet nieko nerasta ir nepaimta. (t1, b.l.6)Atliekant parodymų tyrimą vietoje 2014-05-21 kaltinamasis A. S. teigia, kad nukentėjęs konflikto metu turėjo rankoje peilį, kurį išmetė , kai jis spyrė pastarajam į veidą. Jis nuėjęs , iš karto tą peilį rado. ( b.l. 129) Tačiau iš tarnybinių pranešimų matyti, jog tyrėjoms R. K. ir J. P. tai sukėlė įtarimų, tarsi kaltinamasis iš anksto žinojo, kur turi būti peilis ir ten nuėjęs - jį parodė. Pats A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu pripažino, kad peilis nukrito prie krūmo, kurio patikrinimo metu jau nebėra. Teismas mano, kad vargu ar iškasant krūmą nukentėjęs ar jo šeimos nariai būtų palikę peilį arba tas peilis būtų likęs neapipiltas žemėmis, t.y. toje pat vietoje atvirai matomas, taip kaip rastas parodymų patikrinimo metu. Neatmetama tikimybė, jog peilis buvo numestas , žinant apie tai, kad bus atliekamas toks procesinis veiksmas kaip parodymų patikrinimas su kaltinamuoju. Kaltinamojo A. S. veiksmai- koja suduodant stiprų smūgį nukentėjusiam į veidą- pripažintina tiesiogine nukentėjusiam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi, pripažįstant, kad paskatos smogti į veidą buvo ne asmeninės, o chuliganiškos- iki įvykio tarp kaltinamojo ir nukentėjusio nebuvo jokio konflikto ir jis atėjo į kiemą pas nukentėjusį pakviestas kito asmens, t.y. T. K., kuris tuo metu konfliktavo ir mušėsi su K. K. .Teismas atmeta liudytojo K. K. teiginį, kad kaltinamasis ,išsitraukęs iš rankovės teleskopinę lazdą, su ja sužalojo nukentėjusį, nes posėdžio metu jau išsiaiškinta, kad kaltinamasis, grįždamas nuo šiltnamio ,nusirengė netgi maikutę ir buvo iki pusės nuogas, todėl jokios lazdos iš rankovės ištraukti negalėjo. Rankoje neturėjo ir jokio kitokio įrankio .Nukentėjusį sužalojo , spirdamas jam koja į kairę veido pusę. A. S. veika buvo padaryta dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, nes jo elgesys buvo atviras iššūkis nustatytoms elgesio normoms- jis be priežasties kibo prie nukentėjusio, jį stumdė, kol pagaliau šiam parkritus , spyrė jam į veidą. Noras sužinoti, kodėl T. K. konfliktuoja su K. K., buvo tik mažareikšmė dingstis savo poelgiams pateisinti.

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis pripažįsta tik dalį faktų, bet neigia savo kaltę, t.y. nusikalstamos veikos padarymą, motyvuodamas, kad jis gynėsi nuo nukentėjusio neteisėtų veiksmų, t.y. kuomet pastarasis neva traukė iš kišenės peilį, todėl teismas jo tokio prisipažinimo ir gailėjimosi dėl kilusių pasekmių nevertina, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia, kad padarytas vienas nesunkus, kitas apysunkis nusikaltimai. Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, bet yra baustas administracine tvarka. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad nėra atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, bet jis atsiprašė nukentėjusio dėl pasekmių, todėl jam skiria mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis bausmę. Kadangi jis neteistas , dirba, todėl teismo nuomone yra pagrindas manyti, jog jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai: Panevėžio teritorinį ligonių kasa prašo priteisti už nukentėjusio gydymą 2105,64 Lt.Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusio gydymui išleista tokia pinigų suma, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, jo kaltė įrodyta, todėl ieškinys tenkintinas.

Byloje nukentėjęs V. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas , kad dėl sužalojimo jis patyrė didelį skausmą, pažeminimą, stresą, baimę. Ilgą laiką buvo nedarbingas, lūžių gijimo metu juto pastovų didelį skausmą, diskomfortą dėl negalėjimo normaliai valgyti, bendrauti. Traumos pasekmes jaučia iki šiol, nes veidas liko asimetriškas, jaučia žandikaulio skausmą, vietomis veide yra nejautrios vietos.

Pagal CK 6.250 str. 1d neturtinė žala-tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi tarp kaltinamojo padarytos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, tai jis privalo atlyginti neturtinę žalą. Tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus. Asmens sveikatos gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos , atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam gyvenimui, jo kokybei. Teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiam 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo priteistina valstybei 546,80 Lt už nukentėjusiam suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 49.80 Lt proceso išlaidų.

Daiktinis įrodymas peilis sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str.1d ir jį nubausti areštu 45 paroms;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str.2d.8p. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d; 2d; 5d.1p. bausmes subendrinti , griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Taikyti BK 75 str.1d.2d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų, be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) aštuonis tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti , o Panevėžio teritorinei ligonių kasai - du tūkstančius vieną šimtą penkis litus 64 centus už nukentėjusio gydymą.

Priteisti iš A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus 80 centų už nukentėjusiam suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir keturiasdešimt devynis litus 80 centų proceso išlaidų.

Daiktinį įrodymą-peilį- sunaikinti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.