- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- AN2-252-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00878-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 1.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo L. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 100 Eur bauda bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 18 d., apie 11.14 val. Vilniuje, ties Naugarduko g. 10 vairuodamas automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šalikelėje priparkuotą automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių. Pripažinta, kad šiais veiksmais L. M. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.
Šalies argumentai
2. Skundu Vilniaus apygardos teismui L. M. prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimas nėra tyčinis, nebuvo sukeltas pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai. Nurodo nesantis sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Policijai ir teismui nagrinėjant įvykį bendradarbiavo, atsakomybės nevengė. Vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Su nukentėjusiąja susitaikė, žala bus atlyginta. Apelianto teigimu, transporto priemonė yra reikalinga darbinei veiklai vykdyti, susitikimams su klientais, medžiagų transportavimu ir pan.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų negauta.
4. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas 2019 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
5. Apeliantas neginčija savo veiksmų kvalifikacijos, nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone, t.y. specialiosios teisės atėmimu, prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir teisės vairuoti transporto priemones neskirti.
6. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės skyrimo reikalingumo, vertino padaryto pažeidimo pavojingumą, konstatuodamas, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais asmuo šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Su tokia pozicija sutinka ir aukštesnysis teismas, t.y. kad savo pobūdžiu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra šiurkštus. Nors L. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino nepastebėjęs, kad atsitrenkė, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad Apeliantas savo vairuojamo automobilio priekiu atsitrenkė į stovinčio automobilio galinę kairę dalį. Smūgis buvo akivaizdus ir, teismo vertinimu, nebuvo įmanoma jo nepastebėti. Ir, nors Apeliantas iš karto iš eismo įvykio vietos nepasišalino, matyti, kad kurį laiką ten buvo, keletą kartą apžiūrėjo abu automobilius ir tik po to išvažiavo, tokie Apelianto veiksmai leidžia vertinti, kad visgi asmeniui kilo pagrįstų abejonių dėl šio įvykio (ypač įvertinus jo ilgą vairavimo stažą ir patirtį), tačiau jis visgi, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, iš įvykio vietos išvažiavo.
7. Prašymą neskirti specialiosios teisės atėmimo Apeliantas grindžia tuo, kad pažeidimas nėra tyčinis (teismas konstatavo, kad eismo įvykis sukeltas dėl neatsargumo), nebuvo sukeltas pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nevengė atsakomybės, su nukentėjusiąja susitaikė, vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą įvertino, padarydamas išvadą, kad tai sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir aptariamos poveikio priemonės terminą nustatyti trumpesnį, nei minimalus, t.y. šešis mėnesius. Dar labiau švelninti L. M. teisinę padėtį nėra pagrindo.
8. Skunde taip pat nurodoma, kad transporto priemonė reikalinga darbinei veiklai vykdyti, susitikimams su klientais, medžiagų transportavimui ir pan. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo netaikyti šioje situacijoje ANK 27 straipsnio 1 straipsnio 1 punkte numatytos administracinio poveikio priemonės. Vien tai, kad dėl šios poveikio priemonės taikymo Apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas yra aiškiai per ilgas ar jo skyrimas yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Tai, kad apeliantas pripažino kaltę, gailisi dėl padarytų nusižengimų, yra pasiryžęs atlyginti žalą, buvo pagrindas skirti minimalias jam inkriminuotų pažeidimų sankcijose numatytas baudas.
9. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad L. M. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams, nėra per griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui bei pastarojo asmenybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir L. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.