Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems – privatiems kaltintojams D. R., V. R., jų atstovui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusieji-privatūs kaltintojai D. R. ir V. R. privataus kaltinimo tvarka kaltina J. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, pensininką, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-08 apie 16 val. J. V. R., būdamas Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo nepagrįstai ieškoti priekabių prie nukentėjusiiojo V. R., garsiai šūkavo per tvorą reikalaudamas, kad V. R. ateitų pas jį, o pastarajam atsisakius prieiti, J. V. R. tyčia išgriovė bendrą tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini) -o namo butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kiemus, pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, žemindamas V. R., grasindamas nukentėjusįjį V. R. ir jo sutuoktinę nukentėjusiąją D. R. išmesti iš sklypo, ėmė vežti iš garažo nukentėjusiajam V. R. priklausančius dviračius ir juos mėtyti po pareiškėjų buto Nr. (duomenys neskelbtini) langais. Nukentėjusiajam V. R. pabandžius sudrausminti J. V. R., šis pribėgo prie nukentėjusiojo V. R. ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, kelis kartus kumščiu sudavė V. R. į galvą, taip sukeldamas V. R. skausmą ir pažeisdamas jo orumą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, J. V. R. necenzūriniais žodžiais iškoliojo nukentėjusiąją D. R., t.y. šiais savo veiksmais J. V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Kaltinamasis J. V. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-04-08 jis su anūke grįžo namo. Ji pasakė, kad jų mašina, parduota Baltarusijos pirkėjui, stovi kaimynų kieme. Mašinai „Regitroje“ jie buvo nuėmę valstybinius numerius ir pasirašę dokumentus. Pirkėjas turėjo pasirodyti vėliau, jo laukti pasiliko sūnus, sakė, kad pinigus atiduos vėliau. Praėjus dviems savaitėms kaltinamasis mašiną pamatė stovinčią kaimynų kieme. Jis pašaukė sūnų V. R. ateiti paaiškinti, kodėl mašina stovi K. kieme. Jis tik numojo ranka. D. R. buvo tolokai nuo jų. Su sūnum kilo konfliktas, kaltinamasis pasakė, kad sūnus iš tvarto pasiimtų visus savo daiktus. Jis iš ūkinio pastato paėmėm dviratį ir nuvežė jį sūnui. Šis dviratį atvežė atgal. Kaltinamasis paėmė antrą dviratį vilkt, sūnus V. R. neleido to daryti, užtvėrė kelią ir ėmė su kamera lakstyti, prikišo kamerą jam prie veido. J. V. R. trenkė ranka per kamerą. Tada V. R. trenkė kaltinamajam per akinius ir juos sulaužė. Kaltinamojo regėjimas yra -9. Veido sužalojimas jam nepadarytas. Jie tuo metu buvo prie ūkinio pastato. Kaltinamasis J. V. R. pasivijo sūnų prie vartelių. Sūnus buvo nusisukęs nugara. Kaltinamasis viena ranka suėmė jį už drabužių, o kita ranka du kartus sudavė jam į sprandą. Sūnus nuėjo. D. R. buvo už tvoros. Kai J. V. R. plūdo sūnų, veždamas dviratį, D. R. kažką rėkavo. Jis jai pasakė „Tu ten nutilk, kurva“.

Automobilis „Mazda 626“ buvo pirktas bendrom sūnaus ir tėvo lėšom, kokia jo dalis, negali pasakyti. Jis buvo leidęs sūnui su marčia važinėti minėta mašina, leido ją parduoti Baltarusijos piliečiui, pasirašė išregistravimo dokumentus. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra ne jo parašas. Jei mašina būtų parduodama Lietuvos piliečiui, numeriai nebūtų naikinami. Jis pyko, kad sūnus nesilaikė susitarimo. Pamatęs suklastotą sutartį, jis paklausė sūnaus, ar gali gintis. Sūnus pasakė, kad gintųsi. Tada J. V. R. kreipėsi į prokuratūrą.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2011-04-08 jis su vaikais žaidė prie savo namo. Atėjęs tėvas J. V. R. įsakmiai ėmė reikalauti, kad jis ateitų pakalbėti. V. R. atsisakė bendrauti. Tada tėvas pradėjo vežti dviračius po namo langais. Jis nieko tėvui nesakė, nes suprato, kad prie gero tai neprives. Jis uždarė šunį į voljerą. Tėvas išgriovė tinklinės tvoros dalį, kuri skiria jų sklypus, kad galėtų praeiti. Tą tvorą buvo užtvėręs tėvas. Jis iš ūkinio pastato paėmė du dviračius, atvežė po nukentėjusiųjų langais ir numetė. Kieme buvo ir mama. Jie sakė liautis. Tėvas 3 ar 4 dviračius numetė į krūvą, o nukentėjusiojo V. R. dviratį numetė ant tujos. Veždamas dviračius jis V. R. išvadino parazitu, gyvuliu ir pan., sakė, kad išmes jį iš namų ir „šitą kurvą išmes“. Jo žmoną taip pavadino kelis kartus. Jis bandė tėvą žodžiu sudrausminti. Kadangi žodžiais sudrausminti tėvo nepavyko, jis ėmė filmuoti mobiliu telefonu. D. R. tuo metu buvo pas kaimyną. Į ūkinį pastatą jis nebuvo įėjęs, dviračių atgal nevežė. Tėvas pribėgo prie jo ir sudavė jam du kartus į pakaušį. Per ranką tėvas nesudavė. Per akinius tėvui jis nesudavė, nuo tėvo nebėgo. Skausmo tuo metu nejautė, jautė pažeminimą, nes konfliktas įvyko kaimynų, žmonos ir vaikų akivaizdoje. Skausmą dėl suduotų smūgių pajuto vakare. Kaimynai buvo lauke ir tai matė. Po smūgių nukentėjusysis pasakė, kad eina kviesti policiją. Tėvas nuėjo namo. Automobilis buvo pirktas už pinigus tam, kad tėvas vykdytų statybas, kad vežiotų sesers dukrą. V. R. yra Vokietijos pilietis, todėl Lietuvoje negalėjo įregistruoti mašinos. Tėvas du metus leido važinėti mašina. Jis klausė tėvo, sesės, ar jiems reikalinga mašina. Tėvas sakė, kad nereikia. Radęs pirkėją mašiną pardavė. Baltarusijos pilietis, žadėjęs pirkti mašiną, neatvyko. Tada V. R. prisiminė, kad tėvo broliui reikia mašinos. Jis paskambino tėvo brolio žentui ir jis sutiko pirkti mašiną tą pačią dieną. Baltarusiui jis galėjo pasiūlyti didesnę kainą. Su B. K. tėvas nesišneka 20 metų. Tėvo brolis vyresnis už tėvą, bet vairuoti pajėgus. Automobilis nuo 2011-03-25 stovėjo kieme už tvoros. Tėvas tą automobilį galėjo matyti, pro tą vietą jis praeina kelis kartus per dieną. Tėvas pasakė, kad jei sūnus pradėjo bylą prieš jį, tai jis kreipsis į prokuratūrą ir ginsis. Kartu su tėvu jie nuvyko pas tyrėją ir davė parodymus. Baudžiamoji byla buvo baigta atiduodant V. R. pagal laidavimą. Byloje jis pripažino, kad jis pasirašė sutartyje.

Nukentėjusioji D. R. parodė, kad konflikto dieną ji su 2 metų vaiku buvo pas kaimynus, stovėjo prie tvoros. Ji išgirdo kieme triukšmą. Šūkavo kaltinamasi J. V. R., po to jis išgriovė tvorą, išardė jos tinklą ir pradėjo iš ūkinio pastato vežti dviračius. Tuo metu visas sklypas priklausė J. V. R.. Iš pradžių J. V. R. išvarė du dviračius, po to po vieną. Juos sumetė po nukentėjusiųjų langais. Paskutinį išvarytą dviratį numetė ant tujos. D. R. tik stebėjo, kas vyksta. V. R. į konfliktą nesivėlė, tik sakė tėvui „eik iš čia“. Sumetus dviračius, konfliktas tęsėsi. J. V. R. du kartus iš nugaros trenkė V. R.. Jos vyras tuo metu rankose laikė telefoną. D. R. tuo metu stovėjo už tvoros ir verkė, kaltinamajam nieko nesakė, nerėkė, nes ant rankų laikė vaiką. Po to į kiemą išėjo ir mama. Sutrenkęs vyrui, J. V. R. išvadiną ja „kurva“, sakė „eik tu pas tą savo kurvą“. Jai pasakė, kad „Ir tau dar klius, tu kurva“. Taip ją pavadino du kartus. D. R. paaiškino, kad ji su vyru kartu jau 14 metų, 12 metų yra vedę. Ji visą tą laiką kenčia nuo uošvių, labiausiai ji netinka kaltinamojo žmonai. Visą laiką žadėjo ją išvaryti, o kaltinamojo žmona kurstė jį. Ji girdėjo, kaip tėvukas mamai yra sakęs, kad jei ne tu, viso šito nebūtų. Prie vaikų rėkia, kad „jūs padaryti patvory, visi nuo skirtingų tėvų“. Jis ne vieną moterį yra sumušęs, ne kartą rašė policijai, gaudavo atsakymus, kad tai buitinis konfliktas. Prie draugų jis sako, kad „nebučiuok tos kurvos, zaraza užsikrėsi“. J. V. R. vėliau sakė, kad „reikėjo tą kurvą nubausti, o nubaudžiau tave“. Ji nematė, kad būtų nukritę J. V. R. akiniai. Ji buvo 20-30 metrų atstumu. Nematė, kad jos vyras būtų įėjęs į ūkinį pastatą. Nematė, ar V. R. vežė dviračius atgal. Negirdėjo, kad J. V. R. būtų ką nors sakęs apie akinius. Girdėjo, kaip kaltinamasis pavadino V. R. parazitu, gyvuliu. Jos vyras 19 metų gyveno Vokietijoje, ji Vokietijoje gyvena nuo 1998 metų, ten susituokė, 2009 metais grįžo į Lietuvą. Ji pažinojo sutuoktinio tėvus, kentėjo nuo jų, į Lietuvą skrisdavo atskirai. Jie siųsdavo pinigus uošviams bendro namo statybai. Vyro mama augino vaiką su negalia, gyveno lūšnyne. Pirmą kartą mamai ji padavė 5000 eurų, vėliau pinigus duodavo tėvukui namo statybai.

Liudytojas B. K. parodė, kad kaltinamasis J. V. R. yra jo uošvio kaimynas, jų sklypai šalia. Nukentėjusieji yra kaimynai, su jais bendrauja. 2011-04-08 tvarkė malkas. Pas juos buvo atėjusi D. R. su sūnum. Būnant lauke išgirdo triukšmą. V. R. su šunimi buvo lauke. Atbėjo J. V. R., nulenkė tvorą ir susiginčijo su sūnum. V. R. yra ramus žmogus. Koliojimasis vyko 5-10 minučių. Po to labai greitai įvyko muštynės – J. V. R. perlipo per tvorelę ir sudavė sūnui į veidą, smūgiai ėjo vienas po kito. Smūgius sudavė į galvą, kaktą, ausį. V. R. atsitrenkė į sieną. V. R. nuėjo atsinešti kamerą. Tada prasidėjo dviračių mėtymas į kiemą, permetė 2 ar 3 dviračius, sulankstė tvorą. Liudytojas B. K. negali tiksliai pasakyti, ar dviračių mėtymas buvo prieš susistumdymą, ar po jo. J. V. R. koliojosi necenzūriniais žodžiais, išvadino sūnų „svoločiumi“ ir kt. keiksmažodžiais. Po to jis su D. R. priėjo prie tvoros. Tada kaltinamasis pasakė, kad „ta kurva čia pas mane nevaikščios“. Jis D. išvadino „kurva“, prostitute. Iki konflikto vietos jis buvo 10-15 metrų atstumu. Tvora neaklina, ji 1,5 metro aukščio. Jis negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo nuėjęs į ūkinį pastatą. Kaltinamasis visada būna su akiniais. Liudytojas nurodo, kad jis į konfliktą nesikišo, D. R. irgi tylėjo. Atėjusi kaltinamojo žmoną ramino vyrą, lyg koliojosi su sūnum. Priežasties, dėl ko koliojosi J. V. R., jis negirdėjo. Jis negirdėjo, kad kaltinamasis būtų šaukęs „už ką tu man akinius daužai“.

201-05-06 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tokio pobūdžio bylas nagrinėja teismas gavęs nukentėjusiojo skundą privataus kaltinimo tvarka ( b.l. 8-9).

Gimimo liudijimais nustatyta, kad nukentėjusieji V. ir D. R. turi tris nepilnamečius vaikus ( b.l. 10-12).

Kvitu iš UAB „DmD Megapolis“ nustatyta, kad 2011-07-05 parduotuvėje sumokėta 28 Lt už dviračių dalis ( b.l. 14).

2011-05-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu J. V. R. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str., padarymą, t.y. už tai, kad 2011-04-08, 16 val. J. V. R. gyvenamojo namo kieme, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais D. R. atžvilgiu, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, paskirta nuobauda– įspėjimas ( b.l. 22).

2011-06-10 V. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymo. 2011-06-27 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamasis V. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. Č. laidavimą. Laidavimas paskirtas be užstato. Laidavimo terminas nustatytas 1 metų laikotarpiui ( b.l. 31).

Nukentėjusiojo V. R. pateiktas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamasis J.V. R. iš tikrųjų mėtė nukentėjusiųjų dviračius ant augančių tujų, šaukė ant nukentėjusiojo V. R. bei jį koliojo, rodė jam nepadorius gestus.

Surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis J. V. R. tyčia sudavė smūgius V. R., sukeldamas jam fizinį skausmą. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis J. V. R., jas patvirtina nukentėjusiųjų V. R. ir D. R., liudytojo B. K. parodymai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str.1 d. Be to, konflikto metu J. V. R. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiuosius V. R. bei D. R., kas juos įžeidė, nes šie žodžiai buvo pasakyti girdint kaimynams, jų mažamečiams vaikams. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 155 str. 1 d.

Įžeidimas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, nepaisant to, ar toks žmogaus asmens, jo elgesio įvertinimas atitinka tikrovę, ar ne

Įžeidimas yra vertinamas skirtingai, tačiau įstatymas yra universalus nusikalstamų veikų kvalifikavimo instrumentas. Tai, ką žmogus laiko moraliniu įžeidimu yra kiekvieno žmogaus privatus reikalas, tai, kas laikoma įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme, yra šio įstatymo interpretavimo ir taikymo problema.

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo J.V. R. veika, nes kaltinamasis, girdint kitiems asmenims, viešai necenzūriniais žodžiais užgauliojo ir įžeidinėjo nukentėjusiuosius V. R. ir D. R..

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai. Nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys dėl 28 Lt dviračių dalims pirkti ir 15 Lt už sulaužytą tują yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini, priteisiant iš kaltinamojo J.V. R.. Kaltinamojo J. V. R. teigimas, kad kvitas yra iš kompiuterių dalimis prekiaujančios parduotuvės „BMS Megapolis“ yra nepagrįstas, kadangi kvite aiškiai nurodyta, kad kvitą išdavė parduotuvė „DmD Megapolis“, į.k. 302592774.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų V. R. ir D. R. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini dalinai.

LR BPK 109 str. suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų–civilinio ieškinio kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (LR BPK 113 str. 2 d.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato LR CK 6.250 1 d., 2 d.. LR civiliniame kodekse nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis–jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, šį dydį nustato, remdamasis LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytų kriterijų visuma. Tai yra, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo J. V. R. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam V. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis ir jo žmona-nukentėjusioji D. R. buvo įžeisti, todėl jų ieškiniai dėl neturtinės žaklos atlyginimo tenkintini dalinai, priteisiant juos iš kaltinamojo J.V. R..

Nukentėjusiojo V. R. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kadangi nepateikti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

J. V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 140 str. 1 d.-laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl V. R. ir D. R. įžeidimo)-laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. R. padarytą turtinę žalą-43 Lt

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J.V. R. 43 (keturiasdešimt tris) Lt turtinės žalos atlyginimui ir 500 (penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo V. R. naudai, 500 (penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios D. R. naudai.

Nukentėjusiojo V. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.