Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-324-356/2017 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. Š. nuomone, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Trečiasis asmuo paaiškino, kad tarp jos globojamo atsakovo sūnaus ir atsakovo tarpusavio ryšys yra, jie susitinka, bendrauja, nes netoliese gyvena. Atsakovas pastaruoju metu vartoja alkoholį, sąlygų vaikui kartu gyventi neturi, nuolatinių pakankamo dydžio pajamų taip pat neturi, nors periodiškai dirba. Ji negalėtų pasakyti, kiek piniginių lėšų vaikui skyrė atsakovas. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovo būtų pakankama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 str. įtvirtintas principas – tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. M. ir V. S. sūnus (6 b.l.). Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (5 b.l.). Nors atsakovui buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau tai rezultatų nedavė. Atsakovo sūnui S. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta D. Š., kuri yra vaiko tėvo giminaitė, kartu su ja vaikas gyvena iki šio laiko (4 b.l.). Vaiko tėvai kartu nebegyvena. Atsakovei V. S. motinos valdžia sūnaus S. M. atžvilgiu neterminuotai apribota (duomenys neskelbtini) daliniu sprendimu, priimtu šioje civilinėje byloje (147-152 b.l.).

Taigi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovo sūnus Silvestras jau nuo 2015 metų gyvena globojamas, t.y. jį augina ir auklėja ne jo tėvai. Atsakovas sūnaus gyvenime dalyvauja epizodiškai: bendrauja su sūnumi, iš dalies paremia materialiai, tačiau sąlygų vaikui nuolatinai kartu gyventi nėra sudaręs, susigrąžinti nesiekia.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovas sūnaus Silvestro teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino ir šiuo metu šių jo teisių neužtikrina.

Tėvo, motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti.

Kaip nurodė ieškovas, atsakovas po to, kai vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, rodė iniciatyvą vaiką susigrąžinti, tačiau šiuo metu nebesiekia. Liudytoja R. Ž., socialinė darbuotoja, paaiškino, kad ji teikė socialines paslaugas abiems S. M. tėvams, tačiau tai rezultatų nedavė, vaiko tėvai gyvena atskirai, nei vienas iš jų neturi nuosavo gyvenamojo būsto, pastovių reikiamo dydžio pajamų ir kitų būtinų sąlygų vaikui kartu gyventi, nėra išsprendę problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsakovas nebesiekia vaiką susigrąžinti, pastaruoju metu nebebendrauja. 2015 m. buvo gydytas dėl sveikatos sutrikimo, sąlygoto alkoholio vartojimo (115 b.l.).

Atsakovas, kaip paaiškino trečiasis asmuo D. Š., vaiko gyvenime dalyvauja tik epizodiškai: bendrauja, kartais duoda pinigų, tą patvirtino ir pats atsakovo sūnus S. M.. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra abejingas tėviškoms pareigoms ir vaiku betarpiškai nesirūpina, t.y. vaiko neaugina ir neauklėja pats ir, nors su vaiku bendrauja, kartais duoda pinigų, tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek ir po to jis jokių realių veiksmų, kurie rodytų, kad siekia vaiką auginti ir auklėti pats, neatliko.

Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovas, iki teismui priimant sprendimą, nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovas yra darbingo amžiaus, nepripažintas neįgaliu, tačiau jis kol kas nepaisė ir nepaiso sūnaus interesų, neketina vaiką susigrąžinti, sūnui kartu gyventi sąlygų nėra sudaręs, piktnaudžiauja alkoholiu.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip sąlygų vaikui gyventi neturėjimas.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (CK 3.184 straipsnis), laikytina nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku. Toks nustatytas faktas yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti neterminuotai, nes atsakovas realiai neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys). Atsakovui sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovo sūnaus S. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, vaikas išsakė savo pageidavimą toliau likti gyventi kartu su globėja, nes jam sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis, ugdyti kitus gebėjimus, jam suprantama, kad nei vienas iš tėvų neturi tinkamų sąlygų jam kartu gyventi, tačiau jis su abiem tėvais bendrauja, tėvai kartais duoda jam pinigų (CK 3.183 straipsnio 3 dalis).

Nesant galimybės šiuo metu atsakovo sūnų S. grąžinti nei vienam iš skyrium gyvenančių jo tėvų, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, t.y. turint mintyje tai, kad atsakovo sūnus nuo 2015 m. nuolat gyvena trečiojo asmens šeimoje, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, o šiuo metu nei vienas iš tėvų negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (CK 3.248 straipsnio 1dalis) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, Silvestrui, jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 punktas) atskyrus nuo abiejų tėvų ir jam likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jo interesus (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406-407 straipsniai).

D. Š. yra S. giminaitė iš tėvo pusės, jai ir kartu su ja gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams sutikus (išreikšta raštu, 7, 119-120 b.l.) nuolatinai globoti S. savo šeimoje, o vaikui nuolatinai gyvenant kartu su ja jau nuo 2015 m. ir pageidaujant ten gyventi, institucijai savo išvada rekomenduojant (61-62, 39-60 b.l.), yra pagrindas vaiko nuolatine globėja paskirti D. Š. Todėl teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, S. globėja paskiriant D. Š., kartu su ja nustatant S. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jo pareikštą norą (CK 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.268 straipsnis, 3.269 straipsnis, 3.275 straipsnis).

Nėra duomenų, kad D. Š. negalėtų būti vaiko globėja (CK 3.269 straipsnis), įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinta, kad ji gali atlikti vaiko globėjos pareigas, sutuoktinis tam pritaria (9-19 b.l.). S. M. pagal sveikatos būklę gali būti globojamas, o D. Š. pagal savo sveikatos būklę tokio amžiaus vaiką globoti gali, ką patvirtina medicininiai pažymėjimai (36-37 b.l.). D. Š. yra susituokusi, ji ir jos sutuoktinis dirba ir gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto ir tinkamas buitines sąlygas globojamam vaikui gyventi, nei ji, nei jos sutuoktinis nėra teisti ir nebausti administracine tvarka, yra sudariusi visas sąlygas Silvestrui ir toliau gyventi, harmoningai vystytis ir tobulėti, vaikas jaučiasi saugus (20-23, 26-29, 31-33, 39-62, b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad būtų atleistas nuo pareigos pačiam išlaikyti sūnų vykdymo, ar kad šią pareigą vykdė tinkamai, t.y., kad pastoviai teikė reikiamo dydžio išlaikymą.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsakovas negali būti atleistas nuo įstatymu jam nustatytos pareigos vykdymo. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovo sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina jo globėja, vaikas savo turto neturi, globėjos vardu mokama 152 EUR globos išmoka, 152 EUR globos tikslinis priedas, 38 EUR pagalbos pinigai vaikus globojančioms šeimoms (38 b.l.), iš vaiko motinos 2017-05-10 teismo sprendimu priteistas išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis 80 EUR dydžio išmokomis (147-152 b.l.), taigi darytina išvada, kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius tenkintų išlaikymas, atsakovo teikiamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškovo nuomone, atsakovas turi galimybę kas mėnesį mokėti 80 EUR dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2014-10-01 buvo 1.035 Lt, nuo 2015-07-01 – 325 EUR, nuo 2016-01-01 – 350 EUR, nuo 2016-07-01 – 380 EUR.

Atsakovas, kaip patvirtina šalių pateikti įrodymai šioje byloje, šiuo metu nedirba, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, transporto priemonių neturi (112-114 b.l.). Kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, 2016 m. vykdė individualią veiklą (34 b.l.). Taigi atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant labai sunkia.

Laikinoji globa atsakovo sūnui buvo nustatyta nuo 2015-03-02, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pareigą išlaikyti sūnų būtų nuo tada vykdęs tinkamai, t.y. nuolat teikęs reikiamo dydžio išlaikymą. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi yra pagrindas iš atsakovo išlaikymą priteisti už laikotarpį nuo 2015-03-02.

Vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, priteistinas išlaikymas S. M. iš atsakovo ieškovo nurodytos formos ir dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t.y. periodinėmis išmokomis po 80 EUR kas mėnesį už laikotarpį nuo 2015-03-02 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškinys tenkintinas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina šalių procesinį elgesį iš esmės tinkamu (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 1,91 EUR (½ dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu)), taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 53 EUR žyminio mokesčio ( 31 EUR už reikalavimą apriboti tėvo valdžią, 22 EUR žyminio mokesčio (80 EUR x 12 mėn. = 960 EUR x 3 proc. = 28,80 EUR x 75 proc. = 21,60 EUR (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies reikalavimus – 22 EUR) ) už reikalavimą priteisti išlaikymą) ( CPK 82 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jo globėja paskirti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. M., gim. 2004-08-07, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 80 EUR dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2015-03-02 iki Silvestro pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53 EUR žyminio mokesčio, 1,91 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.