Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-613-517/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-28
Bylos Nr.
A17.-613-517/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00049-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-613-517/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00049-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 19.10; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 28 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, D. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo atstovei advokatei D. D.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui V. B., veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. vasario 22 d., apie 23 val. 15 min., M. K., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), informuodamas apie tai, kad konfliktuoja neblaivus sūnus, neduoda miegoti, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, jog informacija melaginga, konfliktą kelia pats pranešėjas (M. K.), o policijos pareigūnams pareikalavus nustoti triukšmauti, trukdyti namiškiams ilsėtis, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prieiti prie tarnybinio automobilio protokolo dėl melagingo policijos iškvietimo surašymui, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, paimtas už rankos priešinosi, muistėsi, čiupo už policijos pareigūno tarnybinės uniformos.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinus faktų visumą, nekyla abejonių, kad M. K. policijos pareigūnus iškvietė melagingai, pats inicijavęs konfliktą, jam joks pavojus negrėsė, pagalba buvo nereikalinga, be to, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų veiksmus, dėl ko policijos pareigūnai turėjo panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir jį sulaikyti. Prašė skirti M. K. sankcijose numatytas nuobaudas už padarytus nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. teismo posėdžio metu kaltu padarius jam inkriminuojamą nusižengimą neprisipažino ir parodė, kad 2013 metais išsituokė su R. K. ir pasidalino namo gyvenamąsias patalpas. Jo buvusi sutuoktinė R. ir sūnus R. gyvena antrame namo aukšte, o jis – pirmame. Į gyvenamąsias patalpas yra vienas įėjimas, raktus turi visi gyventojai. 2018 m. vasario 22 d., apie 22 val. nuėjo miegoti, tuo metu namuose nieko nebuvo. Prieš eidamas miegoti paskambino sūnui R. ir pasakė, kad grįžtų namo, nes jam reikia eiti miegoti. Eidamas miegoti užrakino duris iš vidaus, nes būna, kad R. ir buvusi sutuoktinė aplamai negrįžta. Nežino ar galima atrakinti duris iš lauko, kai užrakinama spyna iš vidaus. Jis raktu užrakino antrą spyną, esančią apačioje. Kai miegojo, išgirdo beldimąsi. Atidarė duris ir į vidų įleido R. bei R., pastarieji buvo neblaivūs, triukšmavo, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Sūnus jį pavadino „debilu ir pederastu“. Tuo metu buvo apie 23 val., o jam reikėjo anksti keltis į darbą, todėl iškvietė policijos pareigūnus dėl triukšmavimo. Triukšmavimas pasireiškė keiksmažodžiais bei rėkavimu. Atvykus pareigūnams, šie iškarto paklausė „ko nerimauji, ko triukšmauji“, tuomet iš namo antro aukšto nulipo buvusi sutuoktinė ir sūnus. Pareigūnai jam pasakė, kad melagingas iškvietimas. Jis tvirtino, jog jam tikrai reikia pagalbos ir vėl skambino bendruoju pagalbos telefonu, tačiau pareigūnai telefoną atėmė, užlaužė jam rankas, pradėjo smaugti, uždėjo antrankius ir pastačius prie sienos smūgiavo į krūtinę. Tuomet jį nuvedė į tarnybinį automobilį. Girdėjo kai buvusi žmona padėkojo pareigūnams. Jis buvo streso būsenos, buvo susijaudinęs, nes jį prižadino iš miego, tačiau pareigūnų nepuolė, garsiai nerėkavo, už tarnybinės uniformos nečiupo. Tiesiog aiškino situaciją. Dokumento pateikti pareigūnams nespėjo, nes jam užlaužė rankas. Prievartą prieš jį pareigūnai panaudojo nepagrįstai, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pareigūnus kvietė pirmą kartą, buvo įsitikinęs, kad pagalba jam yra reikalinga. Buvusi sutuoktinė ir sūnus minėtą dieną gėrė alkoholį dar prieš išeidami iš namų. Jis buvo blaivus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepagrįstai.

Liudytoja R. K. teisme paliudijo, kad nutraukus santuoką su M. K., ji su sūnumi R. liko gyventi antrame namo aukšte, o jos buvęs sutuoktinis – pirmame. Dėl durų spynos su M. nuolat vyksta konfliktai, nes pastarasis užrakina duris iš vidaus taip, kad jų neįmanoma atrakinti iš lauko pusės. 2018 m. vasario 22 d. vartojo alkoholį, po ko, su sūnumi R. išėjo pas kitą sūnų, gyvenantį tame pačiame kaime, kur gėrė alų. Visas aplinkybes gerai prisimena. Būnant pas kitą sūnų, jai buvęs sutuoktinis neskambino. Apie 23 val. sugrįžo į namus, tačiau durų atrakinti negalėjo, nes buvęs sutuoktinis jas užrakino iš vidaus ta spyna, kurią užrakinus iš vidaus pusės, iš lauko pusės atrakinti neįmanoma, tai yra užrakino ne raktu, o užsuko suktuką. Dėl to, kad negalėjo patekti į namus, R. apie keturis kartus skambino tėčiui telefonu. Ragelio pastarais nekėlė, tuomet sūnus pabeldė į langą. Po ko, buvęs sutuoktinis atidarė duris ir su durimis patakė jai į galvą bei pavadino ją necenzūriniu žodžiu. Ji su buvusiu sutuoktiniu nekonfliktavo, nieko pastarajam nesakė, patekusi į namus, iškarto su sūnumi nuėjo į antrą aukštą. Būdama antrame aukšte išgirdo, kad atvyko policijos pareigūnai. Tuomet ji su sūnumi nulipo į pirmą aukštą. Matė, kad M. K. buvo agresyvus, įsiaudrinęs. Pastarasis, atvykus pareigūnams, šūkavo, rėkavo. Ji girdėjo kaip pareigūnai prašė dokumento, o M. prieštaravo. Tuomet pamatė, kad išėjo su antrankiais. M. konfliktavo su pareigūnais savo kambaryje, kas vyko kambaryje ji nematė, tik girdėjo riksmus. Pareigūnė paprašė striukės ir ji ją padavė. Dėl durų spynos užrakinimo taip, kad nebūtų galima atrakinti iš lauko pusės, ji buvo anksčiau vieną kartą kvietusi policijos pareigūnus.

Liudytojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. A. teisme paliudijo, kad 2018 m. sausio 22 d., apie 23 val. gavo nurodymą vykti į įvykį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo kvalifikuojamas kaip B lygio iškvietimas, tai yra smurtas artimoje aplinkoje. Kartu su pareigūne S. L. nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas M. K.. Jis paklausė pranešėjo kas nutiko, kas jį skriaudė. Tuomet M. K. pradėjo šaukti: „ar matot kiek valandų, buvusi žmona ir sūnus namo grįžta 23 val.“. Jis paaiškino, kad suaugę žmonės turi teisę grįžti tada kada jie nori. Šie žodžiai labai įžeidė M. K. ir jis pradėjo šaukti, tapo isteriškas. Kiti šeimos nariai buvo antrame aukšte, išgirdę triukšmą atėjo į pirmą aukštą. Pastarieji elgėsi tyliai ir ramiai. Tuo trapu M. K. buvo įsiaudrinęs, į jokią diskusiją nesileido, adekvačiai susikalbėti su pastaruoju nebuvo galima. Bandė išaiškinti, kad įėjimas yra vienas, tačiau M. K. nesiklausė, reiškė pretenzijas, dėl vėlyvo buvusios sutuoktinės ir sūnaus sugrįžimo. Tuomet pranešėjas pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir dar kartą skambino į bendrosios pagalbos centrą, šaukė, rėkė, elgėsi neadekvačiai. Jis pasakė, kad netrukdytų pareigūnų darbo, kad tai bus traktuojama kaip melagingas iškvietimas ir pareikalavo pasiimti asmens dokumentą bei prieiti prie tarnybinio automobilio. M. K. į jokius reikalavimus nereagavo, teisėtų reikalavimų nevykdė. Bandant paimti už rankos ir vesti į tarnybinį automobilį, čiupo už uniformos. Toliau nevykdė teisėtų reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį. Kelis kartus įspėjo dėl fizinės prievartos panaudojimo, tačiau pastarasis nereagavo. Tuomet jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus, uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą, nes vietoje protokolo surašyti nebuvo galimybės dėl pranešėjo elgesio. Naudojant kovinių imtynių veiksmais jis užlaužė M. K. sprandą, o tuo metu kolegė uždėjo antrankius. Jokie smūgiai naudojami nebuvo. Kadangi smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, pranešimas buvo nepagrįstas, todėl neblaivumo netikrino. Minėto namo durų viena spyna yra su spragtuku, kurį užrakinus iš vidaus, iš lauko atrakinti durų negalima. Šiuo adresu lankosi ne pirmą kartą dėl to, kad M. K. į namus neįleidžia savo kartu gyvenusios buvusios sutuoktinės ir sūnaus.

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno M. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 2).

Liudytoja – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė S. L. teisme paliudijo, kad 2018 m. sausio 22 d., apie 23 val. gavo pranešimą apie B lygio iškvietimą, tai yra smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, ji filmavo. M. K. atidaręs duris nuolat šaukė, o buvusi pastarojo sutuoktinė ir sūnus elgėsi ramiai. Ji paklausė kas nutiko, buvusi sutuoktinė ir sūnus paaiškino, kad M. K. užrakino duris iš vidaus ir jų neįsileidžia į namus, dėl to pabeldė į langą. Minėtu adresu lankosi jau trečią kartą, tame tarpe ir dėl to, kad M. K. neįsileidžia į namus kartu gyvenančių asmenų. Jai žinoma, kad minėtų namų duryse yra spragtukas. Jei šis spragtukas užsuktas, durų su raktu atrakinti negalima. M. K. sutuoktinė ir sūnus paaiškino, kad buvo užsuktas spragtukas, todėl jie negalėjo patekti į namus. Pranešėjas piktinosi, kad buvo prikeltas iš miegų, nes anksti keltis į darbą. Tuomet ėmė vėl skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir sakė, kad jam nesuteikiama pagalba. Kolega jam paaiškino, kad jokio smurto prieš pranešėją niekas nevartojo, policiją iškvietė melagingai ir paprašė paimti dokumentus bei prieiti prie tarnybinio automobilio. M. K. tada nuėjo į miegamąjį, kolega pakartojo reikalavimą paimti dokumentą, paėmė už rankos, kad nurimtų, nes nuolatos šaukė. Tada M. K. stvėrė kolegai M. A. už tarnybinės uniformos. Ji išsiėmė antrankius. Nei ji, nei jos kolega M. K. nesmūgiavo. Kartu su kolega pastarajam bandė užlaužti rankas, kad surakinti už nugaros antrankiais. Tačiau to padaryti nebuvo galima, todėl kolega panaudojo smaugimo veiksmus, atpalaidavo rankas ir tik tada ji uždėjo antrankius. Iki tol daug kartų kartojo, kad leistų surakinti rankas, tačiau M. K. nereagavo. Kai M. K. buvo nuvežtas į tarnybinį automobilį, ji pastarojo buvusios sutuoktinės paprašė paduoti batus ir striukę. Vykstant tarnybiniu automobiliu, pastarasis visą laiką šaukė, triukšmavo. Policijos komisariate taip pat nuolat šūkavo, todėl buvo sulaikytas laikino sulaikymo kameroje. Nebuvo pagrindo tikrinti kartu su K. gyvenančių asmenų girtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1116-675-2013, matyti, kad M. K. ir R. K. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, po santuokos nutraukimo M. K. ir R. K. atiteko po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Pagrindinės durys vedančios į namą yra iš kiemo pusės. Namo durys iš lauko pusės rakinamos dvejais užraktais. Iš vidinės pusės matomi trys atskiri, vienas nuo kito nepriklausomi užraktai. Pirmas užraktas, žiūrint iš viršaus, rakinamas iš laukos pusės naudojant raktą, iš vidinės pusės – be rakto. Antras užraktas, žiūrint iš viršaus, rakinamas iš lauko ir vidaus pusių naudojant raktą. Trečias užraktas, žiūrint iš viršaus, rakinamas be rakto tik iš vidinės pusės. Visi užraktai tvarkingi (veikiantys) (b. l. 3-38).

Iš teismo posėdžio metu perklausyto garso įrašo girdėti, kad pranešėjas M. K. skambina bendruoju pagalbos telefonu du kartus. Pirmą kartą skambina teigdamas, jog yra triukšmaujama, naktį „baladojasi“ girti asmenys, dėl ko jam spaudžia krūtinę, jis yra po infarkto. Antrą kartą skambindamas teigia, jog atvažiavo policija ir kaltina jį, o jis nežino ką daryti.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad M. K. pasitinka policijos pareigūnus, policijos pareigūnai ramina, kad M. K. nešauktų, kelis kartus prašo nešaukti.

Iš byloje esančio M. K. skundo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybai matyti, kad M. K. prašo įvertinti Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnų S. L. ir M. A., patruliavusių 2018 m. vasario 22 d., veiksmus (b. l. 46-48).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, motyvuojant tuo, kad M. K. teiginius dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų grindžia savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais, savaip interpretuoja įvykius ir faktus, todėl tai nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. M. K. skundė nurodomos aplinkybės vertinamos kaip siekis atkeršyti policijos pareigūnams dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo bei teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo (b. l. 67-69).

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje

Administracinė atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį galima, už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 2 dalies aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2014).

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo specialiųjų tarnybų iškvietimą grindė tuo, kad to paties namo antrame aukšte gyvenanti buvusi sutuoktinė ir sūnus sugrįžo į namus vėlai vakare būdami neblaivūs ir triukšmavo, dėl ko jis buvo pažadintas. Byloje yra nustatyta, kad M. K. ir R. K. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, po santuokos nutraukimo M. K. ir R. K. atiteko po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), abu buvę sutuoktiniai gyvena tame pačiame name ir naudojasi tuo pačiu įėjimu į namą (b. l. 30-31). Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad su sūnumi gėrė alkoholinius gėrimus pas kitą sūnų ir apie 23 val. sugrįžo į namus, tačiau paaiškino, jog nei ji, nei sūnus netriukšmavo, o į namo langą pabeldė tik dėl to, kad su turimu raktu negalėjo atsirakinti namo durų, nes M. K. jas iš vidaus užsuko spragtuku, taip, kad nebūtų galima atrakinti iš lauko pusės. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paliudijo, jog žinojo, kad buvusios sutuoktinės ir sūnaus nėra namuose, skambino sūnui prašydamas, jog pastarieji sugrįžtų į namus, tačiau nesugrįžus, užrakino namo duris ir nuėjo miegoti. Įvykio vietos apžiūra patvirtina, jog pagrindinės durys vedančios į namą rakinamos trimis užraktais: pirmas užraktas, žiūrint iš viršaus, rakinamas iš laukos pusės naudojant raktą, iš vidinės pusės – be rakto; antras užraktas, žiūrint iš viršaus, rakinamas iš lauko ir vidaus pusių naudojant raktą; trečias užraktas, žiūrint iš viršaus, rakinamas be rakto tik iš vidinės pusės (b. l. 3-38). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog jis namo duris užrakino raktu ir neužkirto kelio kartu gyvenantiems asmenims patekti į namus, tačiau šias aplinkybes paneigia kiti bylos duomenys. Liudytoja R. K. paliudijo, jog durų atrakinti negalėjo iš lauko pusės, nes jos buvo užrakintos iš vidaus spragtuku, dėl to, kad buvęs sutuoktinis nuolat duris taip užrakina ir ji negali patekti į namus, nuolat vyksta konfliktai, ne kartą buvo kviečiama policija. Šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnai M. A. ir S. L., kurie paliudijo, jog nuvykus pagal pranešimą į įvykio vietą, R. K. ir jos sūnus R. jiems paaiškino, kad negalėjo patekti į namus, nes duris M. K. užrakino iš vidaus taip, kad jų nebūtų galima atrakinti iš lauko pusės, todėl pabeldė į langą. Šiuo adresu lankosi ne pirmą kartą dėl to, kad M. K. į namus neįleidžia savo kartu gyvenusios buvusios sutuoktinės ir sūnaus. Taip pat, policijos pareigūnas M. A. parodė, kad iškvietimas buvo kvalifikuojamas kaip B lygio, tai yra smurtas artimoje aplinkoje. Kartu su pareigūne S. L. nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas M. K.. Jis paklausė pranešėjo kas nutiko, kas jį skriaudė. Tuomet M. K. pradėjo šaukti: „ar matot kiek valandų, buvusi žmona ir sūnus namo grįžta 23 val.“. Jis paaiškino, kad suaugę žmonės turi teisę grįžti tada kada jie nori. Šie žodžiai labai įžeidė M. K. ir jis pradėjo šaukti, tapo isteriškas. Kiti šeimos nariai buvo antrame aukšte, išgirdę triukšmą atėjo į pirmą aukštą. Pastarieji elgėsi tyliai ir ramiai. Tuo trapu M. K. buvo įsiaudrinęs, į jokią diskusiją nesileido, adekvačiai susikalbėti su pastaruoju nebuvo galima. Iš esmės tas pačias aplinkybes policijos pareigūnas M. A. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 2). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kartu į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė S. L., kuri parodė, kad minėtu adresu lankosi jau trečią kartą, tame tarpe ir dėl to, kad M. K. neįsileidžia į namus kartu gyvenančių asmenų. Jai žinoma, kad minėtų namų duryse yra spragtukas. Jei šis spragtukas užsuktas, durų su raktu atrakinti negalima. Pranešėjas piktinosi, kad buvo prikeltas iš miegų, nes jam anksti keltis į darbą. Tai, kad M. K. atvykus pareigūnams pats elgėsi neadekvačiai, šūkavo, piktinosi dėl to, jog buvo prižadintas iš miego patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame girdisi kaip atvykę pagal pranešimą pareigūnai bandė nuraminti M. K. kelis kartus pakartodami žodį „nešaukit“. Tuo tarpu, iš teismo posėdžio metu perklausyto garso įrašo matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu M. K. skambino du kartus, vieną kartą teigdamas, jog triukšmaujama, naktį „baladojasi“ girti asmenys, dėl ko jam spaudžia krūtinę, jis yra po infarkto. Antrą kartą skambindamas teigia, jog atvažiavo policija ir kaltina jį, o jis nežino ką daryti.

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklaustų policijos pareigūnų M. A. ir S. L. parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, sutampa su liudytojos R. K. parodymais bei neprieštarauja kitai administracinio nusižengimo bylos medžiagai, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolui (b. l. 32-38), teismo posėdžio metu perklausytam garso įrašui bei peržiūrėtam vaizdo įrašui. Juolab, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-416-331/2011m. ir kt.). Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. nurodytos aplinkybės vertintinos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bendruoju pagalbos telefonu pasakyti žodžiai, jog triukšmaujama, naktį „baladojasi“ girti asmenys neatitinka tikrovės ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neabejotinai suvokė, jog pagalba nėra reikalinga. Tokią išvadą pagrindžia tai, jog aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. K. pats užkirto kelią tame pačiame name gyvenantiems asmenims patekti į namus, o kai buvo prižadintas beldimu į langą, skambino bendruoju pagalbos telefonu nenurodydamas visų aplinkybių dėl buvusios žmonos ir sūnaus vėlyvo grįžimo į namus, taip sąmoningai suklaidindamas policijos pareigūnus ir sutrukdydamas specialiųjų tarnybų darbą. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai padaryti tyčia, suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Kartu pažymėtina, jog iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jiems nuvykus į įvykio vietą ir bandant išsiaiškinti kas nuskriaudė pranešėją šis iškarto piktinosi tuo, kad yra vėlyvus metas ir, kad buvusi žmona ir sūnus tokiu vėlyvu metu grįžta į namus.

Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nebuvo jokių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą ar staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms.

Tokiu būdu, įvertinus visų bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad M. K. tyčia iškvietė specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje

Administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį galima, už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. savo kaltę neigia, teigdamas, jog buvo streso būsenos, susijaudinęs, nes jį prižadino iš miego, tačiau pareigūnų nepuolė, garsiai nerėkavo, už tarnybinės uniformos nečiupo, dokumento pateikti pareigūnams nespėjo, nes jam užlaužė rankas, o sulaikymo metu buvo nepagrįstai mušamas ir smaugiamas, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta, ko neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad atvykus policijos pareigūnams jis buvo susijaudinęs, streso būsenos, piktinosi, kad yra prižadintas iš miego, o 5 valandą ryto jam reikės keltis į darbą. Policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, ne kartą buvo garsiai išsakytas reikalavimas nustoti triukšmauti, tačiau M. K. šio reikalavimo nevykdė, ką patvirtina teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Be to, byloje visiškai įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo paimti asmens dokumentą ir eiti prie tarnybinio automobilio. Liudytojas – policijos pareigūnas M. A. teisme paliudijo, kad M. K. buvo įsiaudrinęs, į jokią diskusiją nesileido, adekvačiai susikalbėti su pastaruoju nebuvo galima. Jis pasakė M. K., kad netrukdytų pareigūnų darbui, kad tai bus traktuojama kaip melagingas iškvietimas ir pareikalavo pasiimti asmens dokumentą bei prieiti prie tarnybinio automobilio. M. K. į jokius reikalavimus nereagavo, teisėtų reikalavimų nevykdė. Bandant paimti už rankos ir vesti į tarnybinį automobilį, čiupo už uniformos. Toliau nevykdė teisėto reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį. Jis kelis kartus įspėjo dėl fizinės prievartos panaudojimo, tačiau pastarasis nereagavo. Tuomet jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus, uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą, nes vietoje protokolo surašyti nebuvo galimybės dėl pranešėjo elgesio. Naudojant kovinių imtynių veiksmais jis užlaužė M. K. sprandą, o tuo metu kolegė uždėjo antrankius. Jokie smūgiai naudojami nebuvo. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno M. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 2). Šios liudytojo nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su kartu į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės S. L. parodymais, kuri paliudijo, jog pranešėjas piktinosi, kad buvo prikeltas iš miego, nes anksti keltis į darbą. Tuomet ėmė vėl skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir sakė, kad jam nesuteikiama pagalba. Kolega jam paaiškino, kad jokio smurto prieš pranešėją niekas nevartojo, policiją iškvietė melagingai ir paprašė paimti dokumentus bei prieiti prie tarnybinio automobilio. M. K. tada nuėjo į miegamąjį, kolega pakartojo reikalavimą paimti dokumentą, paėmė už rankos, kad nurimtų, nes nuolatos šaukė. Tada M. K. stvėrė kolegai M. A. už tarnybinės uniformos. Ji išsiėmė antrankius. Nei ji, nei jos kolega M. K. nesmūgiavo. Kartu su kolega pastarajam bandė užlaužti rankas, kad surakinti už nugaros antrankiais. Tačiau to padaryti nebuvo galima, todėl kolega panaudojo smaugimo veiksmus, atpalaidavo rankas ir tik tada ji uždėjo antrankius. Iki tol daug kartų kartojo, kad leistų surakinti rankas, tačiau M. K. nereagavo. Tai, kad M. K. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo paimti asmens dokumentą paliudijo ir R. K., kuri teismo posėdžio metu paaiškino, jog girdėjo kaip pareigūnai prašė dokumento, o M. K. prieštaravo. Ši liudytoja nuosekliai paaiškino, kad būdama antrame aukšte išgirdo, kad atvyko policijos pareigūnai. Tuomet ji su sūnumi nulipo į pirmą aukštą. Matė, kad M. K. buvo agresyvus, įsiaudrinęs. Pastarasis, atvykus pareigūnams, šūkavo, rėkavo. Ji girdėjo kaip pareigūnai prašė dokumento, o Marijonas prieštaravo. Tuomet pamatė, kad išėjo su antrankiais.

Kaip jau buvo pažymėta, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti M. K. ar kitokiu būdu jam pakenkti, be to, jų parodymai nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti įrodymai, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kad jis dėl policijos pareigūnų veiksmų patyrė fizinį skausmą, nes buvo smaugiamas ir smūgiuojama į krūtinę, dėl ko buvo sutrikdyta jo sveikata, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog faktinėmis bylos aplinkybėmis įrodyta, kad M. K. nevykdė teisėtų policininkų reikalavimų. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnį policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą.

Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).

Taigi šioje byloje nustatytos faktinėmis bylos aplinkybės įrodo, jog policijos pareigūnai, panaudodami prieš teisėtiems jų reikalavimams nepaklususį M. K. kovinius veiksmus bei specialias priemones, įstatymo suteiktų jiems įgaliojimų neviršijo. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų smūgiavę M. K. į krūtinę. Tokias aplinkybes paneigia ir byloje esanti specialisto išvada (b. l. 44-45). Kartu pažymėtina, jog pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą policijos pareigūnų veiksmus vertinio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyba ir galutiniu, įsiteisėjusiu 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, motyvuojant tuo, kad M. K. teiginius dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų grindžia savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais, savaip interpretuoja įvykius ir faktus, todėl tai nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti; M. K. skundė nurodomos aplinkybės vertinamos kaip siekis atkeršyti policijos pareigūnams dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo bei teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo (b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visų bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad M. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. K. anksčiau nei baustas administracine tvarka, nei teistas nebuvo, nusižengimą padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusižengimą padarė būdamas neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra dirbantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. K. už padarytus nusižengimus yra skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, paskiriant minimalius baudų dydžius (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 493 straipsnio 2 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, M. K. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18078651561 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarimo kopiją išsiųsti M. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato, kurio buveinė yra Vytauto g. 109, Ukmergės m., žiniai.

Teisėjas Rinaldas Adamonis