Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-17 · Byla Nr. TS-81-1100/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-17
Bylos Nr.
TS-81-1100/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Nuteistasis
L. Ž.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-81-1100/2024
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1674 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam L. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas L. Ž. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 72³ straipsniu, L. Ž. taikytas išplėstinis turto konfiskavimas, kita Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

L. Ž. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 8 d., bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 8 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 d. – 3 metai 11 mėnesių ir 24 dienos.

Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1674 nuteistajam L. Ž. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nuteistasis L. Ž. skunde prašo panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. RV-25-1674 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti L. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1674. Komisija jau ketvirtą kartą svarsto lygtinio paleidimo galimybę nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ankstesniame Komisijos 2023 m. nutarime buvo nurodyta, kad jam reikia lankyti kursus, nukreiptus į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nuteistojo nuomone, jis sėkmingai lankė minėtus kursus, išlaikė ir 2024 m. vasario 2 d. gavo diplomą, už tai administracija skyrė paskatinimą. Nuteistojo teigimu, jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu elgiasi nepriekaištingai, yra skatinamas, tai nurodė ir Komisija skundžiamame nutarime. Bausmės vykdymo laikotarpiu įgijo siuvėjo ir šildymo, vėdinimo oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesines kvalifikacijas, nuo 2022 m. birželio 17 d. vykdo individualią veiklą. Nuteistojo vertinimu, jis nėra pavojingas visuomenei, pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, į tai atsižvilgė ir bylą nagrinėjęs teismas paskirdamas minimalią bausmę. Jis, būdamas laisvėje, būtų naudingesnis visuomenės narys – dirbtų, mokėtų mokesčius, sutaupytų valstybei pinigų, nes jo išlaikymas kalėjime kainuoja 10 000 Eur per mėnesį, todėl prašo skundą tenkinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo L. Ž. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi – ne tik formalieji, bet ir materialieji – pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam L. Ž. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo L. Ž. skundu, įvertinęs Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1674 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju L. Ž. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Nuteistojo L. Ž. skunde teigiama, kad Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. L. Ž. manymu, jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, yra skatintas, nuosekliai vykdė ankstesnio Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4146 rekomendacijas – lankė kursus, nukreiptus į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, dirba, įgijo dvi profesines kvalifikacijas, nėra pavojingas visuomenei, todėl yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo L. Ž. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino L. Ž. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1674 turinio (asmens bylos II t. 1 d., b. l. 7–8). Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ar nepagrįstas, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamu 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1674 neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi L. Ž., savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pusę bausmės atliko 2023 m. birželio 8 d. L. Ž. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus Lietuvos Respublikoje ir 1 kartą užsienyje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais L. Ž. susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, o pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienyje L. Ž. buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, padarymą t. y. už analogišką nusikaltimą, už kurį jis dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimai nėra sunkėjantys, ankstesni teistumai rodo, kad L. Ž. linkęs daryti nusikalstamas veikas, kurioms būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. Ž. anksčiau ne kartą buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors jis nepažeidė nustatytų teismo įpareigojimų, tačiau atitinkamų išvadų nepadarė ir nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo – atlikęs laisvės atėmimo bausmes toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o nulemtas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu dėl jo, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti L. Ž. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Jis paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 8 d., ją atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, 2 kartus skatintas (2020 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. kovo 19 d.), tačiau tai nerodo nepriekaištingo nuteistojo elgesio, kaip teigiama skunde. Jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra niekuo neišsiskiriantis, tarp paskatinimų yra praėjęs didelis laiko tarpas, o nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis laikėsi nustatytos tvarkos reikalavimų, t. y. elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1478 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad duomenų, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad bausmės atlikimo metu L. Ž. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, dalyvavo prevencinėse priemonėse (pokalbiuose apie turiningą laisvalaikio leidimą, draugų įtaką jo elgesiui, kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigose), dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (ruošė kryžiažodžius, dalyvavo domino konkurse, sporto renginyje, VšĮ „Gebu“ teisinio ugdymo mokymuose „Vykdymo procesas“, „Šeimos teisė“ mokymuose). 2021 m. spalio 7 d. nuteistasis kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos psichologą, buvo paskatintas nusikalstamo elgesio riziką vertinančio specialisto, tačiau motyvacinis procesas laikomas nesėkmingu – nuteistasis „neprieinamas“ net nusikalstamo elgesio analizei, atsisako kalbėti, teigia, kad reikia vertinti jo dabartinį elgesį – todėl būtinos sąlygos intervencinių priemonių vykdymui neišpildytos. Be to, nuteistojo skunde teigiama, kad ankstesniame Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. RV-25-4146 jam buvo rekomenduota dalyvauti individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, jis pabrėžia, kad sėkmingai lankė nurodytą priemonę, išlaikė ir 2024 m. vasario 2 d. gavo diplomą, už tai kalėjimo administracija skyrė paskatinimą. Pažymėtina, kad L. Ž. iš tikrųjų nuo 2023 m. lapkričio 24 d. dalyvavo ir 2024 m. vasario 2 d. baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, tačiau priešingai nei teigiama L. Ž. skunde, nuteistojo dalyvavimas intervencijoje vertinamas tik kaip iš dalies sėkmingas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam ganėtinai sunku įsijausti į kito žmogaus perspektyvą, priimdamas sprendimus bei analizuodamas situacijas L. Ž. išlieka labiau orientuotas į savo paties vertinimą ir patirtį, nors reaguodamas į grįžtamąjį ryšį šiuo aspektu stengiasi tai koreguoti. Teismas teigiamai vertina L. Ž. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, tai, kad jis nebaustas drausmine tvarka, skatintas, dalyvauja prevencinėse priemonėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Kita vertus, ne visos nuteistojo lankytos programos davė teigiamus rezultatus ir buvo sėkmingos, todėl anksčiau išvardytų teigiamų aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis aktyviai ir sėkmingai dalyvavo įvairiose programose, o pasiekti rezultatai specialistų vertinami tik kaip iš dalies sėkmingi, savaime nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad Vilniaus kalėjimo direktoriaus 2022 m. birželio 17 d. įsakymu nuteistajam L. Ž. leista laikantis teisės aktų reikalavimų užsiimti apmokestinamąja individualia veikla ir turėti šiai veiklai reikalingas priemones – asmeninį kompiuterį, kompiuterio pelę, 4 žodynus, čekių knygelę, gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (asmens bylos II t. II d., b. l. 65), tačiau pažymima, kad ši veikla laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesikreipė į kalėjimo administracija dėl galimybės dirbti administracijos paskirtą darbą. L. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dalyvavo mokymosi procese – įgijo vidurinį išsilavinimą ir 2 profesines kvalifikacijas (siuvėjo ir šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesines kvalifikacijas), o tai gali būti vienas iš apsauginių veiksnių tolimesnei integracijai į visuomenę. Nuteistasis taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis turi nedidelę oficialią darbinę patirtį. Nors, nuteistojo teigimu, jis laisvėje turėjo darbinį užimtumą, buvo socialiai aktyvus, tačiau jo nusikaltimų pobūdis rodo, kad jis ne visada rinkosi teisėtus būdus finansiniams sunkumams spręsti, juolab nustatyta, kad L. Ž. linkęs daryti nusikalstamas veikas, kurioms būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Be to, jo darbinė veikla nepasižymėjo nuoseklumu, „Sodros“ duomenimis nuteistasis oficialiai dirbo 1,5 metų (duomenys neskelbtini) m., 2 metus (duomenys neskelbtini) m., o nuo (duomenys neskelbtini) m. savarankiškai vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Neginčytinai teigiamai vertinama aplinkybė, kad nuteistasis neturi finansinių problemų, susijusių su kompulsyviu elgesiu (pavyzdžiui, lošimu) ir pagal 2024 m. gegužės 22 d. Finansų skyriaus pažymą, L. Ž. nebeturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Tačiau atsižvelgus į anksčiau išvardytas aplinkybes, negalima vienareikšmiškai teigti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis pajamas pragyvenimui sieks gauti tik legaliais būdais, kaip nurodo nuteistasis pateiktame skunde – dirbs ir mokės mokesčius, bus naudingas visuomenės narys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais (dukra, seserimi ir buvusia žmona) skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jeigu jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, jis gyventų pas savo dukterį, pateikė dukters sutikimą. Tai, kad nuteistasis patvirtino jo įdarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir turi gyvenamąją vietą, teismas vertina teigiamai, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra pakankamos ir nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Komisija, spręsdama klausimą dėl L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą bei elgesį, nuostatas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoti į tam tikrą veiklą. Esant stresinėms situacijoms, žinodamas, kad jo socialus elgesys bus naudingas, vengia konfliktinių situacijų, tačiau jo tarpasmeniniai įgūdžiai vidutiniški – interviu metu jis išlieka atsiribojęs, gynybiškas, vengiantis atsiskleisti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę, jo mąstymą, elgesį ir nuostatas atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, įskaitant ir praeities elgesio vertinimą, siekiant prognozuoti jo elgesį ateityje. L. Ž. elgesys praeityje rodo, kad jis turėjo nusikalstamą elgesį palaikančias nuostatas. Ankstesnių teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos susiformavo seniai ir nekinta, stebimas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, pažeidinėjant įstatymus. Nėra duomenų apie L. Ž. teistumus už smurtinius nusikaltimus, agresyvaus elgesio pasireiškimą ar savitvardos sunkumus, visos nusikalstamos veikos padarytos būtent iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos. Nors, nuteistojo teigimu, jis ateityje nesieja savęs su nusikalstamų veikų darymu, planuoja legaliai dirbti ir būti naudingas visuomenei narys, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad L. Ž. mąstymo ir elgesio sritis yra aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, nuteistojo nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių nenumatymas yra vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Taigi nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių nenumatymas, klaidų kartojimas nepasimokant iš ankstesnio patyrimo. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad jis nėra pavojingas visuomenei, kad teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, į tai atsižvilgė ir bylą nagrinėjęs teismas, paskirdamas minimalią bausmę už padarytą nusikaltimą. Teismas nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendyje nurodyta priešingai, nei teigia L. Ž. – nors nuteistasis kaltę pripažino visiškai dėl narkotinių medžiagų laikymo, kad tai darė vienas, tačiau šis jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir tokį jo prisipažinimą teismas laiko jo siekiu bendrininkams padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai tik patvirtina nuteistojo nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų buvimą. Pažymėtina, kad nuteistasis būtent dėl savo nusikalstamų veiksmų neteko laisvės, o neigiami padariniai yra natūralus jo neteisėto elgesio rezultatas. Taigi vertinant L. Ž. būsimo elgesio perspektyvą, Socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog L. Ž. yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą. Būtent tai kelia abejones dėl L. Ž. buvimo laisvėje nepažeidžiant įstatymų, o aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį šiuo metu toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, valstybės pinigų sutaupymas, jei L. Ž. būtų paleistas į laisvę, nėra esminis argumentas savaime jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas taip pat pažymi, kad, 2021 m. balandžio 8 d. atlikus pirminį L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. gruodžio 27 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam. Nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (lyginant su anksčiau atlikto vertinimo rezultatais) nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir nėra siejama su kriminogeninių poreikių valdymu. Pokyčiai nustatyti, nuteistajam pateikus formalias pažymas apie jo galimybę dirbti laisvėje bei gyventi jo pasirinktu gyvenamosios vietos adresu. Kitos reikšmingos su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejamos sritys (pavyzdžiui, gyvenimo stilius ir draugai, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimų ir pasekmių įvertinimo įgūdžiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos) šiuo metu nėra pakankamai valdomos dėl nuteistojo neįsitraukimo į resocializacijos procesą. 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. atliekant pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus L. Ž. taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu 2024 m. gegužės 27 d. nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimo metu nustatyti teigiami pokyčiai lėšų valdymo srityje. Kita vertus, to negalima laikyti akivaizdžia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką BVK 82 straipsnio prasme. Nuteistasis vykdo individualią apmokestinamą veiklą, gauna iš jos pajamas, o Finansų skyriaus duomenimis, L. Ž. skolų antstoliams neturi. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, dalyvavo prevencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Ne kartą kreipėsi į įstaigos psichologus, tačiau intervencinėje priemonėje sudalyvavo tik 2024 m. (dalinai sėkmingai). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad L. Ž. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta L. Ž. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, neturi pagrindo teigti, kad L. Ž. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad pirminėje Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-326 nustatytų kriminogeninių veiksnių kiekis (3 statiniai kriminogeniniai veiksniai, 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, 1 apsauginis kriminogeninis veiksnys) beveik nepakito ir paskutinėje aptariamoje Socialinio tyrimo išvadoje (3 statiniai kriminogeniniai veiksniai, 5 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, 0 apsauginių kriminogeninių veiksnių). Matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (asmens bylos I t. I d., b. l. 144), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką (dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį), todėl dar yra nemažai tobulintinų sričių.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga L. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. RV-25-1674, kuriuo atsisakyta taikyti L. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. Ž. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1674 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam L. Ž..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis