Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusio, nedirbančio, neįgalaus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto,

dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., 2016 m. sausio 27 d., apie 12 val., VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika“ Psichikos sveikatos centro patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu A. Jakšto g. 4, Panevėžyje, socialinių darbuotojų B. G., D. B. ir I. T. akivaizdoje, išsakė grasinančius žodžius, kad jis arba kiti asmenys nužudys socialinės darbuotojos padėjėją S. B., esant pakankamam pagrindui manyti kad grasinimas bus įvykdytas, nes S. B. K. K. buvo grasinta ir ankščiau - 2015 m. lapkričio 27 d., vakare, naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, Aukštaičių g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vakarėlio metu, salėje, laikydamas rankoje sulankstomą peilį, pasakė S. B., kad šalia kvepia lavonais.

Liudytoja B. G. parodė, kad ji dirba VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika‘ Psichinės sveikatos centre, socialine darbuotoja. K. K. buvo vienas pirmųjų jis pacientų. Jį pažįsta apie 10 metų, su juo santykiai buvo kaip paciento ir darbuotojo, pakankamai geri, pykčių nebuvo. Pyktis iš K. K. pusės prasidėjo pablogėjus jo sveikatos būklei. 2016-01-27 apie 12 val. K. K. atėjo į polikliniką. Kabinete tada buvo ji, D. B., I. T.. Atėjęs K. K. buvo labai piktas, kalbėjo daug, labai emocingai, praktiškai, tokio jo ankščiau nebuvo matę. K. K. pasakė, kad dabar bus daug lavonų, jis žudys. Minėjo, kad reikia nužudyti gydytoją V. D. dėl netinkamo gydymo. K. K. įvardino 4 asmenis, kurie pirmoje vietoje turėtų mirti - S. B., gydytojas V. D., buvusi žmona M. K., ir giminaitis A. ar A. K. K. kalbėjo rėkdamas, įžeidinėjo ir ją, sakė jai: „tu žabale, užsičiaupk, tu išgraužk“ ir pan. Viskas truko iki pusvalandžio. Po to K. K. išėjo. Po to įvykio ji kalbėjosi su S. B., kuri pasakė, kad K. K. ir jai tiesiogiai grasino. S. B. labai išgyveno, K. K. teroras jos atžvilgiu stiprėjo. S. B., dėl K. K. veiksmų, jautė grėsmę dėl savo gyvybės, dėl anūko, dėl dukrų, jautė nerimą.

Iš 2016-05-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja B. G. parodė VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika‘ Psichinės sveikatos centre kabinetą, kuriame K. K. išsakė grasinimus (1 t., b.l. 53-60).

Liudytojas V. D. parodė, kad dirba gydytoju VšĮ „Panevėžio respublikinė ligoninė“, Psichiatrijos skyriuje. K. K. yra buvęs pacientas. Kad K. K. grasino jį nužudyti, jis sužinojo iš policijos pareigūnų. Tiesiogiai K. K. jam negrasino. Buvo girdėjęs, kad K. K. buvo nepatenkintas gydymu. Mano, kad K. K. grasinimai gali būti realūs, nes kiek atsimena iš gydymo - K. K. elgesys buvo įtakojamas kliedesių, jis turėjo visokių įtarimų, kad yra sekamas ir pan. K. K. sujaudintas, neramus, agresyvus, nepatenkintas, jam viskas atrodė kitaip. Paskutiniu metu jis buvo neramus, jis buvo tiesiog neišleidžiamas iš skyriaus, jo ir kitų asmenų saugumui.

Liudytoja I. T. parodė, kad ji dirba VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika‘ Psichinės sveikatos centre, socialine darbuotoja. 2016-01-27 į kabinetą atėjo K. K., buvo labai įsiaudrinęs, piktas. Pirmi jo žodžiai buvo dabar bus daug aukų ar lavonų. Tuo metu kabinete buvo ir bendradarbės D. B. ir B. G.. Joms asmeniškai K. K. negrasino. Grasino nužudyti gydytoją V. D., dėl netinkamo gydymo, nužudyti S. B..

Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika‘ Psichinės sveikatos centre, slaugytoja. 2016-01-27 į kabinetą atėjo K. K., buvo agresyvus. Kalbėjo, kad nužudys gydytoją V. D., S. B.. Neminėjo dėl kokių priežasčių. Ji (D. B.) dėl tokių K. K. veiksmų išsigando.

Liudytojas A. J. parodė, kad manė, kad K. K. yra jo tolimas giminaitis, bet turbūt taip nėra. Su K. K. pažįstami jau senai. Konfliktų su juo kaip ir nebuvo. Žino, kad jis (K. K.) serga psichine liga. Būdavo pas K. K. kažkokie ligos protrūkiai. Kai jis gulėjo Rokiškyje, jis (K. K.) jam skambino ir grasino. Norėjo dėl tokio K. K. elgesio rašyti pareiškimą, tačiau neparašė. K. K. buvo piktas ant S. (B.), teigė, jog sutvarkys „S. klaną“.

Liudytojas J. K. parodė, kad K. K. yra jo sūnus. Mano, kad sūnus buvo išprovokuotas padaryti neteisėtus veiksmus, K. K. nervavo jo buvusi sutuoktinė M. K., A. J.. Sūnus serga jau nuo vaikystės. Ant S. B. sūnus (K. K.) pyko nes ši jam pripiršo vyresnę moterį, kuri vėliau reikalavo pinigų iš sūnaus. Ant gydytojo V. D. sūnus piko, nes manė, kad jį netinkamai gydė. Mano, kad sūnus negalėjo realiai įvykdyti grasinimų. Sūnus nuolat nevartojo vaistų, juos gėrė pagal savijautą, bet jeigu reikia išgerdavo ir dvigubą normą.

Iš 2016 m. kovo 23 – kovo 30 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-28/2016 matyti, kad K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtinių psichikos sutrikimu – paranoidinė šizofrenija. K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. K. K. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidnė šizofrenija. Šiuo metu su K. K. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisiamajam posėdyje. K. K. reikalingas prievartinis stacionarinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (1 t., b.l. 76-79).

Teismo psichiatrė ekspertė S. G. paaiškino, kad pilnai tvirtina ekspertizės aktą Nr. 87TPK-28/2016. Šiuo metu K. K. yra pavojingas visuomenei. Pavojingumas pasireiškia tuo, kad pas jį yra ligos paūmėjimas ir yra kliedesiai. Kliedesių metu jis įsivaizduoja, kad kažkas jam kenkia, jį seka, jį filmuoja, klausosi jo pokalbių ir dėl to jis bando apsiginti. Šio paūmėjimo metu jis nepadarė nieko blogo, jis kalbėjo tiktais žodžiais, bet kadangi jis buvo stacionarizuotas iš karto po pirmo grasinimo, gruodžio mėnesį, jau buvo matoma po stacionarinio gydymo ir ekspertizės metu išaiškėjo kliedesiai, jis buvo nekritiškas savo ligos atžvilgiu, jis nesutinka su tuo, kad jam reikia gydymo. Pats K. K. nurodė, kad po stacionarinio gydymo jis nevartojo jokių vaistų. Negalima pamatuoti kas gali įvykti ir numatyti to, nes jeigu K. K. įsivaizduos, kad tai yra reali grėsmė ir jis matys, kad jį puola ar girdės tuos balsus, kurie sako, kad puola, jis gali gintis ir veiksmais. Tai yra neprognozuojamas elgesys. Jis pats įsivaizduoja, kad jam kenkia. Gali būti įvairių jo veiksmų ir tikrai gali būti, kad nukentės aplinkiniai žmonės arba ir jis pats. K. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu jau nuo 1994 metų. Pats paūmėjimas jau irgi buvo prieš veiką užfiksuotas medicininėje dokumentacijoje. Psichiatro buvo aprašyta: psichozės reiškiniai, kliedesiai. Šitie asmenys, kurie serga paranoidine šizofrenija neišgyja, bet ilgą laiką gaunant medikamentinį gydymą, gaunama remisija, o tai reiškia, kad nebelieka kliedesių, haliucinacijų ir lieka adekvatus elgesys. Tai prievartinio gydymo metu, jis gautų ilgalaikį gydymą ir didelė tikimybė, kad jo savijauta pagerėtų.

Iš 2016-06-21 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (2015-11-27 grasinimas S. B.) yra Panevėžyje, Aukštaičių g. (duomenys neskelbtini), kavinė(duomenys neskelbtini) (b.l. 15-26).

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios S. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai. Iš šių parodymų matyti, kad S. B. parodė, kad ji dirba socialinės darbuotojos padėjėja Panevėžio r. bendrijoje (duomenys neskelbtini), jų bendrija bendradarbiauja su VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika“ Psichikos sveikatos centru, jų bendrija teikia socialines paslaugas. K. K. lankosi jų bendrijoje maždaug 12 metų, tiek laiko jį ir pažįsta. Kiek žino, K. K. serga šizofrenija nuo vaikystės. Ankščiau K. K. tikrai nebuvo agresyvus, jie daug bendraudavo. Jeigu K. K. pasijausdavo blogiau, jis savo noru atsiguldavo į psichiatrijos skyrių, gydydavosi. Jų bendrijoje maždaug 2015 m. vasarį K. K. susipažino su Vale, jie labai gražiai bendravo, kartu keliavo, tačiau 2015 m. spalį paūmėjo K. K. sveikata, jis išsiskyrė su V. V. sakė, kad bijo K., šalinosi jo. Nuo 2015 m. spalio K. K. psichinė sveikata ūmėjo, jis pradėjo elgtis agresyviai. 2015-11-27 vakare vyko vakarėlis naktiniame klube (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo žmonės, turintis problemų su psichika, kurie lankosi jų bendrijoje. Vakarėlyje dalyvavo ir K. K.. Vakarėlio metu ji sėdėjo prie stalo ir šalia jos sėdėjo K. K., daugiau šalia jokių kitų žmonių nebuvo. K. K. jai pasakė, kad dabar visur šalia kvepia lavonais, jis davė suprasti, kad ji, jo tėvas ir V. bus lavonais. Tada K. K. išsitraukė iš kišenės peilį, jį laikė rankoje, vartė, tačiau juo tiesiogiai negrasino, tačiau laikydamas rankoje peilį, jis kalbėjo, kad visur kvepia lavonais, vartė rankose peilį, žiūrėjo į ją ir kalbėjo apie lavonus. K. K. buvo įsiaudrinęs, agresyvus. Ji tada iškart nutraukė tą vakarėlį, kadangi tikrai išsigando, bijojo K. K. tokio elgesio ir tokių žodžių, tikrai pagalvojo, kad jis gali sužaloti žmones, kad jo grasinimas gali būti realūs. Visi išsiskirstė ir tuo vakarėlis pasibaigė. Į policiją nesikreipė, kadangi pagalvojo, kad K. K. turi tokią rimtą ligą, jis atsiguls į ligonę ir jam vėl pagerės. Išsigandusi tikrai buvo. Po 2015-11-27 ji K. K. nebematė, su juo nebendravo. Po 2015-11-27 vakarėlio, kurio metu K. K. jai grasino, ji informavo VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Psichiatrijos skyriaus darbuotojus, kad K. K. reikia gydyti. 2015 m. gruodį K. K. buvo gydomas VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Psichiatrijos skyriuje. 2016-01-27 jai paskambino VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika“ Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja B. G., kuri pasakė, kad pas juos į centrą buvo atėjęs K. K. ir pasakė joms, kad kvepia visur lavonais, kad susidoros su ja (S. B.), buvusia sutuoktine M., su gydytoju V. D.. Tuo momentu tikrai labai išsigando tuo momentu, suprato, kad K. K. gydymas psichiatrijos skyriuje nepadėjo, kad jo psichinė sveikata tik dar labiau paūmėjo, kad dabar tikrai jis gali susidoroti su ja ir kitais, suprato jo žodžius, kaip realų grasinimą (1 t., b.l. 7- 10).

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos M. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai. Iš šių parodymų matyti, kad M. K. parodė, kad K. K. yra buvęs jos sutuoktinis. Paskutinį kartą K. K. matė 2016-01-26, bendravimas buvo draugiškas. Jos atžvilgiu K. K. niekada nėra smurtavęs nei fiziškai nei psichologiškai. K. K. nėra jai užsiminęs, kad ketina ką nors nužudyti (1 t., b.l. 43).

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje buvo pagarsinti K. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai. Iš šių parodymų matyti, kad K. K. parodė, kad jis 2016-01-27 buvo VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ Psichikos sveikatos centre, bendravo su centro darbuotojais, tačiau socialinėms darbuotojams jis negrasino, tik pasakė, kad jam reikia pasikalbėti su vienu žmogumi, V. D. negrasino, tik norėjo pasakyti, kad jis ima kyšius ir jį reikia nubausti. Savo buvusios sutuoktinės M. K. atžvilgiu galėjo kažką išsakyti grasinančio, būdamas įsiutęs, tačiau ką tiksliai neprisimena. Dėl savo giminaičio A. J. pasakė tik tai, kad apie jis žino daug ką ir kreipsis dėl jo į teismą, kad jis būtų nubaustas, grasinančio nieko nesakė. Jis jaučiausi labai prislėgtas dėl jam tam tikrų asmeninių priežasčių jo gyvenime. Jeigu jis ką nors ir pasakė grasinančio, tai tik dėl to, kad visi iš jo tyčiojasi, tačiau jis niekam nesiruošė pakenkti, jo grasinimai nėra realūs (1 t., b.l. 110-111).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kiti bylos klausimai

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad K. K. padarė BK uždraustą veiką, t.y. jis 2016 m. sausio 27 d., apie 12 val., VšĮ „Panevėžio rajono poliklinika“ Psichikos sveikatos centro patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu A. Jakšto g. 4, Panevėžyje, socialinių darbuotojų B. G., D. B. ir I. T. akivaizdoje, išsakė grasinančius žodžius, kad jis arba kiti asmenys nužudys socialinės darbuotojos padėjėją S. B.. Įvertinus įvykio situaciją bei aplinkybes – K. K. ligą, grasinimo tekstą, aplinkybes dėl ankstesnio grasinimo, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. K. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Tai, kad K. K. padarė šią veiką yra įrodyta liudytojų B. G., D. B., I. T., V. D. parodymais. Šiuos parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinti nukentėjusiosios S. B. parodymai.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs BK uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad K. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, t.y., dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus. Kadangi K. K. padarė visuomenei pavojingą veiką būdamas nepakaltinamu, atsižvelgiant į ekspertizės aktą, ekspertės S. G. paaiškinimus, K. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. (BK 17, 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

K. K. ankščiau neteistas (b.l. 30), neįgalus, turintis 35 procentų darbingumą (1t., b.l. 76-79), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 98), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b.l. 97). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307, 403, 404, 405 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais,

nutaria:

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiųjų (jų atstovo), prokuroro, apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėjas Česlovas Kulikauskas