Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, neteistas

kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d., iki 2015 m. liepos 5 d., būdamas savo močiutės L. Ž. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., kuriuose kartais likdavo nakvoti, iš gyvenamojo namo sandėliuke paslėpto stiklainio, per kelis kartus pagrobė 320 eurų. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. Ž. 320 eurų materialinę žalą. Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d.

Kaltinamasis M. Ž. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad, iki pilnametystės gyveno vaikų globos namuose. Sulaukęs 18 metų, turėjo išeiti iš vaikų globos namų. Jį gyventi sutiko priimti močiutė L. Ž.. Atsitiktinai L. Ž. namuose M. Ž. rado stiklainį su pinigais ir nuo 2015-06-26 iš ten pradėjo imti pinigus: iš pradžių paėmė 10 EUR, vėliau – 15 EUR, paskui ėmė toliau, tiksliai neprisimena, kokiomis sumomis, tačiau prisimena, kad liepos 4-5 dienomis iš stiklainio paėmė po 50 EUR. Kaltinamasis nurodė, kad suprato, jog pinigai yra močiutės, taip pat suvokė, kad neturi teisės jų imti, kad vagia. Pinigus išleido alkoholiui, cigaretėms ir saldumynams. Savo poelgio paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad suvokia, jog pasielgė negerai, žada atlyginti padarytą žalą, labai gailisi, pažada taip daugiau taip nesielgti, pradėti mokytis ir susirasti nuolatinį darbą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad šis pripažinimas neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, bylą nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273, 291 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašo M. Ž. nubausti, kad jis suvoktų, jog vogti negalima, taip pat paaiškino, kad kaltinamasis vis žada atlyginti padarytą žalą, tačiau iki šiol jos nėra atlyginęs, todėl civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 320 EUR žalos atlyginimą.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. parodė, kad apie 5 mėnesius jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., gyveno jos anūkas M. Ž.. Ji jį pilnai išlaikė, gamino jam maistą. Dieną M. Ž. būdavo su draugais, o nakvoti pareidavo į jos namus. L. Ž. nurodė, jog po truputį taupė savo pinigus dėdama juos į stiklainiuką, kurį ji buvo paslėpusi namo sandėliuke. Stiklainiuke buvo 400 eurų įvairiomis kupiūromis. 2015-07-05 ji pastebėjo, kad iš minėto stiklainiuko yra dingę 320 eurų. (b.l. 3-5) Kadangi niekas svetimas į jos namus neateina, ji iš karto pagalvojo, kad pinigus pavogė jos anūkas M. Ž.. Tą pačią dieną ji pakalbėjo su juo ir jis jai prisipažino pavogęs pinigus. (b.l. 16)

2015-07-05 Vilniaus AVPK Elektrėnų PK KPS gautas pareiškimas, kad iš L. Ž. namuose esančio sandėliuko dingo 320 EUR. (b.l. 1-2)

2015-07-05 buvo apžiūrėta vieta, kurioje L. Ž. saugojo savo santaupas. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. Ž. nurodė, jog buvo sutaupiusi 400 EUR ir juos padėjusi į stiklainį. 2015-07-05 pastebėjo, kad yra likę tik 80 EUR. Vagyste įtaria savo anūką M. Ž.. Iš fotolentelės matyti, kur nukentėjusioji slėpė stiklainį su pinigais. (b.l. 8-10)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. Ž. parodo, kur gyvena jo močiutė L. Ž., kur rado stiklainį su pinigais, parodė, stiklainį, iš kurio ėmė pinigus (b.l. 28-30).

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš byloje esančios medžiagos – nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Ž. parodymų, M. Ž. prisipažinimo (b.l. 17) bei teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų bei parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 28-30) matyti, kad M. Ž. suvokė, jog grobia ne jam priklausančius pinigus, suprato, kad vykdo vagystę, tačiau nusikalstamus veiksmus tęsė ir norėjo taip elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmę M. Ž. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai, kad nusikalstama veika buvo trunkama, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tai, kad kaltinamasis pinigus vogė savanaudiškais tikslais ir juos išvaistė beverčiams pirkiniams – alkoholiui, tabakui, taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, tai yra tai, kad kaltinamasis yra neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba, tačiau žada atlyginti padarytą žalą, pradėti mokytis ir dirbti.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, viešuosius darbus atliekant kas mėnesį po 10 valandų.

Bylą išnagrinėjus pagreitino proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas konstatuoja pagrindą taikyti LR BK 64¹ str. ir kaltinamajam paskirtą bausmę mažinti trečdaliu.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 320 EUR turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu padaryta žala turi būti visiškai atlyginta, kaltinamasis visiškai pripažino civilinį ieškinį, ieškinys tenkinamas visiškai.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (LR BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p., kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, jo gynybinės pozicijos, procesinio elgesio ar gynėjo dalyvavimo realaus poreikio. Todėl esant šioms aplinkybėms, valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, viešuosius darbus atliekant kas mėnesį po 10 valandų.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, viešuosius darbus atliekant kas mėnesį po 10 valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš M. Ž. 320 EUR turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.