Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo atstovo – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 24 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktorius įsakymą Nr. P-169 „Dėl įstaigos statutinių valstybės tarnautojų padaryto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo“ tose dalyse, kur A. D. pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir kur nustatyta, jog jam taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai ir draudimai – A. D. vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos - 2016 m. gruodžio 23 d. negali būti skatinamas.

Su Kauno NTI-PN direktorius įsakymo dalimi, kurioje pareiškėjas pripažįstamas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas, dėl ko yra taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. 1 d. nustatyti apribojimai ir draudimai, jis nesutinka. Teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo galima pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas, nes yra praleisti naikinamieji terminai tarnybinei atsakomybei taikyti, o atsižvelgiant į tai, negali būti taikomi ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. 1 d. nustatyti apribojimai ir draudimai.

Pabrėžė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nedetalizuoja procedūros, kokia tvarka ir kokiais terminais turi būti nustatomi minėti šio įstatymo reikalavimų pažeidimai, kad galėtų būti taikomi 15 str. 1 d. nustatyti apribojimai ir draudimai. Teisės aktai asmenims, pažeidusiems įstatymų reikalavimus, galimų neigiamų teisinių pasekmių atsiradimą riboja atitinkamais naikinamaisiais terminais - praėjus tokiam terminui neigiamos teisinės pasekmės pažeidėjui negali būti talkomis. Kadangi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nereglamentuoja, kokia tvarka ir terminais turi būti nustatomi būtent šio įstatymo nuostatų pažeidimai, todėl pripažįstant pataisos pareigūną pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo atitinkamas nuostatas, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 7 skirsnio bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimų dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Statuto 30 str. 3 d. nustato, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, arba, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taisyklių 71 p. reglamentuoja, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas. Taisyklių 72 p. nurodo, jog patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 str. 3 d. nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nepateikiamas, jei tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 30 str. 3 d. nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pataisos pareigūnas, įtariamas padaręs pažeidimą, yra miręs.

Taip pat nurodė, kad 2017-01-27 pareiškėjas buvo supažindintas su pranešimu Nr. 24-300 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Pranešimas). Pranešime buvo nurodyta, kad jis įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą – 2016 m. gruodžio 15-22 d. atliekant įstaigos pareigūnų ir valstybės tarnautojų pateiktų privačių interesų deklaracijų patikrinimą naudojantis informacine sistema IDIS nustatyta, kad pareiškėjas 2013-11-16 įgijo transporto priemonę, tačiau per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą nepateikė (nepatikslino) privačių interesų deklaracijos. Privačių interesų deklaraciją pareiškėjas pateikė (patikslino) tik 2014-06-24. Pranešime buvo nurodyta, kad tokiais savo veiksmais galimai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas „Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardintų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.“. 2017-01-31 pareiškėjas pateikė paaiškinimą Nr. 24-330, kuriame nurodė, kad nuo transporto priemonės įsigijimo yra praėję gana daug laiko, todėl nebegali tiksliai paaiškinti, kokių sąlygų įtakos paveiktas ir kodėl pavėluotai pateikė privačių interesų deklaraciją, nes visų tuo metu susiklosčiusiu aplinkybių tiesiog nebepamena. Po paaiškinimo pateikimo jis nebuvo informuotas apie tai, kad jo veiksmuose yra nustatyti kokio nors tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Pranešimu apskritai nebuvo informuotas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat, praėjus Taisyklių 70 p. nustatytam terminui, nebuvo informuotas ir apie tai, kad yra baigtas tarnybinis patikrinimas ir kad patvirtinta tokio tarnybinio patikrinimo išvada. Tik 2017-07-25 jis buvo supažindintas su skundžiamu įsakymu, kuriame yra konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 str. 1 d. nuostatų reikalavimą.

Akcentavo, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas remiantis 2017-07-04 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-1618 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų laiku nepateiktų privačių interesų deklaracijų pakeitimų (papildymų) pakartotinio vertinimo“. Šioje išvadoje siūloma pripažinti pareiškėją pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas, neskirti už šį pažeidimą tarnybinės nuobaudos, o taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. 1 d. nustatytus apribojimus ir draudimus. Šią Išvadą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 6 d. 1 p., patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. 1 d. nustatyti apribojimai ir draudimai skundžiamu įsakymu negalėjo būti nustatyti, nes skundžiamo įsakymo priėmimo metu jau buvo suėję Statuto 30 str. 3 d. nustatyti terminai, o todėl ir pats tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo konstatuotas tarnybinis nusižengimas, nebegalėjo būti vykdomas ir turėjo būti nutrauktas, kaip praleidus naikinamąjį terminą. Transporto priemonė įgyta 2013-11-06, patikslinta privačių interesų deklaraciją pateikta 2014-06-24. Nuo 2013-12-16 (kada buvo paskutinė mano privačių interesų deklaracijos pateikimo (patikslinimo) diena) iki 2014-06-24 (kai buvo pateikta privačių interesų deklaraciją) truko tas pats tęstinis pažeidimas. Jo pabaiga sietina su pareigos įvykdymu – 2014-06-24. Reiškia, Statuto 30 str. 3 d. nustatyti terminai skaičiuojami būtent nuo 2014-06-24. Nuo šios datos iki Išvados patvirtinimo dienos yra praėję 3 metai ir 10 dienų, o iki skundžiamo įsakymo priėmimo dienos - 3 metai ir 28 dienos. Statuto 30 str. 3 d. nustato, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai. Akivaizdu, jog šis naikinamasis terminas konkrečiu atveju yra praleistas. Remiantis Statuto to paties straipsnio ta pačia dalimi, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Kaip jau minėta anksčiau, galimo tarnybinio nusižengimo požymiai paaiškėjo 2016 m. gruodžio 15-22 d., atliekant įstaigos pareigūnų ir valstybės tarnautojų pateiktų privačių interesų deklaracijų patikrinimą naudojantis informacine sistema IDIS. Toks patikrinimas negali būti laikomas auditu, piniginių ar kitokių vertybių inventorizacija, taip pat tai nelaikytina kompetentingos institucijos tarnybiniu patikrinimu, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, jog minėtą patikrinimą atliko kokia nors kompetentinga institucija. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog yra praleistas naikinamasis nuobaudos skyrimo terminas, tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūra turėtų būti nutraukti. Nutraukus tarnybinio nusižengimo tyrimą asmuo nebegali būti pripažįstamas padaręs tarnybinį nusižengimą o šiuo atveju tai reiškia - pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kas yra privaloma nustatyti, jog būtų taikomi šio įstatymo 15 str. 1 d. nurodyti apribojimai ir draudimai. Pastarieji, nors ir nėra laikytini tarnybine nuobauda, pagal savo pobūdį, sukelia tokias pačias neigiamas teisines pasekmes kaip tarnybinės nuobaudos taikymas, todėl, suėjus Statuto 30 str. 3 d. nustatytiems tarnybinės nuobaudos skyrimo terminams, pareigūnui negali būti taikomos jokios neigiamo poveikio teisinės priemonės.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas eina vyr. prižiūrėtojo pareigas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriuje ir yra statutinis valstybės tarnautojas (b.l. 9-10). 2013-11-16 pareiškėjas įgijo transporto priemonę – automobilį BMW X5. Privačių interesų deklaracijos patikslinimą, kurioje atsispindėjo šis sandoris, pareiškėjas institucijai pateikė 2014-06-24. Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad paskutinė termino diena deklaracijos papildymui pateikti buvo 2013-12-16 (b.l. 50-51). Pareiškėjo padarytas pažeidimas truko nuo 2013-12-16 iki 2014-06-24. Pateikti teismui duomenys taip pat patvirtina, kad vykdant 2016-01-01 patvirtintą Kriminalinės žvalgybos skyriaus įslaptintą 2016 metų darbo planą Nr. 8-KŽ-2 (RN), atsakovo administracijos pareigūnai pasirinktinai patikrino 40 pareigūnų ir valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijas. Patikrinimo pasėkoje buvo surašyta 2017-12-23 Pažyma Nr. 24-3939 „Apie privačių interesų deklaracijų patikrinimą“. Joje konstatuota, kad pareiškėjas 2013-11-16 įsigijo transporto priemonę, tačiau per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą nepatikslino privačių interesų deklaracijos, o patikslinimą teisės aktų nustatyta tvarka pateikė 2014-06-24 (b.l. 50-51). Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, pareiškėjui 2017-01-27 buvo įteiktas pranešimas Nr. 24-300 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ (b.l. 52). 2017-01-31 pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimą Nr. 24-330 dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo(b.l. 52-54). Vadovaujantis 2015-02-27 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimais 2017-02-15 buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-490 (b.l. 55-59). Atsakovas 2017-02-15 Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas laiku nepatikslino privačių interesų deklaracijos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 1 d. nuostatas, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas įstaigos vadovui pasiūlė pareiškėjui tarnybinės nuobaudos iš esmės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo neskirti. Įstaigos vadovas 2017-02-15 tokį siūlymą patvirtino. Apie atliktą patikrinimą buvo informuota Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - Etikos komisija).

2017-03-08 Etikos komisija atsakovui pateikė raštą Nr. S-409-(2.5) (b.l. 62-64), kuriame nurodė, jog išvados iš karto nevertins ir, tuo pačiu, rekomendavo atsakovui pataisyti 2017-02-15 Išvados Nr. 24-490 rezoliucinę dalį – iš teiginio ,,formaliai pažeidė“ pašalinti žodį ,,formaliai“. Atsakovas, atsižvelgdamas į šį raštą, 2017-03-15 įsakymu Nr. 1-100 (b.l. 60-61) sudarė Komisiją ir pavedė jai iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą Teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Taisyklių nustatyta tvarka. 2017-06-08 Etikos komisija atsakovui pateikė raštą Nr. S-1229-(2.5) „Dėl tarnybinio patikrinimo išvadų įvertinimo“ (b.l. 76-77), kuriame pažymėjo, jog vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 6 d. 2 p. nusprendė 2017-02-15 Išvadai Nr. 24-490 iš esmės pritarti, tačiau pasiūlė patikslinti išvadą ir pašalinti nuostatą dėl formalaus pažeidimo.

Atsakovo 2017-03-15 įsakymu Nr. 1-100 sudaryta Komisija pakartotinai atliko tarnybinį tyrimą ir 2017-07-04 buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 24-1618 (b.l. 69-74), kurioje įstaigos vadovui pasiūlė pareiškėjui dėl formalaus pažeidimo tarnybinės nuobaudos neskirti, bet taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 15 str. 1 d. nuostatas, kurios reglamentavo, jog vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos pareiškėjas negalės būti skatinamas. Apie tai buvo informuota ir Etikos komisija.

2017-07-12 Etikos komisija atsakovui pateikė raštą Nr. S-1511-(2.5) (b.l. 13), kuriame nurodė, kad patvirtina atsakovo tarnybinio tyrimo metu padarytą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas ir vadovaudamasi Įstatymo 22 str. 3 d. ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 6 d. 1 p. pripažino, kad atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. VTEK taip pat informavo, jog savarankiško tyrimo neatliks. Atsakovas, vadovaudamasis Etikos komisijos 2017-06-28 raštu Nr. S-1229-(2.5), 2017-07-12 raštu Nr. S-1511- (2.5), 2017-07-04 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-1618, 2017-07-24 priėmė šioje byloje ginčijamą įsakymą Nr. P-169 „Dėl įstaigos statutinių valstybės tarnautojų padaryto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo“ (b.l. 9-10), kuriuo pripažino, jog pareiškėjas pažeidė šio Įstatymo 7 str. 1 d. nuostatas ir, remdamasis Įstatymo 15 str. 1 d., nustatė, kad vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (nuo 2016-12-23) negalės būti skatinamas.

Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, tačiau buvo paskirtas apribojimas, numatytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. 1 d., už šio įstatymo 5 str. 1 d., 7 str. 1 d. nuostatų pažeidimą. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atliekant tarnybinius tyrimus, taip pat surašant 2017-02-15 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-490, 2017-07-04 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 24-1618, atsakovas kaip procesiniu pagrindu vadovavosi 2015-02-27 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių nuostatomis.

Teismas taip pat akcentuoja, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo data – diena, kai kompetentingas pareigūnas patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą. Ginčo kontekste tai buvo padaryta 2 kartus: 2017-02-15 ir 2017-07-04. Teismas, įvertinęs LVAT suformuotą taisyklę, kad visos abejonės turi būti vertinamos ne darbdavio, o silpnesnės pusės - darbuotojo naudai, laikosi pozicijos, jog pareiškėjo padaryto pažeidimo paaiškėjimo dieną – 2016-12-23, nes tą ginčijamame 2017-07-24 administraciniame akte Nr. P-169 konstatavo ir atsakovas, kuriam šiai aplinkybei konstatuoti duomenų pakako anksčiau negu buvo surašyta 2017-02-15 Tarnybinio patikrinimo išvada. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas padarė trunkamąjį pažeidimą (nevykdė pareigos) – t.y. nuo 2013-12-16 iki 2014-06-24 nepateikė Deklaracijos patikslinimo. Akivaizdu, kad pažeidimo pradžia – 2013-12-16, o pabaigos data – 2014-06-24.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 str. 4 d. imperatyviai nustatyta, kad pranešimai tirti turi būti pradedami ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, kad pranešimui apie pažeidimą pateikti nustatomas 3 metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. VTEK Įstatymo 23 str. 2 d. numatyta, kad šio termino nesilaikoma tik tada, kai gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tyrimą, gautas Seimo komiteto ar komisijos arba ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą, gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą, priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą. Šis sąrašas yra baigtinis. Ginčo atveju tyrimo iniciatorius buvo pats atsakovas (b.l. 50-51). VTEK ginčo kontekste savarankiško tyrimo nutarė neatlikti (b.l. 13). VTEK Įstatymo 24 str. 1 d. 1 p. įpareigoja VTEK atsisakyti nagrinėti pareiškimus, jeigu jie pateikti pažeidus 3 metų terminą.

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 30 str. 3 d. taip pat nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Ginčo atveju jokių aplinkybių, nurodytų Statuto 30 str. 7 d., 8 d., nebuvo nustatyta. Apibendrinant daroma išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo galima taikyti jokių neigiamo poveikio priemonių, susijusių su deklaracijos papildymo nepateikimu, jeigu nuo 2013-12-16 arba 2014-06-24 (deklaracijos papildymo pateikimo diena) praėjo 1 metai, arba, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą, praėjo 3 metai. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nuo 2013-12-16, taip pat ir nuo 2014-06-24 iki ginčijamo administracinio akto priėmimo (2017-07-24) pasibaigė tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, tiek VTEK Įstatyme, tiek ir Statuto 30 str. 3 d. nustatyti 1 metų ir 3 metų naikinamieji terminai (ABTĮ 56 str.).

Teismas pabrėžia, kad ginčijamą įsakymą atsakovas priėmė vadovaudamasis 2015-02-27 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių nuostatomis. Šios Taisyklės pagrinde reglamentuoja tarnybinio tyrimo atlikimo tvarką, tarnybinio patikrinimo išvados surašymą, detalizuoja Statuto nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Taisyklių 72 p. įpareigoja atsakovą patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, patikrinti ar nėra suėję Statuto 30 str. 3 d. nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Pripažinimas, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 5 str. 1 d., 7 str. 1 p. ir draudimo pagal Įstatymo 15 str. 1 d. paskyrimas formaliai nėra tarnybinė nuobauda Statuto ir Taisyklių turinio prasme. Tačiau akivaizdu, kad pripažinimas ir draudimas – tai neigiamos pasekmės statutiniam valstybės tarnautojui. Iš esmės atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė įstatymo reikalavimus ir to pasėkoje jam atėmė galimybę 1 metus būti paskatintam valstybės tarnyboje. Plačiąja prasme – tai nuobauda valstybės tarnautojui. Įstatymo pažeidimai, kurie laikomi šiukščiais, sudaro savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą (Statuto 33 str. 2 d. 23 p., Įstatymo 15 str. 3 d., Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d., 6 d. 4 p. ir pan.). Dėl paminėtų aplinkybių, pritaikant pareiškėjui neigiamo poveikio priemones, atsakovas turi būti apribotas terminais, kuriems pasibaigus ne dėl pareiškėjo kaltės, jam negali būti taikomos neigiamos pasekmės. Kaip jau buvo paminėta, Įstatyme, VTEK Įstatyme numatyti naikinamieji terminai, tačiau šiuo atveju pagal analogiją (ABTĮ 4 str. 7 d.) turi būti vadovaujamasi taip pat ir Statuto bei Taisyklių nuostatomis. Šie teisės aktai betarpiškai reguliuoja atsakovo veiksmus ir sprendimus.

Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui draudimas buvo paskirtas pasibaigus Statuto 30 str. 3 d. numatytiems naikinamiesiems terminams, todėl skundas patenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovės, tiek ir atsakovo bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. (A. D. ) skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2017 m. liepos 24 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktorius V. L. įsakymą Nr. P-169 „Dėl įstaigos statutinių valstybės tarnautojų padaryto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo“ tose dalyse, kur A. D. pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir kur nustatyta, jog jam taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai ir draudimai – A. D. vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos - 2016 m. gruodžio 23 d. negali būti skatinamas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.