Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dar būdami jauni, po santuokos sudarymo, sutuoktiniai 1985 m. išvažiavo į Krasnojarsko sritį. 1989 m. ieškovė grįžo į Lietuvą, į Elektrėnus. Tuo metu jau laukėsi antro vaiko ir norėjo gimdyti Lietuvoje. Atsakovas taip pat atvažiavo į Lietuvą kažkur 1989 m. pabaigoje ar 1990 m. pradžioje. Čia jis pabuvo gal savaitę ar dvi ir vėl išvažiavo į Krasnojarsko sritį tam, kad susitvarkytų išėjimo iš darbo formalumus. Po to turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau vyras (atsakovas) nebegrįžo. Dėl kokių priežasčių ieškovė nežino. Nuo to laiko jokių kontaktų su atsakovu neturėjo ir nieko apie jį nežino. Giminės gyvenantys Krasnojarske tik pasakojo, kad vyras (atsakovas) 1990 m. žiemą, neva, tikrai išvažiavo į Lietuvą, kad jį netgi išlydėjo į Lietuvą pas ieškovę. Bet pas ieškovę jis taip ir nepasirodė. Sužinojusi tokias aplinkybes tuo metu ieškovė dar kreipėsi į Elektrėnų policiją ir buvo paskelbta net atsakovo paieška. Bet jo nerado. Vėliau policija raštu pranešė, kad Rusijos įkalinimo įstaigose tokio asmens taip pat nėra ir nebuvo. Šio rašto ieškovė nėra išsaugojusi. Prie Elektrėnų gyvena atsakovo brolis, bet ir jis nuo to laiko nieko apie atsakovą nežino. Daugiau atsakovo neieškojo.

Taigi, ieškovė su atsakovu kartu negyvena jau daugiau nei 33 metus ir jų santuoka jau yra faktiškai iširusi. Tolimesnis formalus gyvenimas santuokoje neturi jokios prasmės. Mano, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes atsakovas dar 1990 m. paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Vien šios aplinkybės pakanka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovės vardu, kaip asmeninė nuosavybė, yra registruotas nekilnojamasis daiktas – butas (registro Nr. 10/12321). Įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimas. Dalintino nekilnojamojo turto nėra.

Santuokos metu ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

Kreditorių, kurių teisėms gali turėti įtakos santuokos nutraukimas nėra. Taip pat santuokos metu ieškovė nėra sudariusi jokių sandorių, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti turėtų reikšmės santuokos nutraukimas.

Atsakovui nepavykus įteikti paštu siunčiamų procesinių dokumentų paštu, dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta . (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 207.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio nuo 1990 m. pradžios, atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta ieškovei nėra žinoma, jokių kontaktų su juo nepalaiko, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Teismo nuomone atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi jis nebuvo lojalus sutuoktinei, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – atsakovas paliko ieškovę ir pradėjo gyventi skyriumi ir atgal pas ieškovę negrįžo, su ja nebendrauja, tokiu būdu vienašališkai nutraukęs tarpusavio bendravimą. Be to atsakovas visiškai nesirūpino ir savo vaikais, nepadėjo, jų išlaikyti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas remiasi ieškovės parodymai ir jos teikiamais įrodymais, kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei teismo posėdyje nedalyvavo.

CK 3.60 str. 3 d. numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas jau daugiau kaip 33 metus negyvena su šeima ir ja nesirūpina, be to, jo buvimo vieta ieškovei nėra žinoma, taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad būtent atsakovas netinkami vykdė savo santuokines pareigas, paliko šeimą, visiškai ja nesirūpina, tuo pažeisdamas sutuoktinų lojalumo, abipusės pagarbos pareigas, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja.

Dėl pavardžių

Atsižlegiant į ieškovės prašymą nutraukus santuoką ieškovei paliekama J. pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-04-19 sprendimu Nr. ATS-2023-10475, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo priteistini 109 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės(CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 356,78 Eur suma pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-12-28 pažymą Nr. APD-2023-17336 už V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą . (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 207) tarp V. J. (ikisantuokinė pavardė – N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. (A. J.), gimusio . (duomenys neskelbtini)dėl A. J. (A. J.), gimusio . (duomenys neskelbtini), kaltės.

Nutraukus santuoką V. J. palikti santuokinę pavardę – J..

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.) valstybės naudai 109 Eur žyminio mokesčio. Priteistą sumą atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.) valstybės naudai 356,78 Eur išlaidų valstybės naudai už ieškovei V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Atsakovui A. J. paskelbti apie sprendimo priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimu:

„2024m. sausio 16 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose (Vytauto 47/49, Trakai), išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1238-804/2024 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J. gim. . (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta Lietuvoje nėra žinoma, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Kadangi atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje nėra žinoma, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus“ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.